Dalį mokyklos baigiamojo įvertinimo mokiniai susikrautų per dvejus metus – trečioje ir ketvirtoje gimnazijos klasėje, o tuomet, būdami abiturientais, laikytų brandos egzaminus. Šitaip, įvedant kaupiamąjį vertinimą, keisti vertinimo sistemą siūlo Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).
Dviejose baigiamosiose klasėse būtų vykdomi tarpiniai mokinių žinių patikrinimai, kurių rezultatai įkristų į baigiamąjį brandos krepšelį. Į tą patį aruodą nukeliautų ir brandos egzaminų rezultatai.
Įvedus kaupiamąjį vertinimą, tikimasi padidinti vyresniųjų mokinių motyvaciją siekti aukštesnių rezultatų. O ir baimei, besiskleidžiančiai prieš egzaminų sesiją, sparnus apkarpytų.
Galėtų tapti slenksčiu: neįveikei – egzamino nelaikai
NŠA parengė pasiūlymus dėl nacionalinės mokinių pasiekimų vertinimo sistemos, sudarant sąlygas kaupiamojo vertinimo diegimui.
Pasak NŠA direktorės Rūtos Krasauskienės, siekiant pereiti prie kaupiamojo vertinimo, vienas siūlomų variantų – tarpinių patikrinimų rezultatus paversti baigiamųjų įvertinimų dalimi.
Kaip aiškino NŠA, tai galima įgyvendinti tarpinius patikrinimus laikant valstybinio brandos egzamino dalimi arba formuojant naują baigiamąjį įvertinimą, kuris apibendrintų tarpinių patikrinimų, valstybinių brandos egzaminų ir kitais vertinimo būdais gautus rezultatus. Anot NŠA, tokia sistema taikoma Prancūzijoje, Danijoje, Slovėnijoje.
R. Krasauskienė pabrėžė, kad tarpinių patikrinimų rezultatai galėtų būti naudojami ir kaip slenkstis: laikyti brandos egzaminus galėtų tik įveikusieji tarpinius patikrinimus. Tokie slenksčiai, anot NŠA, taikomi Italijoje, Suomijoje.
NŠA siūlymu, tarpiniai patikrinimai galėtų sudaryti 20–40 proc. baigiamojo įvertinimo. Būtų startuojama nuo trijų mokomųjų dalykų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos – tarpiniai pasiekimų vertinimo.
Siūloma, kad tarpiniai patikrinimai galėtų vykti po du kartus III ir IV gimnazijos klasėje arba iš viso tris kartus III – IV gimnazijos klasėje.
NŠA siūlo, kad atskirų mokomųjų dalykų kaupiamasis vertinimas, mokiniams, pradėjusiems mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, būtų pradėtas taikyti nuo 2023–2024 mokslo metų. Kasmet mokomųjų dalykų, kuriems būtų taikomas kaupiamasis vertinimas, sąrašas plėstųsi.
Kaip LRT.lt paaiškino NŠA, vieno tarpinio patikrinimo užduoties turinį apimtų tam tikra mokymosi medžiagos dalis, kurią mokiniai mokosi tuo laiku. Tarpinių patikrinimų vertinimas galėtų būti įvairus: dalis jų vertinama automatiškai elektroninėje erdvėje, dalis – mišriai, t. y. ir elektroniniu būdu, ir žodžiu.
„Suprantama, reikėtų sukurti daugiau užduočių, todėl reikėtų didinti užduočių banke esančių užduočių skaičių, modeliuoti užduočių komplektus iš ankstesnių metų užduočių, kurios jau negalėtų būti visos viešos“, – paaiškino NŠA atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
2022 m. numatyti užduočių rengėjų mokymai.
NŠA apklausos duomenimis, teiginiui, kad dalį brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo mokiniai turėtų gauti iki baigiamojo egzamino, pritarė 82 proc. respondentų (mokytojų ir mokinių). Dažniausiai jie nurodė, kad iki baigiamojo egzamino mokiniai turėtų gauti 50 proc. brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo.
Ketvirtadalio nuomone, iki baigiamojo egzamino mokiniai turėtų gauti 30–40 proc. brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo. 49 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad iki brandos egzamino sukaupta baigiamojo įvertinimo dalis turėtų susidėti iš elektroninių testų, vykdomų III–IV gimnazijos klasėse ir vertinamų automatiškai.
Klimčiauskaitė: būtų sutramdomas loterijos principas
Lietuvių kalbos mokytoja Agnė Klimčiauskaitė sakė, kad kaupiamasis vertinimas būtų naudingas, mat taip būtų sutramdomas loterijos principas per egzaminą. Tačiau, pasak jos, būtina pasirūpinti, kad patikrinimų turinys būtų parengiamas išmintingai ir profesionaliai.
„Dabar lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas dažnu atveju yra loterija. Ugdymas ir ruošimasis egzaminui mažai ką turi bendra. Į egzaminą gali ateiti nesimokęs ir išlaikyti. O gali būti pasinėręs į literatūrą, bet išlaikyti vidutiniškai.
Dabar viskas paremta tik vienu rašiniu. Vienu rašiniu tikrinama viskas“, – kalbėjo Vilniaus „Forvardo“ mokyklos lietuvių ir prancūzų kalbų mentorė, mokyklos „Pažinimo medis“ lietuvių kalbos mokytoja ir direktorės pavaduotoja ugdymo turiniui.
Be to, pabrėžė pedagogė, kaupiamasis vertinimas galėtų sumažinti nepagrįsta egzamino baimę.
„Jei vertinimas būtų nuoseklus, tai išsklaidytų baimės atmosferą. Mūsų švietime ir taip pernelyg daug baimių“, – sakė A. Klimčiauskaitė.
Bet ji pabrėžė, kad kaupiamasis vertinimas bus veiksmingas tik jei tarpiniai patikrinimai bus tinkamai parengti, jei bus tinkamas jų turinys.
Švelnikienė: skatintų sistemingai mokytis
Kaupiamasis vertinimas būtų naudingas, jei tarpiniai patikrinimai būtų vykdomi nacionaliniu lygmeniu, tai yra, visi šalies mokiniai vienu metu atliktų tokią pačią užduotį, sakė Vilniaus Žirmūnų gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė Rūta Švelnikienė.
Pasak jos, metinis pažymys vis dėlto yra subjektyvus dalykas.
„Manau, kad kaupiamasis vertinimas skatintų mokinį dirbti sistemingai ir nuosekliai, tikslingai ruoštis mokyklos baigimui. Patikrinimai priverčia žmogų būti nuoseklesnį, sistemingesnį, atidesnį, labiau galvoti apie save“, – paaiškino pedagogė.
