Lietuvoje

2021.07.29 11:19

Ginčas dėl LGBT eitynių Kaune – teisme: nesutariama, ar tilps dalyviai Laisvės alėjoje, policija nuogąstauja dėl saugumo

atnaujinta 12.23
Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.07.29 11:19

Ketvirtadienį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamas ginčas tarp LGBT eitynes surengti Kaune norinčių organizatorių ir Kauno miesto savivaldybės. LGBT eitynių organizatorių atstovo teigimu, Kauno valdžia veikia šališkai ir ieško pasiteisinimų, kad nevyktų renginys. Kauno savivaldybės teisininkė sakė, kad eitynės būtų nesaugios, dalyviai neišsitektų Laisvės alėjoje. Teisme taip pat pasisakė ir policijos pareigūnai: jų manymu, būtų sunku užtikrintų visų saugumą eitynių metu.

Skundą į teismo rūmus pateikė Gegužės 1-osios profesinė sąjunga.

Likus pusvalandžiui iki posėdžio, vyko nedidelė LGBT palaikymo akcija. Keliolika susirinkusiųjų su plakatais ir LGBT vėliava stoviniavo kitoje gatvės pusėje priešais teismo pastatą.

LRT.lt primena, kad eitynes „Kaunas Pride“ planuojama rengti rugsėjo 4 dieną. Organizatoriai savivaldybei buvo pateikę tris galimus eitynių maršrutus, bet visi jie buvo atmesti.

Teismo posėdyje teigiama, kad pareiškėjas skundžia nutarimus dėl atmestų antro ir trečio maršrutų: norima, kad būtų leidžiama žygiuoti antruoju pasiūlytu maršrutu – nuo Kauno pilies per Jonavos, Šv. Gertrūdos gatves, Laisvės alėja ir baigiama susirinkimu Nepriklausomybės aikštėje.

Jeigu tai nebūtų įmanoma, tada trečiuoju – tik Laisvės alėja: eitynių dalyviai susirinktų už soboro, eitų centrine Kauno gatve iki pat sankryžos su E. Ožeškienės gatve, tuomet apsisuktų ir grįžtų prie soboro.

Profsąjungos teigimu, Kauno savivaldybės sprendimai neteisėti, pažeidžia Konstitucijoje numatytą teisę laisvai rinktis į susirinkimus. O atsisakymas derinti eitynes pabrėžia priešišką nusistatymą.

„Jose tik ieškoma formalių pasiteisinimų, nors organizatoriai siūlė alternatyvius variantus, ieškojo kompromisų“, – pareiškimą citavo teisėjų kolegija.

Be to, kaip teigiama skunde, savivaldybė nepateikė pagrįstų įrodymų, kodėl esą bus pažeisti visuomenės interesai.

Teisėjų kolegija pasiteiravo informacijos dėl planuojamo vaikų renginio, kuris taip pat vyktų rugsėjo 4 d. Organizatoriams kilo klausimas, kada buvo gauta šio renginio paraiška: anksčiau ar vėliau, negu paraišką pateikė LGBT eitynių organizatoriai?

„Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad dėl šito konkretaus vaikų renginio yra nurodyta, jog numatoma apie 6 tūkst. žiūrovų ar dalyvių. Tai visi argumentai, kad neva Laisvės alėja būtų per siaura, pernelyg apkrauta ar netinkama pareiškėjos renginiui, atrodo nerimtai, nes kelis kartus didesnio skaitlingumo renginys sėkmingai vyktų. Kitaip tariant, savivaldybės argumentai paneigia savo pačios argumentus“, – teigė LGBT organizatorių atstovas, advokato padėjėjas Aivaras Žilvinskas.

Jis pateikė ir kitą pavyzdį, kai pernai Laisvės alėjoje vyko rudens mugė ir renginys buvo suderintas, numatant, kad dalyvių skaičius būtų nuo 100 iki 200 tūkst. dalyvių per tris dienas. Tai, A. Žilvinsko teigimu, esą netrukdė.

