Kauno miesto poliklinikos direktoriaus Pauliaus Kibišos teigimu, nėra nieko blogo akcijomis skatinti gyventojų vakcinavimą, tačiau jis mano, kad reikėtų skatinti žmones galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kitų sveikatą. Kalbėdamas apie griežtesnius užsienio šalių pavyzdžius, kai be COVID-19 sertifikato žmonės negalės apsilankyti restorane arba galės būti atleisti iš darbo, P. Kibiša pridūrė, kad jo, kaip mediko ir piliečio manymu, tai yra teisingi ir adekvatūs sprendimai.
Paskiepytas kas antras kaunietis
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Kauno mieste paskiepyti 146 933 žmonės, tai yra 50,1 proc. visų Kauno gyventojų. Jau mėnesį Lietuvoje nuo COVID-19 „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcina gali būti skiepijami 12–15 metų paaugliai. Statistikos departamento duomenimis, iki šios dienos paskiepyta 10,2 proc. tokio amžiaus jaunuolių. Kaune, anot P. Kibišos, paskiepyti 1 058 vaikai, o tai yra 3,5 proc. tokio amžiaus Kauno gyventojų.
„Gydytojai ragina, mūsų darbas yra skiepyti. Bet daryti programas, reklamas – ne mūsų prerogatyva“, – paklaustas apie papildomą jaunuolių skiepijimą, LRT.lt atsakė P. Kibiša.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, paauglių skiepijimas kaip ir suaugusiųjų – sulėtėjęs.
„Tie tempai kaip ir bendroje populiacijoje šitoje grupėje aktyvumas mažėja, jeigu žūrėtume į praeitos savaitės duomenis, tai per dieną paskiepydavome apie 300 vaikų pirma doze“, – LRT TELEVIZIJAI sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus.
Šalies medikai taip pat sako, kad tėvai kreipiasi dėl skiepų.
„Raštu, žinutės, laiškai ateina į elektroninį paštą, dabar tos komunikavimo priemonės geros, ir po darbo skambina klausia ir vakar vakare turėjau tokį laišką, kad, kaip mums, kokią vakciną daktare pasirinkti“, – sako Vaikų ligų gydytoja Živilė Mikalauskienė.
Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba teigia, kad atėjus naujai pandemijos bangai, kontaktinio mokymo atšaukimas – turėtų būti tik kraštutinė priemonė. Vaikų testavimas ir vakcinavimas – oficialiai rekomenduojamas, bet sprendimą savanoriškai priima vaikai ir jų tėvai. Dar laukiama pasiūlymų dėl kaukių dėvėjimo mokyklose, rengiamos rekomendacijos dėl vėdinimo, paviršių dezinfekcijos.
Toliau ketina važiuoti skiepyti į didelių susibūrimų vietas
Kaune jau antrą savaitę veikia ir mobilusis vakcinavimo punktas: skiepijimui pritaikytas autobusas. Pašnekovo teigimu, jame jau paskiepyti 535 gyventojai, daugiausia norinčiųjų skiepytis sulaukta, kai autobusas stovėjo prie prekybos ir pramogų centro „Mega“ – tada atėjo 174 žmonės. P. Kibiša sakė, kad ir toliau ketinama važiuoti į didelių susibūrimų vietas, autobusas bus naudojamas ir skiepijant darbuotojus įmonėse. Jų sąrašą dar ruošia Kauno miesto savivaldybė.
Kalbėdamas apie vakcinavimo skatinimą, pavyzdžiui, loterijomis, prizais arba cepelinų porcija, kaip tai daroma Palangoje, pašnekovas sakė neįžvelgiantis problemos, bet manantis, kad reikia apeliuoti į žmogaus sąžinę: kad vakcina yra reikalinga ne tik jam, bet ir visai visuomenei.
„Mes, kaip poliklinika, to negalime daryti, bet kiekviena savivaldybė yra laisva pasirinkti priemones, kokiomis galima skatinti vakcinavimą. Nematau nieko blogo, bet manau, kad svarbu akcentuoti, jog žmonės turi pareigas, o viena jų – saugoti savo ir kitų sveikatą. Aš manau, kad mes truputį procesą suprimityvinome. Visi labai galvoja apie savo teises, bet negalvoja apie savo pareigas visuomenei. Labai norėčiau kviesti ir žadinti pilietiškumo, pareigos jausmą“, – savo nuomonę dėstė Kauno miesto poliklinikos direktorius P. Kibiša.
Dėl skiepų atsargų pertekliaus Kaune, anot P. Kibišos, bėdos nėra: savivaldybė kas savaitę kalbasi su Sveikatos apsaugos ministerija ir nustatoma, kiek reikia vakcinų pristatyti. Tiesa, dėl to, kad kai kur nėra tinkamų šaldytuvų vakcinoms laikyti, Kaune saugoma dalis vakcinų atsargų.
P. Kibiša mano, kad reikia apeliuoti į žmogaus sąžinę: kad vakcina yra reikalinga ne tik jam, bet ir visai visuomenei.
„Man atrodo, kad čia truputėlį perdėtas ažiotažas. Kiek aš girdėjau iš ministerijos, vakcinų galiojimo laikas yra iki maždaug lapkričio. Be to, galvojama apie trečią skiepo dozę, tad aš kol kas nematau pagrindo nerimauti“, – apie vakcinų perteklių kalbėjo P. Kibiša.
Riestainio ir bizūno principas
Jis taip pat pakomentavo, ką mano apie Prancūzijos prezidento nurodymą privalomai skiepytis visiems medikams, o į restoranus įleisti tik pasiskiepijusius asmenis. Kaip skelbė LRT TELEVIZIJA, per pusę paros skiepui užsiregistravo milijonas gyventojų. P. Kibišos asmenine nuomone, tokie sprendimai yra adekvatūs, teisingi.
„Aš, kaip gydytojas, kaip pilietis, manau, kad motyvacija yra dviem būdais pasiekiama: arba riestainiu, arba bizūnu. Kol kas mes stengiamės kaišioti riestainius, cepelinus ir visa kita. Kažkuriuo momentu riestainis ima nebeveikti, tada turbūt būtų protinga įjungti botagą, kaip tą daro prancūzai, latviai. Ne mano prerogatyva spręsti, o Vyriausybės. Tikiu, kad ji priims teisingus sprendimus“, – komentavo P. Kibiša.
Praėjusią savaitę Latvijos Vyriausybė nusprendė, kad darbdaviai turės teisę atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato. Pasak P. Kibišos, principas, kad nėra skiepo – nėra darbo, medicinine ir visuomenės prasme taip pat adekvatus ir, jo, kaip mediko, nuomone, teisingas.
„Įsivaizduokite: mes turime darbuotoją vairuotoją. Jis nenori tikrintis sveikatos arba pasitikrina ir paaiškėja, kad jis negali vairuoti. Ką daryti? Jeigu mes leisime jam vairuoti, jis kels grėsmę aplinkiniams. Lygiai taip pat nepasiskiepijęs žmogus kelia grėsmę aplinkiniams. Mano galva, adekvatu. Tai kiekvienos Vyriausybės sprendimas, kada nebeveikia riestainis ir reikia imtis kitų priemonių“, – mano P. Kibiša.
Kol kas mes stengiamės kaišioti riestainius, cepelinus ir visa kita. Kažkuriuo momentu riestainis ima nebeveikti, tai tada turbūt būtų protinga įjungti botagą, kaip tą daro prancūzai, latviai.
P. Kibiša
