Lietuvoje

2021.10.16 19:30

Specialistai pataria. 7 taisyklės, ką daryti ir ko nedaryti siekiant sukurti gerus santykius su paaugliu

Vaida Kalpokienė, Psichologė-psichoterapeutė2021.10.16 19:30

Paauglystė – vienas iš sudėtingiausių ir įdomiausių žmogaus gyvenimo laikotarpių. Paauglys turi išspręsti daug uždavinių ir rasti daug atsakymų, tapdamas suaugusiu savarankišku asmeniu šiuolaikiniame pasaulyje. Deja, pandemija tikrai nepalengvina paauglių raidos, priešingai – socialinė izoliacija ir kiti pandemijos sukelti pokyčiai daro didelį poveikį jų savijautai. 

Daugelis mokslinių tyrimų įvairiose pasaulio šalyse, remiantis įvairiomis psichologijos teorijomis, patvirtina tą pačią žinią: kad paauglio raida būtų sveika, būtina turėti ir gerus santykius su tėvais, ir gerus santykius su bendraamžiais.

Taigi, ką mes, tėvai, galim padaryti, kad mūsų santykis su mūsų paaugliais padėtų jiems užaugti laimingais suaugusiais ir įveikti įvairius gyvenimo iššūkius?

Visų pirma, galime pabandyti suprasti, kuo gi ypatingas šis žmogaus raidos tarpsnis. Geriau suprasdami nuolat besikeičiantį paauglio vidinį pasaulį, lengviau rasime atsakymus, kaip su jais bendrauti.

Manoma, kad paauglystę galima suskirstyti į kelis etapus: tai ankstyvoji paauglystė, prasidedanti kartu su lytine branda, vidurinė (dar vadinama tikrąja) paauglystė, ir vėlyvoji paauglystė. Jei anksčiau paauglystė baigdavosi sulig 18 ar 20 metų, dabar manoma kad dėl kultūrinių ir socialinių pokyčių paauglystės uždaviniai gali būti sprendžiami ir iki 25-erių ar netgi ilgiau.

Be abejo, tėvų bendravimas su jaunesniu paaugliu ir vyresniu paaugliu turi skirtis, atsižvelgiant į paauglio amžiaus ypatumus, turimą patirtį, brandą.

Paaugliai gyvena nuolatinėje kaitoje, pokyčiai vyksta paauglio kūne, psichikoje, socialiniuose santykiuose. Paauglystės pradžia ir siejama su lytine branda, paaugliui reikia laiko iš naujo susipažinti su bręstančiu kūnu bei atrasti, kokiu vyru ar moterimi jis tampa.

Neurobiologiniai pokyčiai bene labiausiai matomi galvos smegenų srityse, kurios atsakingos už emocijų reguliaciją ir gebėjimą priimti sprendimus: emocinės sritys veikia labai stipriai ir yra greitai aktyvuojamos, kai tuo tarpu sritys, atsakingos už sprendimų priėmimą, tik vystosi. Be to, emociniai stimulai aktyvuoja paauglio migdolinį kūną (vieną iš galvos smegenų darinių, atsakingų už emocijų reguliaciją), todėl paaugliai yra labai jautrūs emociniams signalams socialiniuose santykiuose.

Vienoje paskaitoje girdėta metafora apie paauglių smegenis paliko stiprų įspūdį: tai kaip vairuoti automobilį, kuriame yra labai galingas variklis, tačiau stabdžių sistema dar neveikia taip, kaip reikėtų. Jeigu šalia paauglio esantys suaugę taip pat nevaldo savo emocijų automobilių, susidūrimai, deja, neišvengiami. Tad tėvams (beje, ir kitiems suaugusiems – mokytojams, būrelių vadovams, seneliams…) tenka tikrai nelengva, bet įvykdoma užduotis – bendraujant reguliuoti savo emocijas taip, kad padėtume paaugliui nuraminti jo emocijas, o ne dar labiau įkaitinti variklį.

Kai žinome, kokias transformacijas turi patirti paauglio smegenys mokantis geresnės emocijų kontrolės, galime geriau suprasti jų emocijų pliūpsnius ir to nepriimti asmeniškai. Rami, empatiška, besidominti, bet kartu ir išlaikanti ribas tėvų reakcija padeda paaugliui pačiam aiškiau susigaudyti, kas gi nutiko jo vidiniame pasaulyje, kad emocijos įkaito ir išsiliejo, ir pamažu rasti būdų jas reikšti ramiau.

Ką daryti norint sukurti gerus santykius su savo paaugliu?

1. Taigi, pirmasis patarimas, ką daryti norint išlaikyti ar sukurti gerus santykius su savo paaugliu – aiškiai supraskite savo emocijas ir tinkamai jas reguliuokite, ypač jei patenkate į „karštą pokalbį“ su savo paaugliu. Tai padės ir paaugliui geriau suprasti bei kontroliuoti savo emocijas, pamažu įtvirtinti atitinkamas jungtis tarp nervinių ląstelių.

