Sveikatos apsaugos ministerija jau svarsto, kaip Lietuvos gyventojai bus skiepijami trečią kartą. Gamintojų ir ekspertų rekomendacijos turėtų pasirodyti iki vasaros pabaigos. Tačiau jau aišku, kad revakcinacijai nebus naudojamos „AstraZeneca“ ir „Johnson&Johnson“ vakcinos.
Praėjusių metų gruodžio 27-oji – istorinė diena. Lietuvoje – pirmieji paskiepytieji nuo koronaviruso medikai, dirbę su COVID-19 pacientais. Vakciną jie tada pavadino kalėdine dovana. Vienu metu skiepyti buvo pradėta ligoninėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šiauliuose pirmoji paskiepyta Stefanija Jatulevičienė tada sakė nesitikėjusi, kad taip greitai pavyks gauti vakciną. Abejonių nebuvo.
„Tuo laikotarpiu ne tik man, bet ir visam kolektyvui buvo sunku dirbti, mes labai laukėme skiepų“, – LRT TELEVIZIJAI sako Šiaulių ligoninės slaugos administratorė S. Jatulevičienė.
Dabar moteris sako negalinti atsistebėti, kad yra žmonių, nenorinčių skiepytis. Ji siūlo tiesiog pažiūrėti, kaip sunkiai ir kiek daug dirba medikai su užsikrėtusiais, kiek mato mirčių.
„Dabar laukiame antikūnų atsakymo, žiūrėsime, kiek turėsime, ir, jeigu reikės, būtinai skiepysiuosi ir toliau“, – tvirtina S. Jatulevičienė.
Dar praėjusių metų pabaigoje pasiskiepijęs gydytojas Linas Svetikas sako laukiantis duomenų iš gamintojų apie trečio skiepo reikalingumą. Santaros klinikų medikai nuolat darosi antikūnų tyrimą, atrodo, situacija nebloga, teigia gydytojas, o ir po dviejų skiepų susirgusių medikų vienetai.
„Atsiranda naujų viruso atmainų, kol kas yra diskutuojama, ar turimos vakcinos yra efektyvios ir prieš šiuo metu esančias naujausias atmainas, ir vis dar atsirandančias, ir atsirasiančias. Tikriausiai negalima taip vienareikšmiškai pasakyti, kad suskiepijus dviem vakcinos dozėmis mes esame visam laikui apsaugoti nuo šio koronaviruso“, – sako Santaros klinikų skyriaus vedėjas L. Svetikas.
Vėžio instituto gydytojas Marius Strioga sako, trečias skiepas galėtų būti praėjus devyniems ar dvylikai mėnesių po dviejų dozių. Visuotinė revakcinacija, gydytojo teigimu, šiuo metu nebūtina, nes paskiepytiems susidaro nemažai antikūnų. Kita vertus, kol kas nėra aišku, kiek yra pakankamai ir kiek apsaugo nuo viruso atmainų.
„Tarkime, matytume, kad vis naujų atvejų, ypač simptominių, gydymo reikalaujančių atvejų, atsirastų tarp pilną vakcinaciją gavusių. Tai galėtų būti ženklas, nuo kada mes galėtume atsispirti, kada reikalinga trečioji dozė. (...)
Kitas dalykas – tą gali sutarti specialistai konsensuso būdu ir apsispręsti, kad didžiausios rizikos grupės žmonėms nuo devinto mėnesio mes siūlome revakcinaciją imuninio atsako sustiprinimui. Tą, berods, nuo liepos pirmos daro Turkija“, – kalba Vėžio instituto onkoimunologas M. Strioga.
Jau apsispręsta, kad trečiai dozei nebus naudojamos „AstraZeneca“ ir „Johnson&Johnson“ vakcinos. Tam bus skirtos „Moderna“ ir „Pfizer“.
Sveikatos apsaugos ministerijoje darbo grupė jau kurį laiką diskutuoja dėl trečiojo skiepo. Laukiama ekspertinių vertinimų, tačiau beveik neabejojama, kad trečias skiepas bus reikalingas. Svarstoma, ar tai bus visa dozė, o gal užteks pusės.
„Gamintojas žadėjo, kad atsakymas bus birželio mėnesio pabaigoje, bet, matyt, jie dar tokių patikimų išvadų taip pat neturi, bet tikimės, kad iki vasaros pabaigos tas išvadas turėsime ir labai tikiuosi, kad, praėjus nuo 9 iki 12 mėnesių, spalį–sausį mes jau tikrai skiepysime medikus ir vyresnio amžiaus žmones“, – viliasi sveikatos apsaugos ministro Justina Aleksaitė.
„Pfizer“ skelbia naujausius tyrimus, rodančius, kad, palyginti su dviem dozėmis, trečioji dozė suteikia penkis–dešimt kartų didesnį pirminės koronaviruso atmainos ir beta atmainos, pirmiausia nustatytos Pietų Afrikoje, antikūnų kiekį.
Be to, prognozuojama, kad trečia vakcinos dozė veiks panašiai gerai ir numalšins itin užkrečiamą delta atmainą, vis labiau plintančią pasaulyje. Dėl atsargumo taip pat kuriama specifinė, delta atmainai pritaikyta vakcina.
