Nuo 2024 metų visi stojantieji, tiek į valstybės finansuojamas vietas, tiek į mokamas, turės būti išlaikę tris valstybinius egzaminus, iš kurių vienas – daug ginčų sukėlęs matematikos egzaminas. Išimtys bus taikomos menų studijas besirenkantiems – jie neprivalės laikyti matematikos.
Sutarta, kad tokios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2024 metų, nors anksčiau siūlyta, kad tai galėtų įvykti metais anksčiau.
Šiuo metu trijų valstybinių egzaminų reikalaujama stojant į valstybės finansuojamas vietas universitetuose, o stojant į mokamą vietą pakanka būti išlaikius vieną valstybinį brandos egzaminą.
„Tie, kurie stoja į valstybės nefinansuojamas vietas, gali stoti išlaikę tik vieną valstybinį brandos egzaminą. Kitaip sakant, sumokėdami už studijas gali atsipirkti nuo aukštesnių reikalavimų ir tokiu būdu studijuodami kartu su aukštesnio lygio abiturientais, priimtais į valstybės finansuojamas vietas, smukdo studijų kokybę, nes yra gerai žinoma, kad dėstytojai prisitaiko daugmaž pagal vidutinį studentų lygį, tad jie tokiu būdu yra priversti nuleisti studijų kokybės kartelę“, – anksčiau yra aiškinęs tokią pataisą įregistravęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Be to, jis ir matematikos egzamino palaikytojai primena, kad šis mokslas lavina abstraktųjį mąstymą, kurio reikia studijuojant daugelį kitų mokslų.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, ministerijos atlikta analizė rodo, kad beveik pusė tų, kas nelaikė arba neišlaikė matematikos egzamino ir įstojo į kolegijas, nebaigė studijų. O iš tų, kurie išlaikė bent 16 balų, baigė 75 proc.
„Panaši situacija ir universitetuose: tų, kurie nelaikė arba neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino, baigė apie 60 proc. O tie, kurie surinko bent 36 balus, daugiau nei 82 proc. baigė studijas“, – kalbėjo ministrė.
Tiesa, toli gražu ne visi palaikė siūlymą įteisinti matematikos svarbą stojant į aukštąsias mokyklas.
Ketvirtadienį prieš įstatymo priėmimą parlamentarė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė, kad būtina atskirti brandą, vidurinį išsilavinimą, mokyklos baigimą ir stojimo reikalavimus.
„Taip pat žinome, kad matematika visoje Lietuvoje nėra stiprioji vaikų pusė, todėl turime dėti visas pastangas, kad sustiprintume pirmiausia viduriniame ugdyme pasirengimą matematikai, o po to galėsime galbūt kelti aukštesnius stojimo reikalavimus.
Matematika nebus nustumta, ji liks, kur reikalinga. Stojant į tiksliuosius mokslus ir toliau išliktų privaloma, o ar ji būtina filologams, diskutuotinas dalykas“, – kalbėjo Seimo narė.
Tačiau jos siūlymas nebuvo palaikytas.
Dvejonių išsakė ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Be to, LSS priekaištauja ŠMK, kad nebuvo išklausyta jų nuomonė.
„Dabar daug diskusijų girdima dėl matematikos egzamino. Atrodo, kad vienas egzaminas išgelbės aukštojo mokslo kokybę, bet, pagalvojus logiškai, tai tik padidins atotrūkį tarp brandos atestato ir stojimo reikalavimų. Šis egzaminas – svarbus, bet ar tikrai jis turi tapti lemiančiu kriterijumi? Gal verčiau leisti būsimam studentui pačiam susiplanuoti savo ateities profilį ir rinktis iš platesnės egzaminų grupės?“, – tokią kritiką išsakė LSS prezidentas Vytautas Kučinskas.
