Lietuvoje

2021.08.01 12:26

Nori darbo – mokėk naudotis kompiuteriu: vis dar turime žmonių, kurių įgūdžiai nepakankami

Ugnė Besusparytė, LRT.lt2021.08.01 12:26

„Skaitmeninis raštingumas tapo neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalimi, taip pat jis neatsiejamas ir nuo darbo rinkoje patrauklaus darbuotojo kompetencijų“, – skaitmeninio raštingumo svarbą pabrėžia Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2017 m. iki 2019 m. Lietuvoje įmonių, nesinaudojančių kompiuteriu ir interneto ryšiu, jau nebeliko. O, prasidėjus pandemijai, skaitmeninio raštingumo poreikis dar labiau išaugo. Didesnių problemų tai sukėlė vyresniems žmonėms, neturintiems jokių skaitmeninio raštingumo pagrindų.

„Pastaraisiais metais matomi vykstantys procesai visuose ūkio sektoriuose, kai automatizuojamos rutininės darbo vietos, nyksta techniniai, monotoniniai darbai. Skaitmenizacija liečia praktiškai visas sritis, o kompiuterinis raštingumas yra vienas kertinių įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje“, – sako Užimtumo tarnybos atstovė M. Jankauskienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviai prie reikalavimų, reikiamų tam tikrai profesijai, darbo kompiuteriu įgūdžius nurodė 45 proc. skelbimų, ieškodami specialistų ir technikų, 10 proc. – kvalifikuotų darbuotojų.

Kai kuriuose darbo skelbimuose skaitmeninio raštingumo reikalavimas net neįvardijamas, nes šis įgūdis susijęs su konkrečiai darbo vietai reikalingomis kompetencijomis.

Skaitmeninis raštingumas – būtinybė ne tik darbo rinkoje

Kaip sako M. Jankauskienė, skaitmeninis suaugusiųjų raštingumas svarbus ne tik užtikrinant konkurencingumą ieškantis darbo ar jau dirbant, tačiau ir ieškant informacijos bei ją apdorojant kasdieniniame gyvenime. Tai yra ją vertinant, rūšiuojant, valdant ir savarankiškai kuriant skaitmeninį turinį bei panaudojant jį siekiant asmeninių tikslų.

„Skaitmeninis raštingumas – tai vienas iš gebėjimų, kuris apima sugebėjimą patikimai ir kritiškai naudotis visomis skaitmeninėmis technologijomis ieškant informacijos, bendraujant ir sprendžiant pagrindines problemas visose gyvenimo srityse, taip pat jis padeda mums įsisavinti kitus gebėjimus, pavyzdžiui, bendravimo įgūdžius, kalbų žinias ir kt.“, – teigia M. Jankauskienė.

Ji pabrėžia, kad skaitmeninio įgūdžių lavinimo problema ypač aktuali tarp vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų: „Vyresnioji karta neturėjo galimybių išmokti naudotis išmaniosiomis technologijomis, todėl jų skaitmeninio raštingumo lygis nėra pakankamas.“

Daugeliui tai tampa kliūtimi norint pasinaudoti viešosiomis elektroninėmis paslaugomis, užsiregistruoti internetu pas gydytoją ar pasinaudoti elektronine bankininkyste.

Galimybės tobulinti skaitmeninį raštingumą

Ne tik natūrali darbo vietų ir kasdieninių veiklų skaitmenizacija, bet ir pandemija skatina tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius.

Kaip teigia Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Janavičienė, pandemija iškėlė problemą, kad skaitmeninio raštingumo gebėjimų ir kompetencijų tikrai trūksta. Tačiau, anot jos, atsirado ne tik poreikis, bet ir noras jų mokytis.

Lietuvoje vykdomi įvairūs projektai, skirti gyventojų ir specialistų skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti, tai Saugesnio interneto savaitė, Skaitmeninė savaitė, Programavimo savaitė ir panašiai. Šių iniciatyvų metu organizuojami nemokami seminarai, juose dalyviai gali gauti daug naudingos informacijos. Šios akcijos, anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės Ievos Jonilienės, pritraukia tūkstančius dalyvių iš visos Lietuvos.

Svarbu paminėti, kad Lietuvoje vykdomi ir teminiai projektai, kurie padeda tobulinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius, vienas iš tokių – kibernetinio saugumo.

„Kibernetinis saugumas – vienas iš didžiausių šio amžiaus iššūkių, nes informacija įgyja vis didesnę vertę, o skaitmeniniai įrenginiai ir informacinės sistemos tampa vis patrauklesni kibernetinėms atakoms. „Eurostat“ ataskaitoje teigiama, kad 2019 m. kas trečias 16–74 metų Europos Sąjungos pilietis pranešė apie su saugumu susijusius incidentus. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją buvo nuspręsta, kad kovoje su kibernetinėmis grėsmėmis būtina ne tik naudoti aparatinės ir programinės įrangos saugos sprendimus, bet ir taikyti prevencines priemones“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė I. Jonilienė.

Šiuo metu Vilniaus universitetas kartu su kitais užsienio partneriais įgyvendina projektą „Prevencinės priemonės kovai su fišingu 4-osios pramonės revoliucijos amžiuje“. Kaip pasakoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė I. Jonilienė, šio projekto tikslas – edukuoti aukštųjų mokyklų studentus, pedagogus, universiteto darbuotojus, suaugusiųjų švietimo centrus ir verslo sektorius bei skatinti tikslinės grupės kritinį mąstymą kibernetinio saugumo srityje.

Dar vienas itin didelio susidomėjimo sulaukęs skaitmeninio raštingumo projektas – „Prisijungusi Lietuva“.

„Jis vykdomas visoje Lietuvoje ir yra nukreiptas į gausią gyventojų tikslinę grupę – apie 500 tūkst. asmenų, kurie vis dar nesinaudoja internetu arba kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami“, – teigia I. Jonilienė.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės M. Jankauskienės, be IT specialistams skirtų profesinio mokymo programų, ieškantiems darbo asmenims siūloma dalyvauti ir šio projekto nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose: „Šiame projekte IT įvairius mokymus baigė beveik 10 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Šiemet per pirmąjį pusmetį – 411 darbo ieškančių asmenų“, – teigia M. Jankauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.