Teisininko teigimu, taip pat yra įrodymų, kad darbai Laisvės alėjoje yra pabaigti.

Kaip teigiama skunde, savivaldybė nepateikė pagrįstų įrodymų, kodėl esą bus pažeisti visuomenės interesai.

„Buvo netgi priėmimo ir perdavimo aktai. Pernai spalį konstatuota, kad rekonstravimo darbai tinkamai baigti, o defektai turėjo būti pašalinti iki birželio. Gegužę nurodyta, kad pora smulkių defektų nustatyti Mickevičiaus ir Maironio gatvėje, o jose eitynės nevyktų“, – dėstė A. Žilvinskas.

Jis pakomentavo ir apie išplėstas lauko kavinių erdves: leidime nurodyta, kad didesnės erdvės leidžiamos, jeigu tai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir netrukdo pėstiesiems, dviratininkams.

Savivaldybės atstovai, pasak teisininko, nesiūlė alternatyvių variantų eitynėms.

„Jūs pateikite, mes svarstysime, o pateikus viską atmesdavo“, – taip, anot A. Žilvinsko, reaguodavo savivaldybė.

Buvo siūlyta eitynes rengti už miesto

Jurgis Valiukevičius, Gegužės 1-osios profsąjungos vadovas, teismo posėdyje minėjo, kad jokių alternatyvų nebuvo pasiūlyta.

„Negavome jokių žinių, kur mes tą renginį galėtume rengti. Buvo pasiūlyta už miesto, parke rengti, tai būtų tarsi pažeminimas. Šiuo atveju svarbus matomumas, svarbu parodyti, kad visuomenė yra įvairi“, – minėjo J. Valiukevičius.

Pasak jo, būtų savanorių, kurie padėtų sureguliuoti eitynių dalyvių judėjimą, bet savivaldybė ieško argumentų, kodėl renginį rengti yra nesaugu.

„Šitie renginiai vyksta todėl, kad žmonėms nesaugu gyventi Kaune. Kodėl pasirinktas Kaunas? Kuo toliau mes tolstame nuo Vilniaus, tuo yra nesaugiau būti kitos išvaizdos ar turėti santykių su tos pačios lyties asmenimis“, – teigė J. Valiukevičius.

Prašymui dėl renginio eitynių dieną pritarta tą pačią dieną

Kauno miesto savivaldybės teisininkė Eitvydė Nacevičiūtė teigė, kad prašymas dėl vaikų renginio, vyksiančio rugsėjo 4–5 d., buvo gautas gegužės 20 d. Tą pačią dieną šiam renginiui buvo pritarta. Planuojamas žiūrovų skaičius yra 2–6 tūkst., bet jis, pasak teisininkės, gali keistis dėl epideminės situacijos. LGBT eitynių organizatoriai trečiojo svarstymo metu buvo informuoti apie tai.

E. Nacevičiūtės teigimu, Laisvės alėjoje fiziškai nėra vietos, kur galėtų tilpti numatomas eitynių dalyvių skaičius. Ji nesutinka ir su tuo, kad baigti Laisvės alėjos tvarkymo darbai, nes visi defektai turi būti ištaisyti iki rugsėjo 15 d. Be to, bus uždaryta Maironio ir Laisvės al. sankirta, o per šią vietą planuojamas eitynių maršrutas.

Teisėjų kolegija prašė sukonkretinti informaciją dėl vaikų renginio, jis vyktų rugsėjo 4–5 dienomis. Kas vyks tą dieną, kai norima organizuoti LGBT eitynes? Savivaldybė dar neturi konkrečios renginio programos.

„Tai tradicinis miesto renginys vaikų mokslo metų pradžiai paminėti. Bus planuojamos scenos, edukaciniai paviljonai ir vyks veiklos, kurių dar negaliu įvardyti. Tikėtina, kad sukonkretinta turėtų būti likus 10 dienų iki renginio, atsižvelgiant į pandeminę situaciją“, – dėstė E. Micevičiūtė.

