Antradienį buvęs premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų gretas ir kartu su dar 12 Seimo narių kuria naują frakciją „Vardan Lietuvos“. Portalas LRT.lt primena, kas sudarys naują frakciją ir kokie jos tikslai.
„Šiandien Lietuvoje matome gana supriešintą, suskaldytą valstybę. Deja, tokia situacija naudinga nemažai daliai politikų, tiek esančių pozicijoje, tiek opozicijoje, nes taip renkami politiniai dividendai.
Tiek aš, tiek mano kolegos po ilgų svarstymų nusprendėme, kad nesinori dalyvauti tokioje skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje, nuo to kenčia ne kas kitas kaip Lietuvos valstybė ir jos žmonės“, – antradienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.
Pavadinimas. Kaip pranešė naujosios frakcijos nariai, tai yra Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Pažiūros. Frakcijos nariai sakė atstovaujantys centro-kairės pažiūroms, ketina būti konstruktyvia opozicija.
Seniūnas. Kol kas nėra nutarta, kas taps frakcijos seniūnu, tačiau S. Skvernelis teigė, kad sutarta, jog seniūnas bus renkamas rotacijos principu prieš kiekvieną naują Seimo sesiją.
Sudėtis. Naująją frakciją sudaro 13 Seimo narių, kurių 10 iki šiol dirbo LVŽS frakcijoje, o 3 – Mišrioje Seimo narių grupėje. Frakciją „Vardan Lietuvos“ sudaro:
Saulius Skvernelis, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Lukas Savickas, Rima Baškienė, Zenonas Streikus, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Algirdas Stončaitis, Laima Nagienė, Laima Mogenienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius.
Kokius darbus žada? Frakcijos narys Lukas Savickas spaudos konferencijoje vardijo, kokius tikslus pasiekti ir kokius darbus nuveikti nori naujoji frakcija. Jie žada, kad:
– sieks Lietuvos be absoliutaus skurdo. Inicijuos ir rems sprendimus, artinančius Lietuvos bendrojo vidaus produkto perskirstymą prie Europos Sąjungos vidurkio;
– siūlys bazinių pajamų plėtrą visose visuomenės grupėse ir paramos formose, siekiant įgyvendinti universalias bazines pajamas Lietuvoje;
– kartu su bendruomenių ir savivaldos įgalinimu užtikrins vienodą paslaugų kokybę visiems;

– teiks konkrečius teisės aktų projektus, įtraukiančius parlamentą į šalyje užsitęsusių krizių valdymą;
– teiks teisės aktų iniciatyvas, įteisinančias teismų tarėjus;
– sieks įteisinti dalyvaujamąjį biudžetą – žmonių galimybę siūlyti ir nuspręsti, kokioms sritims turėtų būti skirta atitinkama šalies biudžeto dalis;
– rems tiesioginių merų, kaip savivaldybių tarybų pirmininkų, rinkimus;
– siūlys visas nekilnojamojo Turto mokesčio pajamas skirti tiesiogiai savivaldai, taip pat savivaldybėse, kur baigta žemės reforma, žemę perduoti savivaldai;
– siūlys motyvuoti ir išlaisvinti dirbančiuosius mokytis visą gyvenimą, tam numatant darbuotojo pasirinkimu skirti 1 darbo dieną per mėnesį kompetencijų kėlimui;

– sieks didelio dėmesio smulkaus ir vidutinio, ypač šeimų, verslo plėtrai ir palankių sąlygų sudarymui;
– rudens sesijos metu sieks įkurti smulkaus ir vidutinio verslo Ombudsmeno instituciją;
– siūlys pramonės parkų pagrindu įteisinti turizmo parkų steigimą;
– šią sesiją tvirtinamame Valstybės biudžete registruos siūlymą 3 artimiausius metus nuosekliai didinti Turizmo srities finansavimą valstybės biudžeto lėšomis;
– sieks, kad visas viešasis sektorius pasiektų nulinę anglies dioksido emisiją;
– siūlys plėsti Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato (taromatų) sistemą;

– siūlys atverti įmonių taršos duomenis visuomenei ir plėsti pačių žmonių galimybes informuoti apie aplinkos teršimo atvejus;
– sieks didinti atsinaujinančios energetikos dalies tikslus nuo 50 proc. iki 70 proc. jau 2030 metais.









