Per beveik du mėnesius, kai prasidėjo migrantų krizė, ties siena su Baltarusija kol kas įrengtas mažiau nei 8 km specialios vielos barjeras, o dalį jau nutiesto teko perstatyti.
Pasieniečių teigimu, koncertinos žūtbūt reikia bent 95 kilometrams sienos apsaugoti. Skaičiuojama, kad statant dabartiniais tempais, darbai gali užsitęsti ir iki gruodžio. Vidaus reikalų ministerija teisinasi, jog trūksta ne tik medžiagų, bet ir darbo rankų. O darbai esą įsibėgės rugsėjį, kai prie šios užtvaros statybos prisidės verslas.
Pasienio ruože su Baltarusija, visai netoli Druskininkų, dabar kur kas ramiau. Pasieniečiai sako, kol šioje atkarpoje nebuvo sunkiai įveikiamos pjaunamosios tvoros, kasdien vien čia į Lietuvą bandydavo patekti bent po dvi–tris grupes asmenų.
„Netgi pradėjus įrenginėti šitą tvorą buvo bandymai lipti per ją ir buvo sulaikomi migrantai, o šiuo metu, kai užbaigti darbai, patruliuojame, veiksminga priemonė ir bent jau savaitę šiame ruože nesulaikome“, – pasakoja Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas.
Bet kol kas padedant kariuomenei Druskininkų pasienio užkardoje nutiestas mažiau nei 4 km koncertinos barjeras. Dar tiek – Barausko užkardoje, kai visas Lietuvos pasienio ruožas su Baltarusija – beveik 700 km. Be to jau teko perdaryti kelis kilometrus tvoros, kai dar liepą koncertina montuota paprasčiau – dviem sluoksniais. Tokią neteisėtai kertantieji sieną įveikdavo nesudėtingai.
„Visas dviejų sluoksnių koncertinos barjeras pataisytas į naująjį modelį „3 2 1“ ir po to jau buvo tęsiami darbai pagal sudėtingesnį, rimtesnį, patikimesnį modelį“, – nurodo VRM Turto valdymo departamento direktorius Giedrius Griška.
Barjero statybas stabdo ir medžiagų trūkumas – ne tik koncertinos, bet ir, pavyzdžiui, stulpų. Kol kas darbai daugiausiai vyksta iš užsienio šalių gautos paramos.
Bet trūksta ne tik medžiagų – prireiks nemažai laiko, norint pastatyti tokį barjerą. Net idealiomis sąlygomis, 10 žmonių brigada per dieną sugeba pastatyti apie 100 metrų tokio užtvaro.
Kol kas darbus vykdo 6 brigados – 5 kariuomenės ir viena ugniagesių. Pasieniečiai skaičiuoja, pažeidžiamiausių ruožų, kur koncertina būtina, – mažiausiai 95 km. Tęsiant darbus tokiais tempais, jiems baigti prireiktų 4 mėnesių.
„Valstybinės įmonės, kurios būtent tokių darbo rankų turi, galėtų suformuoti brigadas ir siųsti į pasienį, Lietuvos geležinkeliai ir kitos įmonės. Kitas dalykas, aš žinau, kad visuomenė nori įsitraukti“, – tvirtina Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Vidaus reikalų ministerija, kuriai ir patikėta koordinuoti užtvaros statybas, ramina – darbai įsibėgės rugsėjį. Dar šio mėnesio pabaigoje baigsis viešasis konkursas ne tik koncertinai, stulpams pirkti, bet ir tiesimo darbams. Konkursu jau dabar susidomėjo apie 30 įmonių.
„Pats tempas, matyt, nepasikeis, bet kadangi daugelyje arba keliolikoje ruožų bus vykdomi darbai, priklausys nuo to, kiek įmonių atsilieps į kvietimą, tai tas ruožas 95 kilometrų, tas jautriausias ruožas, kuris yra labiausiai pažeidžiamas, jis turėtų būti uždengtas kiek įmanoma greičiau. Tai priklausys nuo kiek įmonių atsilieps“, – sako G. Griška.
Žadama, preliminarios sutartys bus sudaromos su visais reikalavimus atitinkančiais tiekėjais ar statytojais.