Pasak jos, kiti renginiai Laisvės alėjoje yra stacionarūs: su scena, pakyla, o dabar, eitynių metu, būtų judėjimas.

„Fiziškai tai užimtų ko gero beveik visą alėjos plotą ir trukdytų kavinių lankytojams“, – minėjo E. Micevičiūtė.

A. Žilvinskas prašė patikslinti, koks dalyvių skaičius būtų tinkamas ir saugus, kad renginys galėtų vykti. E. Micevičūtė negalėjo nurodyti, nes tokių skaičiavimų nėra. Buvo pasiremta tuo, kad suplanuotas didelis renginys ir nebūtų galima sutalpinti visų dalyvių.

E. Nacevičiūtės teigimu, Laisvės alėjoje fiziškai nėra vietos, kur galėtų tilpti numatomas eitynių dalyvių skaičius.

Policija baiminasi, kad nepavyks užtikrinti saugumo

Policijos atstovė Joana Gudelytė teisme minėjo: jeigu susirinkimo formatas nebūtų eitynės, o žmonių masė pasiskirstytų – būtų ir kitoks policijos požiūris. Dabar tai atrodo nesaugu dėl galimos „butelio kakliuko“ situacijos, kai siauresnėje Laisvės alėjoje gali kilti žmonių grūstis ir pavojus dalyviams.

„Svarbu, kaip žmonių srautai kokioje erdvėje išsidėsto. Vertinant, kad eitynių metu judės žmonių kolona, <...> visas išsidėstymas užimtų visą erdvę. Nebūtų intarpo kolonoje. Jei kam nors pasidarytų negera ar kliudys kavinių lankytojams ar Laisvės alėjos gyventojams, būtų sudėtinga privažiuoti spec. tarnyboms ir t. t.“ – aiškino J. Gudelytė.

Anot jos, policija išreiškia savo poziciją tikrai nediskriminuodama, o įvertinusi per saugumo prizmę, nenorima primesti savo valios.

„Mes nesakome, kad neužtikrinsime tvarkos, bet įžvelgiame rizikų, dėl ko gali nepavykti atlikti funkcijų taip, kaip priklauso. Tokie renginiai sulaukia ir žiniasklaidos susidomėjimo, ir priešiškai nusiteikusių asmenų. Turime pagrįstų abejonių, kad mums gali nepavykti. Visi žmonės lygūs, visų saugumas mums rūpi“, – minėjo J. Gudelytė.

Kitas policijos atstovas Virginijus Petraitis minėjo, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, kurią minią suvaldyti yra lengviau.

„Vienu atveju organizuota minia gali būti lengviau valdoma, chaotiška minia turi savų niuansų. Yra techninių dalykų. Eitynių momentą galima techniškai išskaičiuoti: viename kvadratiniame metre tilptų 4 žmonės. Mes galime kalbėti, kad vienoje eilėje gali tilpti daugiausia 4 žmonės. Tarp eilių yra metras, minia gali išsiplėsti iki 1 kilometro ilgio kolonos. Eisenos pradžia bus vienoje Laisvės alėjos pusėje, pabaiga – kitoje. Tai yra ribotos erdvės teritorija“, – dėstė V. Petraitis.

Jo teigimu, jeigu ties siauriausia vieta formuosis spūstis ir nutiks nelaimė, tai gali kilti grėsmių, bėdų. Tačiau V. Petraitis negalėjo detalizuoti, kurioje Laisvės alėjos vietoje galėtų atsirasti „butelio kakliukas“. Be to, policija siūlė eitynėms parinkti atvirą vietovę, erdvę ir neturėjo pasiūlymų, kaip turėtų dalyviai išsidėstyti, kad būtų išvengta nesklandumų.

„Policija dalyvių saugumą vertina pagal pateiktą maksimalų dalyvių skaičių“, – minėjo V. Petraitis.

