Lietuvoje

2021.11.21 19:56

Raseiniuose gyvenanti pabėgėlė iš Afganistano: jei negalite mumis pasirūpinti, leiskite išvažiuoti

Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.21 19:56

Į Lietuvą prieš tris mėnesius perkeltiems afganistaniečių vertėjams ir jų šeimoms pratęsta galimybė profesinės mokyklos bendrabutyje Raseiniuose gyventi dar du mėnesius. Afganistaniečiai sako susiduriantys su sunkumais, ieškodami būstų nuomai.

„Laba diena, kaip sekasi?“ – lietuviškai sveikinasi Raseiniuose Technologijos ir verslo mokyklos bendrabutyje sutikta Sitora Atoeva. 29 metų moteris iš Afganistano į Lietuvą perkelta kartu su vyru. Šeima laukia po mėnesio gimsiančio kūdikio. Moteris sako, kad sąlygos čia – varginančios, ir pakviečia pasikalbėti bendrabučio kambaryje. Jame trys lovos, stalas, pora kėdžių. Kol kalbamės, kita moteris tame pačiame kambaryje po antklode bendrauja telefonu.

– Mūsų kambaryje gyvena trys moterys. Viena turi vaiką. Jis nuolat verkia. Jam turbūt taip pat atsibodo čia gyventi. Patalpos labai mažos. Vaikas labai nervingas. Visi vaikai čia kažkokie nervingi. Daug verkia, sunkiai nusiramina. Vyrai viename kambaryje gyvena keturiese, penkiese. Labai sunku. Visas mūsų gyvenimas vyksta viename kambaryje. Ir valgom, ir miegam, ir sėdim. Net tvarkytis jau nebesinori. Tik susitvarkai, vėl pasižiūri – tas pats.

– Pradėjus integracijos procesą, patys perkatės ir gaminatės maistą? Papasakokite, kaip atrodo Jūsų buitis?

– Dalijamės bendra virtuve. Vietos nedaug, turime laukti eilėje prie viryklės. Vyrai, moterys naudojasi tuo pačiu vonios kambariu, dušu, prausiamės taip pat pagal eilę, pritrūksta ir karšto vandens. Valstybė visiškai nesirūpina mūsų gyvenimu. Dabar siaučia koronavirusas. O čia – viena virtuvė, viena vonia. Patalpos mažos, visi gyvenam kartu, labai didelė rizika užsikrėsti.

Integracijos procesas – ne toks greitas: afganistaniečiai vertėjai ir toliau lieka gyventi Raseiniuose

– Ar daug besilaukiančių moterų?

– Daug. Tokių apie dešimt. Yra pagimdžiusių. Kūdikiai išberti. Gal čia kokio pelėsio yra? Gydytojai sako, gal alergija. Man liko mėnuo iki gimdymo. Aš jau nebegaliu čia gyventi. Net nežinau, kaip bus su kūdikiu. Motinai reikia ramybės, kad būtų galima pasiruošti gimdyti. O mano nervai įtempti. Aš net nežinau, kaip gimdysiu, kaip auginsiu savo vaiką. Man labai sunku. Visoms moterims sunku. Visiems čia sunku.

– Kokie Jūsų ateities planai?

– Mes norime išvažiuoti į Vilnių. Gyventi ten, nes ten daugiau perspektyvų. Darbo pasiūlymų daugiau. Čia likti neįmanoma. Čia nėra darbo, nieko nėra. Savo šalyje gyvenome didesniuose miestuose, tad čia likti tikrai negalime. Mums bus geriau miestuose, ten galėsime susirasti darbą. Tie pinigai, kuriuos mums dabar skiria valstybė, yra per maži. Mums jų neužtenka. Todėl reikia greitai susirasti darbą.

– Keletas lietuvių kariams padėjusių vertėjų šeimų jau sudarė nuomos sutartis. Susirado būstus Vilniuje ar Kaune. Kaip Jums sekasi būsto paieška?

– Vis dar ieškome. Surandame. Šeimininkai sutinka nuomoti, bet problema, kad nenori mūsų registruoti, nesutinka, kad mūsų gyvenamoji vieta būtų deklaruota nuomojamame būste. O kaip be registracijos gyventi? Būtų geriau, jei valstybė mus kur nors užregistruotų, tada būtų lengviau susirasti butą.

– Ar daug neigiamų atsakymų sulaukėte iš būstų savininkų?

– Tikrai daug, gal 20 ar 30 apskambinome. Visi sutinka nuomoti. Bet jei tik pradedama kalbėti apie registraciją, tada sako, kad mokesčius turime patys susimokėti. O kiti net visai atsisako, sako ne, tokiu atveju nenuomosim. Jie kalba, kad užsieniečiams nenuomoja, bijo, dėl mokesčių nenori to daryti.

– Ar užtenka lėšų, kurias gaunate iš valstybės? (Pirmus 7 mėn. prieglobstį gavusiems asmenims skiriama parama. Ji priklauso nuo šeimos dydžio. Vienišam asmeniui – 250 eurų, dviejų asmenų šeimai – 375 eurai, trijų asmenų šeimai – 500 eurų. Susiradus būstą, skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka. Priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus, jos dydis siekia nuo 500 iki 1000 eurų.)

– Ne, neužtenka. Mes nuvažiuojame iki Vilniaus apsižiūrėti nuomojamų butų, susimokame už autobusų bilietus, už važinėjimą mieste ir didžioji dalis gautų lėšų jau išleista.

– Kokias matote išeitis?

– Mums sunku čia gyventi. Sunkiai įmanoma. Jei valstybė negali mumis pasirūpinti, tegul leidžia išvažiuoti į kitas šalis. Dabar mums sako, kad jei išvažiuosime ir po trijų mėnesių negrįšime, leidimas gyventi bus panaikintas. Tegul Amerika dabar už mus atsako. Taigi Amerika kalta dėl to, kas atsitiko su mūsų šalimi.

Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė teigia, jog tikslas – greita pabėgėlių integracija. Tačiau čia susiduriama su sunkumais.

„Esame apsirašę sutartis su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, Maltos ordinu. Šių įstaigų darbuotojai padeda afganistaniečiams integruotis. Kelios šeimos jau yra persikėlusios gyventi į Vilnių, į Kauną. Keletas viengungių irgi gyvena Vilniuje. Mūsų siekis – kuo greičiau integruoti, kad galėtų patys spręsti, kaip nori gyventi, ieškotis darbo, vaikai galėtų integruotis mokyklose, darželiuose. Norėtume, kad iki mėnesio pabaigos jiems pavyktų išsikelti.

Tikrai susiduriama su sunkumais ieškant būsto, ne visi savininkai sutinka išnuomoti butus kitataučiams. Yra deramasi, tai sudėtinga situacija, nes vienu metu reikia surasti butus daugybei žmonių. Gal reikėtų ir didesnio pačių afganistaniečių indėlio. Kartais jų lūkesčiai yra labai aukšti, bet situacija tokia, kad negalime pasiūlyti didelės butų rinkos“, – teigia ji.

B. Bernotienė sako, kad dėl šių asmenų deramasi ir su darbdaviais.

„Keletas asmenų informavo, kad dirba, kiek žinau, nuotoliniu būdu tarptautinėse kompanijose. Turime įmonių, kurios suinteresuotos dėl įdarbinimo. Siūloma dirbti vairuotojais, baldų pramonėje. Viskas yra derybų klausimas, tikiuosi, kad pavyks persikėlus į butus susirasti darbą“, – viliasi Pabėgėlių priėmimo centro direktorė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt