Lietuvoje

2021.06.14 20:33

Miestai nenori LGBT eitynių ir kelių dienų mitingo: ar teisėtai savivaldybės draudžia piliečių susirinkimus?

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.06.14 20:33

Nuvilnijus triukšmui, kad Kauno savivaldybė nesutinka, kad Laisvės alėjoje vyktų LGBT eitynės, o Vilniaus valdžiai tarus „ne“ trijų dienų mitingui prie Seimo rūmų, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis teigia: Kaune būtų galima rasti kitą kelią, o Vilniuje toks susibūrimas keltų grėsmę. Žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė mano, kad nepagrįstai varžoma gyventojų susirinkimų ir žodžio laisvė.

Jei reikia derinti laiką ir vietą, tada renginys – politinis

Tiesa, Susirinkimų įstatyme yra numatyta pareikštinė, o ne leidiminė susirinkimo laisvės įgyvendinimo tvarka. Tai reiškia, kad piliečiai gali susirinkti, tik reikia suderinti vietą ir laiką, savivaldybė neturi duoti leidimo. Bet E. Šileikis pabrėžė – kol nesuderinta susirinkimo vieta ir laikas, tol negalima kalbėti apie teisėtą susirinkimą, išskyrus atvejį, jeigu yra akivaizdi dingstis įvykti spontaniškam piliečių susirinkimui. Kaip tokį pavyzdį jis įvardijo 2018 metais visuomenininko Andriaus Tapino organizuotą protestą priešais Seimą, nes nepavyko apkalta tuometiniam parlamentarui Mindaugui Basčiui.

„Kaip mokslininkas, dėstytojas sakau, kad tai yra žaidimas gražiomis sąvokomis. Ne tik iš pažiūros sąvoka „leidiminė tvarka“ ir priešingybė „pareikštinė tvarka“ kažką kužda, kad čia nereikia leidimo. Taip, tokio leidimo kaip statybų leidimas nereikia. Bet nesuderinta vieta, nesuderintas laikas yra dingstis policijos pareigūnui teisėtai reikalauti nutraukti faktinį susirinkimą ir sakomas kalbas, o nevykdant to gali būti taikoma administracinė nuobauda. O jeigu bus pasipriešinta pareigūnui – ir baudžiamoji atsakomybė. Čia gali būti riaušės, susistumdymai“, – minėjo pašnekovas.

Pasak jo, taip pat reikia išsiaiškinti, dėl ko susirenkama, kokia būsimų kalbų kontekstinė prasmė. Profesoriaus teigimu, nebūtinai mitingas ar piketas gali būti kaip protesto forma, bet visada susirinkimas pagal Konstituciją turi turėti politinių aspektų.

„Jei yra piliečių susirinkimas, dėl kurio reikia suderinti su savivaldybės vykdomąja institucija laiką ir vietą, žinoma, kalbame apie politinį renginį“, – kalbėjo E. Šileikis.

Visada susirinkimas pagal Konstituciją turi turėti politinių aspektų.

Kritika miesto valdžių sprendimams

Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) komunikacijos vadovė J. Juškaitė LRT.lt teigė, kad susirinkimų laisvė, žodžio laisvė yra pamatinės demokratinės valstybės vertybės bei principai. Jie gali būti varžomi tik esant pagrįstiems pagrindams tai daryti, pavyzdžiui, kai skleidžiama neapykanta, diskriminacija.

Todėl, jos teigimu, Vilniaus pozicija nederinti vietos ir laiko mitingui, už kurio yra gegužę vykusio „Šeimos gynimo maršo“ organizatoriai, o Kauno – LGBT eitynėms yra nepasverta, stokoja teisinio pagrindo, o priežastys – neobjektyvios. Todėl ji tikisi, kad atsakymus pateiks teismai, jeigu organizatoriai ten eis.

„Aš tikėčiausi, kad teismai pasakys, kad tai nėra pagrindas varžyti susirinkimų laisvę, nepaisant to, ar mums patinka, ar nepatinka organizatoriai, jų idėjos. Kol tai nepažeidžia įstatymo, netrikdo viešosios tvarkos ir kitų susirinkimo organizavimo principų, tol, matyt, mes neturėtume tokių susirinkimų varžyti ar apriboti galimybę juos organizuoti“, – aiškino J. Juškaitė.

Savivaldybės pasiruošusios gintis teismuose?

LGBT eitynių Kaune organizatoriai minėjo apie planuojamą skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, o mitingo Vilniuje rengėjai prabilo apie ketinimus kreiptis į teismą dėl sostinės savivaldybės elgesio. E. Šileikis įsitikinęs, kad tiek Vilniaus, tiek Kauno valdžia yra pasirengusios galimam teisminiam ginčui, o šių savivaldybių administacijose yra teisininkų ir su jais buvo pasitarta, galbūt net surašyti argumentai.

„Tuo labiau kad Vilniaus miesto meras yra teisininkas, o Kauno miesto meras praeityje buvo policijos pareigūnas. Man net nekyla abejonių, kad jie nesakė spontaniškai „neleisti“. Jie taip surašė, kad būtų galima apginti“, – įsitikinęs E. Šileikis.

Jis pabrėžė: vienokia situacija yra, kai prašoma suderinti vietą ir laiką piketui ar mitingui, kuris vyksta valandą ar dvi, ar gal visą dieną. Tačiau, kai prašoma renginiui vietos ir laiko kelioms dienoms, tada teismai bus linkę sakyti, kad organizatorių ketinimas yra neproporcingas viešosios tvarkos ir karantino kontekste. Kliūtis gali būti ir vieta – aikštė prie Seimo.

„Kaune buvo prašoma valandai ar dviem galimybės žygiuoti Laisvės alėja – čia daugiau šansų organizatoriams apginti savo teises. Jeigu Vilniuje prašoma trims dienoms, tada teismas ir klaus organizatorių: „Kodėl manote, kad savo tikslų negalite pasiekti renginiu, kuris vyktų vieną dieną? Kodėl jums reikia trijų dienų?“ Ir tada kam yra skirta viešoji aikštė? Kyla daugybė tokių klausimų, į kuriuos, ko gero, būtų atsakyta palankiai savivaldybei“, – aiškino E. Šileikis.

Kai prašoma renginiui vietos ir laiko kelioms dienoms, tada teismai bus linkę sakyti, kad organizatorių ketinimas yra neproporcingas viešosios tvarkos ir karantino kontekste.

„Man svarbu, kad joks politikas – nei Vilniaus, nei Kauno meras – nemenkintų piliečių konstitucinės teisės rinktis į susirinkimus, o tiesiog pasakytų, kad yra argumentų, dėl kurių nesuderintas susirinkimo vietos arba laiko variantas“, – pridūrė E. Šileikis.

Be to, pasak E. Šileikio, kliūtų ir argumentai teismuose. Pavyzdžiui, jeigu Kauno savivaldybė sako „taip“ bet kokiam susirinkimui, o LGBT eitynėms – „ne“, tada būtų diskriminacija, o argumentas būtų politinis, o ne teisinis. Anot jo, teismams įspūdžio nepadarytų ir Vilniaus miesto valdžios argumentas, esą „dabar nėra prieš ką protestuoti“, nes Partnerystės įstatymas atmestas ir grąžintas tobulinti.

Kaune LGBT eitynėms galėtų sutarti kitą vietą

E. Šileikio teigimu, jeigu Kauno miesto savivaldybė nederina LGBT eitynių organizatorių pageidaujamos vietos pačioje miesto širdyje – Laisvės alėjoje, tai neužkerta kelio susirinkimo organizatoriams pageidauti kitos vietos, kuri, ko gero, galėtų būti suderinta. LRT.lt primena, kad Kauno miesto savivaldybė nepritarė ir nesutiko suderinti trijų LGBT eitynėms šiame mieste organizatorių pasiūlytų maršrutų.

„Iškyla klausimas – ar susirinkimo organizatoriai turi besąlygišką teisę reikalauti tik sau priimtinos susirinkimo vietos? Tai reikštų, kad savivaldybė visais atvejais turi paklusti ir suderinti būtent tą vietą, kurios pageidauja organizatoriai. Tad viską lemia tie teisiniai argumentai, kurie nurodomi savivaldybės vykdomosios institucijos (administracijos, – LRT.lt) sprendime, kuriuo atsisakoma suderinti tokį susirinkimo laiką ir tokią susirinkimo vietą, kurio ir kurios pageidauja susirinkimo organizatoriai“, – aiškino E. Šileikis.