Mes nesakome, kad neužtikrinsime tvarkos, bet įžvelgiame rizikų, dėl ko gali nepavykti atlikti funkcijų taip, kaip priklauso.

J. Gudelytė.

Baigiamosiose kalbose – kirtis savivaldybei dėl diskriminacijos

Sakydamas baigiamąją kalbą, A. Žilvinskas teigė, kad nebuvo išgirsta jokių konkrečių duomenų, kodėl LGBT eitynės Kauno centre negalimos.

„Visi kiti renginiai leidžiami, o konkrečių skaičiavimų, metodikų, rodančių, kad LGBT eitynės būtų pavojingos, nepateikta, remiamasi prielaidomis, spekuliacijomis. Tai išreiškia nepalankų atsakovės požiūrį į renginį, bet ne į jo savybes rizikų prasme“, – minėjo A. Žilvinskas.

Jis rėmėsi 2013 m. Vilniuje nagrinėtu „Baltic Pride“ eitynių klausimu, kur buvo visiškai identiški reikalavimai, kaip ir šioje byloje. Anuomet teismas nusprendė, kad Vilniaus savivaldybė turėtų suderinti eitynių maršrutą. Todėl, A. Žilvinsko teigimu, dabar savivaldybės požiūris yra diskriminacinis.

Be to, jo manymu, savivaldybė pirmenybę turi teikti tiems renginiams, kurių prašymų sulaukiama anksčiau: pirmasis prašymas dėl LGBT eitynių buvo pateiktas gegužės 6 d.

„Negalima apsimesti, kad nežinojo. Savivaldybė tą pačią dieną derino kitus renginius“, – teigė A. Žilvinskas.

Jis pridūrė, kad Kauno miesto savivaldybė privalo užtikrinti sklandų suderinimo procesą, o jo nebuvo ir buvo jaučiamas negatyvus požiūris.

E. Nacevičiūtė sakydama baigiamąją kalbą pabrėžė, kad LGBT eitynės negalėtų vykti nei Šv. Gertrūdos gatvėje, nei Laisvės alėjoje dėl saugumo priežasčių.

„Proceso metu minimas 3–4 metrų atstumas yra vertinant lauko terasų išsidėstymą ir paliktą plotą pėstiesiems“, – teigė Kauno miesto savivaldybės teisininkė.

Policijos atstovai pabrėžė, kad įžvelgia tam tikras realias grėsmes žmonių sveikatai, visuomenės ir turto saugumui. J. Gudelytė mano, kad skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Taip pat sureagavo ir Gegužės 1-osios profsąjungos vadovas J. Valčiukaitis. Jis taip pat mano, kad yra diskriminacija.

„Akivaizdu, kad vieniems renginiams leidžiama vykti, kitiems ne, todėl kriterijai yra pasirenkami šališkai“, – teigė jis.

Maršrutus siūlė tris kartus

Anksčiau organizatoriai siūlė tris maršrutus LGBT eitynėms. Pirmas pasiūlymas – kad dalyviai žygiuotų nuo Rotušės aikštės per Vilniaus gatvę ir Laisvės alėją iki Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (soboro). Savivaldybė atsakė neigiamai argumentuodama, kad tuo metu vyks Vilniaus gatvės remonto darbai.

Antras siūlytas maršrutas – nuo Kauno pilies per Jonavos, Šv. Gertrūdos gatves, Laisvės alėją ir baigiama susirinkimu Nepriklausomybės aikštėje. Šią mintį Kauno valdžia taip pat atmetė motyvuodama, kad bus trukdoma eismui judriose gatvėse.

Trečias maršrutas būtų aprėpęs tik Laisvės alėją: eitynių dalyviai susirinktų už soboro, eitų centrine Kauno gatve iki pat sankryžos su E. Ožeškienės gatve, tuomet apsisuktų ir grįžtų prie soboro. Šiuo atveju Kauno savivalda vėl nepritarė: anot jų, eitynėms trukdytų alėjoje tvarkomi grindinio defektai bei išsiplėtę lauko kavinių terasų plotai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.