Lietuvoje

2021.10.22 21:02

Tyrimas: pagal gyventojų gerovę Lietuva rikiuojasi gale, prasčiau pasirodė tik viena šalis

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.10.22 21:02

Tyrimas parodė, kad pagal vyresnių nei 50 metų žmonių gerovę rikiuojamės antroje vietoje nuo galo – blogiau už mus pasirodė tik bulgarai, sako psichologas Antanas Kairys. Tyrimo metu įvardinta ir suma, – 564 eurai – kiek vienas šeimos narys turi gauti, kad būtų daugiau šansų priklausyti aukštos gerovės grupei.

Tyrimo duomenis psichologas pristatė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros organizuotoje konferencijoje „COVID-19 pandemija ir lėtinės socialinės politikos ligos, laimėjimai bei receptai“.

„Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovė: Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE)“ tyrimas parodė, kad pagal žmonių gerovę Lietuva rikiuojasi antroje vietoje nuo galo – prasčiau už mus pasirodė tik bulgarai.

Šiame tyrime dalyvavo visos Europos Sąjungos šalys ir Izraelis bei Šveicarija, tyrimo metu apklausta 140 tūkst. asmenų, vyresnių nei 50 metų, ir jų partneriai. Lietuvoje apklausta virš 2 tūkst. žmonių, tyrimas atliktas 2020 metų birželio – liepos mėnesiais.

Antri nuo galo

„Jei žinomi pasauliniai laimės tyrimai, pavyzdžiui, Pasaulio laimės indeksas, Lietuva jame atrodo visai neblogai ir yra apie 40–50 vietoje, kartais ir aukščiau. Bet kai tik atpjauname Europos šalis ir pažiūrime, kaip tai atrodo, arba pasižiūrime į SHARE tyrimo duomenis, kuriuose prašoma 10 balų skale įvertinti savo laimę, Lietuvos vyresnio amžiaus žmonės yra antri nuo galo po bulgarų.

Gerokai atsiliekame nuo vidutinio Europos įverčio ir nuo šalių, kurios stovi pirmose vietose, šiuo atveju – nuo Danijos, Šveicarijos, Švedijos, Suomijos“, – pristatymo metu sakė psichologas A. Kairys.

Pasak jo, gyventojų laimę veikia daug aspektų, tačiau pristatyme psichologas rėmėsi dviem – finansine padėtimi ir pandemijos situacija. Tyrimo metu vertino vyresnių žmonių socialinį aktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu, subjektyviai vertinamą sveikatą, patiriamus kasdienio gyvenimo ribotumus, žodinę atmintį, dalyvavimą laisvalaikio veiklose ir psichologinę gerovę.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų pateko į vidutinės gerovės grupę – ją sudaro 62,7 proc. apklaustųjų. 19,1 proc. žmonių buvo priskirti žemos gerovės grupei, 18,2 – aukštos gerovės grupei.

A. Kairio teigimu, aukštos gerovės žmonių grupę galime charakterizuoti kaip pasižyminčią išskirtinai aukštu socialiniu aktyvumu, gerais subjektyviais gerovės rodikliais ir geresne nei vidutine sveikata.

Žemos gerovės grupei priskirti žmonės patiria labai didelius kasdieninio gyvenimo veiklų apribojimus, pavyzdžiui, dėl gebėjimo tvarkyti savo kasdienius reikalus, sumokėti mokesčius.

„Lietuva ir Latvija atrodo labai panašiai, tačiau Estija atrodo geriau. Jei lyginsime aukštos gerovės grupę, Lietuvoje ir Latvijoje turime keliolika procentų, Estijoje – 30 proc.

Jei bandysime žiūrėti, kaip tai atrodo su amžiumi, matysime tokį vaizdą, kad aukštos ir vidutinės gerovės grupės su amžiumi mažėja, žemos gerovės atstovų su amžiumi didėja, lūžis vyksta apie šešiasdešimt kelerius metus“, – pasakojo A. Kairys.

Sveikata ir finansiniai aspektai

Psichologas paaiškino, kad materialinė padėtis taip pat glaudžiai susijusi su gerove. Žiūrint į europinį kontekstą, matome, kad Lietuva priklauso tai grupei šalių, kurių gyventojams yra sunku sudurti galą su galu. Tarp mūsų – ir Graikija, Bulgarija, Vengrija. Šioje srityje geriausiai pasirodė Danija, Liuksemburgas ir Švedija.

„Jei gerovė aukšta, materialinė padėtis taip pat santykinai geriausia“, – teigė A. Kairys.

Jei šeimos pajamos vienam žmogui siekia daugiau nei 564 eurus, 41 proc. šios grupės žmonių patenka į aukštos gerovės grupę. Aukštos gerovės grupei priklauso 7,4 proc. žmonių, kurių pajamos vienam šeimos nariui sudaro mažiau nei 150 eurų.

Vertinant tai, kaip nuo pandemijos pradžios pasikeitė žmonių sveikata, taip pat verta atkreipti dėmesį į gerovės grupes. Pavyzdžiui, didžioji dalis aukštos gerovės grupei priklausančių žmonių sako, kad jų sveikata nepasikeitė, o 15,9 proc. tvirtina, kad sveikata pablogėjo.

Tokių žmonių žemos gerovės grupėje gerokai daugiau – 24 proc. jų tvirtino, kad jų sveikata pablogėjo.

Veikia ir prieš keliasdešimt metų patirtas nedarbas

84 proc. aukštos gerovės grupei priklausančių žmonių sakė, kad karantino reikalavimų laikėsi visada, o tarp žemos gerovės grupės tokių žmonių buvo mažiau – 73 proc.

Į klausimą, ar per pastarąsias savaites jautėsi susirūpinę, nerimastingi, teigiamai atsakė beveik 33 proc. aukštos gerovės grupei priklausančių žmonių ir beveik 50 proc. žemos gerovės grupei priklausančių žmonių.

„Matome, kad vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai pasižymi ne pačia geriausia gerove, lyginant tiek su aplinkinėmis šalimis, tiek europiniu kontekstu“, – apgailestavo A. Kairys.

Psichologas taip pat pridūrė, kad mažesnė žmonių gerovė pastebima net praėjus keliasdešimčiai metų po patirtos bedarbystės, nedarbo epizodo. Jaučiami skirtumai tarp žmonių, patyrusių ir nepatyrusių represijas.

„Ilgalaikiai gyvenimo patyrimai ir gyvenimo istorijos siejasi su gerove vyresniame amžiuje, nepaisant to, kad skirtumas tarp vieno ir kito gali būti keliasdešimt metų“, – pažymėjo psichologas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
COVID-19 testavimo punktas
COVID-19 TRUMPAI