Todėl, pasak jo, jeigu eitynių „Kaunas Pride“ organizatoriai apskųs savivaldybės administacijos atsisakymą suderinti pageidaujamą vietą ir laiką, tai teismas tikrins, ar nėra savivaldybės savivalės. Argumentas būtų laikomas rimtu, jeigu savivaldybė įrodytų, kad, pavyzdžiui, Laisvės alėjoje taip išsiplėtė lauko kavinių erdvė, kad vos praeina praeiviai.

J. Juškaitės teigimu, žvelgiant į Kauno miesto savivaldybės argumentus, žengtas didžiulis žingsnis 8–10 metų atgal ir tai primena batalijas, kurios vyko dėl „Baltic Pride“ eitynių 2010 ir 2013 metais Vilniuje. Ji taip pat prisiminė 2013 metų teismo sprendimą, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo suderinti LGBT eitynių maršrutą Vilniaus Gedimino prospekte. Pasak J. Juškaitės, dabartinis Kauno valdžios išsakomas turinys labai panašus į tai, ką 2013 metais kalbėjo tuometis sostinės meras Artūras Zuokas.

„Kauno miesto savivaldybė nederino maršruto, nepaisant to, kad organizatoriai siūlė net tris variantus. Įstatymas kaip ir nereikalauja, bet nesiūlė tinkamų alternatyvų ir neieškojo šitoje vietoje geranoriško sprendimo. O pasiteisinimai, kad vyksta statybos, yra saugumo klausimai arba kiti aspektai, turbūt nėra labai validūs arba nėra labai pasverti“, – aiškino J. Juškaitė.

„Laikyčiau, kad tai neabejotinai yra bandymas varžyti susirinkimų laisvę vienos iš grupių atžvilgiu. Galima tikėtis, kad teismai šiuo atveju apgins susirinkimų laisvę ir neįtvirtins to, kad dėl statybų arba nevisiškai aiškių kriterijų būtų galima varžyti susirinkimų laisvę Lietuvoje. Tai būtų iš tikrųjų didžiulis demokratinis pralaimėjimas šaliai“, – pridūrė pašnekovė.

Laikyčiau, kad tai yra neabejotinai bandymas varžyti susirinkimo laisvę vienos iš grupių atžvilgiu.

J. Juškaitė

Trijų dienų mitingas – nematytas dalykas

Vilniaus atveju, anot E. Šileikio, yra kitaip: planuotas Šeimos gynimo maršo organizatorių trijų dienų mitingas prie Seimo yra naujas formatas ir nežinia, ar įgyvendinant Susirinkimų įstatymą buvo panašių precedentų valdymo lygmeniu, kad būtų rengiamas piketas, eitynės ar demonstracija net dvi ar tris dienas paeiliui.

„Čia nauji dalykai. Ir jeigu būtų koks precedentas, tai išeitų, kad būtų galima prašyti ir savaitę rengti mitingą su palapinėmis, kaip Maidano aikštėje. Ir mėnesį tada galima. Ne, čia yra rimti dalykai viešosios tvarkos palaikymo aspektu, juo labiau saugumo užtikrinimo aspektu. Sutikite, yra didžiulė grėsmė valstybės valdžios institucijoms, jeigu jų prieigose tris dienas renkasi didelis žmonių skaičius. Čia tikrai daugiau argumentų savivaldybės, kuri nederina, pusėje“, – dėstė E. Šileikis.

Pasak jo, organizatoriai turi teisę kreiptis į teismą, o jeigu ten nebūtų patenkinti pareiškėjų lūkesčiai, tai jie galėtų teikti individualų konstitucinį skundą.

„Tada teisės paskaitos bus žymiai rimtesnės ir įdomesnės studentams, nes būtų teismų doktrina, kuri ne formali, o nuolat plėtojama, kintanti, nes vis naujų situacijų kyla. Trijų dienų piketas yra pakankamai nauja situacija ir čia būtų labai įdomu sužinoti, kaip galėtų klostytis teisinis ginčas“, – teigė teisės mokslų profesorius.

Sutikite, yra didžiulė grėsmė valstybės valdžios institucijoms, jeigu jų prieigose tris dienas renkasi didelis žmonių skaičius.

E. Šileikis

Priminė, kad niekas Šeimos gynimo marše nebuvo nubaustas

Komentuodama Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą, J. Juškaitė mano, kad sprendimas nederinti vietos ir laiko būtų buvęs pagrįstas prieš Šeimos gynimo maršą gegužę. Tada buvo kitokia epideminė situacija, o viešojoje erdvėje organizatoriai skleidė daug neapykantos, priešiško ir diskriminacinio nusistatymo, ypač LGBT bendruomenės atžvilgiu.

„Vilniaus meras argumentavo, kad viena iš priežasčių, kodėl leidimas nebuvo derintas, – karantinas. Taip pat minėjo, kad renginys tampa politiniu festivaliu. Tokiame fone sprendimas prieš pirmą maršą būtų atrodęs labiau pagrįstas. Dabar, kai krinta susirgimų skaičiai, karantino režimo apribojimais tokį sprendimą pateisinti vargiai būtų galima“, – minėjo J. Juškaitė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad po Šeimos gynimo maršo buvo kalbama, kad organizatoriai galbūt ne iki galo skrupulingai stengėsi užtikrinti, kad susirinkimas būtų saugus, tačiau niekas nėra nubaustas.

„Turbūt reikėtų valstybei apsispręsti: ar buvo pažeidimų? Jeigu buvo, jie turėtų būti adekvačiai ir tinkamai vertinami. Tada jau to vertinimo pagrindu būtų galima svarstyti, kad Šeimos gynimo maršas negalėtų vykti, bet šiuo metu mes neturime jokių objektyvių priežasčių, kodėl jis negalėtų vykti“, – dėstė J. Juškaitė.

J. Juškaitė mano, kad sprendimas nederinti vietos ir laiko būtų buvęs pagrįstas prieš Šeimos gynimo maršą gegužę.

Trys atmesti LGBT eitynių maršutai

LRT.lt primena, kad eitynes „Kaunas Pride“ planuojama rengti rugsėjo 4 dieną. Organizatoriai savivaldybei buvo pateikę tris galimus eitynių maršrutus, bet visi buvo atmesti.

Pirmas pasiūlytas – kad dalyviai žygiuotų nuo Rotušės aikštės per Vilniaus gatvę ir Laisvės alėją iki Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro). Savivaldybė atsakė neigiamai argumentuodama, kad tuo metu vyks Vilniaus gatvės remonto darbai.

Antras siūlytas maršrutas – nuo Kauno pilies per Jonavos, Šv. Gertrūdos gatves, Laisvės alėja ir baigiama susirinkimu Nepriklausomybės aikštėje. Šią mintį Kauno valdžia taip pat atmetė motyvuodama, kad bus trukdoma eismui judriose gatvėse.

Trečias maršrutas būtų aprėpęs tik Laisvės alėją: eitynių dalyviai susirinktų už Soboro, eitų centrine Kauno gatve iki pat sankryžos su E. Ožeskienės gatve, tuomet apsisuktų ir grįžtų prie Soboro. Šiuo atveju Kauno savivalda vėl nepritarė: anot jų, eitynėms trukdytų alėjoje tvarkomi grindinio defektai bei išsiplėtę lauko kavinių terasų plotai.

Net ir sumažinus mitingo dalyvių skaičių, Vilniaus savivaldybė nesutiko derinti

Šeimos gynimo maršo organizatoriai ketino rengti trijų dienų mitingą prie Seimo rūmų. Vilniaus meras Remigijus Šimašius birželio pradžioje LRT RADIJUI sakė, kad mitingas vykti negalės. Organizatoriai planavo, kad jame dalyvautų apie 7 tūkst. žmonių.

„Leidimo jie negavo ir dėl labai elementarios priežasties. Dalykus reikia vadinti tikraisiais vardais – joks čia ne protestas ir jokia čia ne konstitucinė teisė realizuoti savo politines pažiūras, tai yra politinis festivalis. Mes negalime leisti, kad karantino metu, kai patys organizatoriai vaikšto be kaukių ir nesilaiko taisyklių, nekalbant apie užtikrinimą, būtų vėl tas festivalis tęsiamas, juolab kai nėra prieš ką protestuoti ir tai yra apsimestinis dalykas. Jeigu mes leistume tokius dalykus, kitą savaitę turbūt ir reiverių festivalio sulauktume, kurie už kažką ar prieš kažką protestuoja“, – sakė R. Šimašius.

Vėliau mitingo organizatoriai dar kartą kreipėsi į savivaldybę ir beveik 10 kartų sumažino dalyvių skaičių – iki 800 žmonių. Tačiau ir šįkart Vilniaus valdžia atsisakė derinti vietą ir laiką.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.