Emocijos dalyvauja visuose kituose paauglystės pokyčiuose: ieškant tapatumo, t.y., atsakymo, kas aš esu ir koks aš esu, atsiskiriant nuo tėvų ir keičiantis santykiams su jais, atrandant save bendraamžių grupėje, kuriant savąją vertybių sistemą kaip kertines gaires būsimiems sprendimams bei pasirinkimams, vykstant kognityviniams pokyčiams, renkantis profesiją, be abejo, ir mezgant romantinius santykius, renkantis partnerį.

2. Šių paauglystės ieškojimų ir sprendimų procesai visuomet vyksta emocijų lauke, apie jas svarbu kalbėtis su paaugliu. Tačiau toli gražu ne visi paaugliai noriai pasakoja apie save, dalinasi savo rūpesčiais ar abejonėmis. Kaip gi „prieiti“ prie uždaro, priešiško, liūdno ar nusivylusio visu pasauliu paauglio? Visų pirma, svarbi suaugusiojo nuostata norėti suprasti paauglį, kartu su juo susigaudyti, kas vyksta, neprimesti savo vertinimų ir įsitikinimų. Mes negalime tiksliai žinoti, ką kitas žmogus galvoja ir jaučia, bet galime bandyti įsivaizduoti, domėtis, norėti suprasti. Pagarba ir įsiklausymas yra būtina sąlyga pasitikėjimui ir atvirumui; beje, tai svarbu bet kuriame amžiuje, ne tik kalbantis su paaugliais.

3. Kuriant santykį, labai svarbu derintis prie paauglio ir klausytis, kai jis ar ji nori mums ką nors papasakoti, pasidalinti. Aišku, jei mes esame taip stipriai pavargę ar užsiėmę, kad tuo metu niekaip negalime kalbėtis, geriau apie tai sąžiningai pasakyti ir paprašyti paauglio pasikalbėti vėliau, atvirai nurodant priežastį. Taip paaugliai mokosi laukti ir gerbti kito žmogaus poreikius. Tačiau jei galime atidėti savo reikalus, labai svarbu išklausyti, ką paauglys nori pasakyti. Jei mes norime kalbėtis svarbia tema, nepradėkime pokalbio, kai paauglys užsiėmęs, geriau tokiam pokalbiui rasti tinkamą laiką ir erdvę.

4. Kalbantis su paaugliu, svarbu nepulti moralizuoti, aiškinti apie teisingus veiksmus ar panašiai. Daug geriau užduoti atvirus klausimus, kurie paskatintų paauglį mąstyti, ieškoti naujų išeičių, atvertų kitas perspektyvas ir taip plėstų paauglio patirtį. Paaugliai klausosi patarimų, bet nebūtinai jais vadovaujasi, patarimai jiems pirmiausiai yra galimybė pamatyti kitokias perspektyvas, išeitis. Todėl nereikalaukime, kad jie būtinai vadovautųsi tuo, ką mes patarėme, geriau kartu pasvarstykime, kuo mano patarimas būtų paaugliui naudingas, ką jis galėtų pritaikyti savo konkrečioje situacijoje.

5. Bendravimas su paaugliu visada kupinas emocijų, kartais jos pasidaro tikrai karštos. Jei kalbantis paauglio emocijos vis stiprėja, svarbu stabtelti, „sulėtinti“ pokalbį, padėti paaugliui suprasti, ką jis dabar jaučia ir kaip galėtų tuos jausmus išreikšti, įvardinti vidinius išgyvenimus. Kai kitas žmogus girdi ir supranta patiriamus stiprius jausmus, tuomet jie gali nurimti, o tik nurimus jausmams galima vėl mąstyti, ieškoti sprendimų ar išeičių. Suaugusio pasirengimas raminti ne tik savo, bet ir paauglio jausmus įtempto pokalbio metu yra labai svarbi paauglį auginanti ir brandinanti patirtis.

6. Kas dar gali padėti kurti santykį su paaugliu? Domėkimės tuo, kas yra jiems įdomu, jų pomėgiais, interesais, veikla, klauskime, prašykime paaiškinti, parodyti, pamokyti – tai padeda paaugliui pasijausti išmanančiam, stiprina jo savivertę. Nekritikuokime jų draugų ir bendraamžių, bet kartu su paaugliu galvokime, diskutuokime, jei draugų pasirinkimai ar poelgiai atrodo netinkami. Tokie pokalbiai padės plėsti paauglio socialinę patirtį, saugoti savo ribas, apginti savo pasirinkimus, taip pat neteisti savo draugų, rasti būdų jiems padėti, jei to reikia.

7. Žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, lyginimas su kitais nuvertinant paauglį, moralizavimas, vertimas paauglį bendrauti su mumis, kai jis to nenori, – visi šie ir panašūs dalykai tik griauna ryšį ir nepadeda kurti atviro, nuoširdaus, saugaus santykio.

Svarbu, ypač dabar, pandemijos metu, nedaryti šių klaidų, kuomet mes visi išgyvename itin sudėtingus pokyčius ir netikėtus išbandymus. Tačiau skirtingai nei suaugusieji, paaugliai dar neturi sukaupę pakankamai gyvenimo patirties kad galėtų patys vieni susidoroti su iššūkiais, todėl suaugusiųjų ramus, pagarbus, kantrus ir išmintingas buvimas su paaugliais yra svarbiausia geroji patirtis, kurią galime jiems suteikti, šiuo ypatingu metu keliaujant paauglystės keliu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt