Lietuvoje

2021.07.05 05:30

Didžioji galios dėlionė partijose: tarp konservatorių įžvelgia dvilypumą, tarp socdemų – slapukavimą

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.07.05 05:30

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija su naująja pirmininke Vilija Blinkevičiūte priešakyje turi potencialo tapti reitingų lydere, tačiau anksčiau ar vėliau socdemai atsidurs kryžkelėje, kai teks atsakyti, kiek jiems svarbios žmogaus teisės, mano LRT.lt kalbinti politikos ekspertai. Anot jų, su šia problema jau susiduria konservatoriai, kurių bendrą partijos poziciją minėta tema neretai užgožia radikalesnį požiūrį turintys bendražygiai.

Birželio pabaigoje paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad populiariausia partija šiuo metu išlieka opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ją, apklausos duomenimis, palaiko 15,1 proc. rinkėjų.

Į antrą vietą partijų reitinge įsiveržė kita opozicinė partija – socialdemokratai, kuriems neseniai pradėjo vadovauti europarlamentarė V. Blinkevičiūtė. Socdemus, kaip parodė tyrimas, palaiko 13,3 proc. rinkėjų.

Trečioje vietoje pagal populiarumą yra didžiausia valdančiosios koalicijos partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Ją, apklausos duomenimis, palaiko 11,8 proc. rinkėjų.

Gegužę, „Vilmorus“ apklausų duomenimis, atitinkamai „valstiečių“ populiarumas siekė 16,2 proc., socialdemokratų – 10,2 proc., konservatorių – 14,8 proc.

Ketvirtoje populiariausių partijų vietoje buvo Liberalų sąjūdis, už šią politinę jėgą Seimo rinkimuose balsuotų 6 proc. apklaustųjų, už Darbo partiją – 5,2 proc., už Laisvės partiją – 2,9 proc.

Socdemai valgo LVŽS balsus, padeda ir nesikišimas į kai kurias temas

LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto profesorius politologas Virgis Valentinavičius tikino, kad LSDP populiarumas auga todėl, kad jie atsikovoja pas LVŽS perbėgusius rinkėjus. Pašnekovas neatmetė, kad socialdemokratai netrukus galėtų tapti ir reitingų lyderiais.

„Toliau socdemai lipti į viršų turėtų jau „valstiečių“ sąskaita. „Valstiečiai“ turėtų leistis žemyn, socialdemokratai turėtų kilti, o Tėvynės sąjunga priklausomai nuo to, kaip atrodys, arba liks trečioje vietoje, arba bus antroje vietoje, per daug nekildami.

Socdemų ir „valstiečių“ rinkėjai yra susisiekiantys indai. Socdemai kyla pirmininkaujant V. Blinkevičiūtei. Racionaliai to dalyko paaiškinti, manau, neįmanoma, bet faktas tas, kad V. Blinkevičiūtė juos kelia. Nežinau, kaip galima būtų rimtai kilti nesumažinant „valstiečių“ reitingo“, – dėstė V. Valentinavičius.

Vis dėlto, anot jo, toli siekiančių išvadų iš šių reitingų kol kas daryti negalima, kadangi partijų reitingai apskritai nėra aukšti.

„Tai yra grumtynės stiklinės dugne. Visų partijų palaikymas yra labai žemas – tarp 10 ir 15 procentų. Tai yra mažas palaikymas, jis liudija, kad tas politinis spektras yra labai fragmentuotas, labai susiskaldęs ir visuomenės požiūris į politines partijas yra gana ciniškas“, – aiškino profesorius.

Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris kaip vieną LSDP sėkmės priežasčių įvardijo naujos partijos pirmininkės išrinkimą. Jis priminė, kad viena populiariausių politikių šalyje neabejotinai pakėlė ir socdemų reitingus. Vis dėlto, V. Bruverio manymu, vargu ar socdemams pavyks išlaikyti populiarumą ilguoju laikotarpiu.

„Dabar yra V. Blinkevičiūtės medaus mėnuo su partija ir rinkėjais, baigėsi priešrinkiminė vidaus kovų karštinė. Aš manau, kad tai yra laikinas dalykas, nes tos partijos vidinės kovos, nesutarimai, skirtingos ideologinės orientacijos ir pozicijos atsinaujins.

Svarbiausias klausimas – kiek V. Blinkevičiūtei pavyks laviruoti tarp europietiškosios socialdemokratijos ir tos elektorato realybės, kurioje ta partija yra ir visada buvo, tai yra provincijos rinkėjai, kuriems vakarietiška socialdemokratinė tapatybė nelabai rūpi ir vienodai žydi sodai šituo klausimu. Jei kalbėtume apie toleranciją seksualinėms mažumoms ir žmogaus teisių užtikrinimą, tai šie rinkėjai yra labiau linkę į tradicinę lietuviškąją homofobiją.

Taigi V. Blinkevičiūtė kol kas manevruoja sėkmingai, apsimesdama, kad yra ir tokia, ir tokia. Bet nežinau, kiek tai tęsis“, – komentavo politikos apžvalgininkas.

Apie dviprasmišką socdemų elgesį, kai prabylama apie žmogaus teises, kalbėjo ir LRT.lt kalbintas Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas politologas Ainius Lašas. Jis sutiko, kad socdemų reitingus kelia naujoji partijos pirmininkė, bet kartu auginti populiarumą padeda pasirinkta strategija tiesiai neatskleisti savo pozicijos partnerystės, LGBT teisių, Stambulo konvencijos temomis.

„Akivaizdu, kad bandoma žaisti atsargiau ir V. Blinkevičiūtė apie tai mažiau kalba. Manau, jos pozicija irgi gana liberali, bet apie tai ji daug nekalba, akcentuojami kiti dalykai, kritikuojama valdžia, o kai kritikuoji, esi populiarus. [...]

Jeigu šios diskusijos (apie LGBT teises, partnerystę, – LRT.lt) sugrįš ir bus daugiau dėmesio atkreipta į pačios Socialdemokratų partijos poziciją šiais klausimais, tai aš manau, kad jų populiarumas gali ir sumažėti“, – svarstė politologas.

Įžvelgia nerimą dėl antrosios „Garliavos partijos“

V. Bruveris, kalbėdamas apie dabartinę LSDP situaciją, tvirtino, kad socialdemokratai yra susidūrę su tam tikra krize ir atsidūrę kryžkelėje, kurioje turi atsakyti į klausimą, kokios krypties partija yra – ar Lietuvos demokratinės darbo partijos palikuonys, ar europietiška socialdemokratinė partija, ar Algirdo Mykolo Brazausko partija, apimanti įvairias tradicijas.

„Manau, V. Blinkevičiūtė susidūrė su ta realybe, kad vis dėlto tai yra A. M. Brazausko partija ir su tomis europietiškosiomis socialdemokratijomis toli nenuvažiuosi, tad tuos žaidimus su vakarietiškomis vertybėmis reikia jei ne baigti, tai bent atidėti iki geresnių laikų, kai partija atsigaus, kai partija atgaus savo rinkėjus iš „valstiečių“. Dėl to mes matome tokį socdemų ir V. Blinkevičiūtės laviravimą“, – svarstė pašnekovas.

Dabar yra V. Blinkevičiūtės medaus mėnuo su partija ir rinkėjais, baigėsi priešrinkiminė vidaus kovų karštinė.

V. Bruveris

Analizuodamas socdemų elgesį panašiai svarstė politologas V. Valentinavičius. Anot jo, LSDP su V. Blinkevičiūte priešakyje nepuola atvirai palaikyti kovos už žmogaus teises, kadangi mato, kad dėl to gali nukentėti partijos reitingai.

„Socdemai paprasčiausiai vengia per daug veltis į ginčus šiuo klausimu, nors istoriškai jie pasisakydavo už mažumų teises. Jeigu būtų sąžiningi, ir dabar garsiau reikštų tą poziciją, bet čia prasideda vadovavimasis politiniais sumetimais – mes esame už, bet tylime. Tiesiog nenorima prarasti populiarumo“, – svarstė V. Valentinavičius.

Jo manymu, LSDP lyderius pasirinkti tokią veikimo strategiją, tokią komunikaciją žmogaus teisių klausimais privertė „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ aktyvistų veiksmai.

„Vis dėlto manau, kad tai nėra visai teisingas požiūris. Viešojoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, kad daug žmonių Lietuvoje kategoriškai nusiteikę prieš partnerystę, kad maždaug visa Lietuva yra tas Vingio parkas. Ne. Vingio parke susirinko labai triukšminga, bet mažuma“, – kalbėjo politologas.

V. Valentinavičius teigė manantis, kad tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog Lietuvos rinkėjus traukia radikalų požiūrį demonstruojančios jėgos.

„Lietuviai nemėgsta kraštutinių nuomonių. Galbūt apklausose pasisako prieš partnerystę, bet, kai reikės balsuoti už konkrečius politikus, kurie reiškia radikalias pažiūras, tai daro piktai, nesirinkdami žodžių, atvirai kurstydami neapykantą, tai net ir labai konservatyvus rinkėjas dar tris kartus pagalvos, ar verta balsuoti už tokią rėksmingą jėgą“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, neatmestina, kad socdemai, kitos partijos mano, kad iš „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ gims nauja radikaliais įsitikinimais pasižymėsianti politinė jėga, kuri gali sulaukti rinkėjų palaikymo. Galbūt dėl to, pasak V. Valentinavičiaus, LSDP bijo išreikšti savo poziciją žmogaus teisių klausimais, nenorėdama, kad dalis rinkėjų jais nusiviltų ir patrauktų į galimai naujai buriamos partijos pusę.

„Atrodo, kad dabar kuriama antra Garliavos laida, Garliavos partija 2. Galiausiai, manau, procentų prasme rinkimų rezultatas būtų panašus į „Drąsos kelio“. Tikrai visada atsiranda žmonių Lietuvoje, kurie balsuoja už kraštutines šustauskiškas jėgas ir jų stilistiką, bet jų skaičius yra ribotas. Manau, tokios jėgos palaikymo lubos yra 15 procentų“, – tikino V. Valentinavičius.

Tiesa, politologas tvirtino visiškai negalintis atmesti galimai kuriamos naujos partijos galimybių sėkmingai startuoti kituose Seimo rinkimuose, kadangi, pasak pašnekovo, ją palaiko prezidentas G. Nausėda.

„Situacija tampa pikantiška, kadangi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dabar faktiškai palaiko šitą politinę jėgą. Jis perėmė nemanau, kad labai garbingą „davatkos Nr. 1“ titulą iš Valdemaro Tomaševskio ir remia šitas radikalias marginalų jėgas. Kiek tai paveiks G. Nausėdos populiarumą ir kuriamos partijos populiarumą, klausimas lieka atviras“, – užsiminė V. Valentinavičius.

Skvernelio sprendimų kaina

Politologas V. Valentinavičius, toliau kalbėdamas apie „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ aktyvistus, teigė pastebėjęs, kad šiuos žmones sugebėjo išnaudoti LVŽS, kurie šiuo metu yra įsitaisę partijų reitingų viršūnėje.

„Valstiečiai“ jau dabar kuo puikiausiai išnaudoja maršą, visa Lietuva aplipinta lipdukais, kad „valstiečiai“ yra už tradicinę šeimą. Visiškai aišku, kad tai yra Ramūno Karbauskio ir „valstiečių“ pagrindinė tema, ant kurios jie joja, ši tema padėjo jiems pakilti į pirmą reitingų vietą“, – tvirtino pašnekovas.

Tą pačią mintį kartojo ir politikos apžvalgininkas V. Bruveris. Jis pridūrė pastebintis, kad „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ akcijų išnaudoti nesibodi ir šalies vadovas.

„Valstiečiai“ šliejasi prie jų, stengiasi šitą bangą išnaudoti savo tikslams, savo reklamai, įvadelioti „maršiečius“, kad visa nauda kristų jiems. Taip daro ir prezidentas G. Nausėda ir, žvelgiant į jo reitingus, atrodo, kad jam sekasi“, – kalbėjo V. Bruveris.

Vis dėlto, pasak politikos apžvalgininko, LVŽS netrukus gali susidurti su rimta problema, jei jų vienas lyderių Saulius Skvernelis nutars trenkti durimis.

„S. Skvernelis išeis iš „valstiečių“ komandos ar ne? Įvyks skilimas ar ne? Kiek suprantu, kiek galima justi iš signalų iš S. Skvernelio aplinkos, tai yra nuspręstas dalykas ir naująjį rudens politinį sezoną „valstiečiai“, regis, gali pradėti tokiu trinktelėjimu, kuris sukrės jų politinį laivelį. Dėl to galima tikėtis papildomo botokso V. Blinkevičiūtei, kuri galėtų dar labiau padidinti socdemų populiarumą“, – teigė pašnekovas.

Konservatorių klaidos – karas ir išorėje, ir viduje

V. Bruveris, analizuodamas „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ įtaką politinei arenai, pažymėjo, kad minėtų aktyvistų akcijos iš esmės yra tradicinių Lietuvos partijų krizių padarinys.

„Tie „maršiečiai“ tiesiog yra padarinys vadinamųjų tradicinių partijų krizės, o krizė yra ta, kad partijos neranda naujų idėjų, būdų komunikuoti su visuomene, tinkamai ištransliuoti savo ideologiją“, – tikino politikos apžvalgininkas.

V. Bruverio manymu, socdemų lyderiai mėgina išvengti ar nutolti nuo savo ideologinės krizės, o šiuo metu trečiojoje politinių partijų reitingų lentelės vietoje atsidūrę TS-LKD su ta krize susiduria visu smarkumu.

Pašnekovo manymu, konservatorių palaikymas krinta dėl to, kad jų valdoma Vyriausybė kovoja su pandemija, įveda arba atšaukia įvairius apribojimus, o tai žmonėms kelia susierzinimą. Be to, TS-LKD viešai įsivėlė į konfrontaciją su populiarumą išlaikančiu prezidentu G. Nausėda. Vis dėlto, anot V. Bruverio, konservatoriams labiausiai nesiseka dėl kitų priežasčių.

„Konservatoriai apskritai, kaip partija, kol kas nefigūruoja viešojoje politinėje erdvėje kaip subjektas. Mes matome valdančiąją daugumą, mes matome Vyriausybę, mes matome Vyriausybės lyderius, matome Gabrielių Landsbergį, bet pačių konservatorių, kaip partijos, kaip Seimo frakcijos, nematome, tarsi jų nėra“, – atkreipė dėmesį apžvalgininkas.

Situacija tampa pikantiška, kadangi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dabar faktiškai palaiko šitą politinę jėgą.

V. Valentinavičius

Didžiausia TS-LKD problema, su kuria partija susiduria šiuo metu, anot V. Bruverio, – ideologinė, vertybinė priešprieša pačioje organizacijoje.

„Konservatorių partijoje yra jaunas, labiau liberalus, labiau europinio konservatizmo siekiantis elitas ir yra senoji partijos gvardija, prie kurios prisišliejęs radikaliau nusiteikęs jaunimas. Kitaip tariant, yra partijos vyresnės kartos elektoratas, geležinis branduolys, kurio ideologinė orientacija tais pačiais žmogaus teisių klausimais, kiek tai susiję su istoriniu teisingumu, Holokausto atminties aspektais, yra tradicinė blogąja prasme, su įprastiniais fundamentaliais lietuviškojo tradicinio patriotizmo ir nacionalizmo elementais, kurių yra trys – antilenkiškumas, antisemitizmas ir homofobija“, – dėstė V. Bruveris.

„Jaučiu, kad konservatorių viduje pradeda augti nerimas, ką daryti, kai dabar yra konfrontacija su G. Nausėda ir „maršiečiais“, partijos elitas svarsto, kokių padarinių galima tikėtis elektoratui po šių konfrontacijų. Ar nebus rimtesnio elektorato skilimo? Gal reikėtų švelniau, paprasčiau, taikiau elgtis su tais „maršiečiais“, su prezidentu? Tikiu, kad tokie svarstymai vyksta“, – pridūrė pašnekovas.

Pasigenda partijos lyderio

Politologas V. Valentinavičius, paklaustas apie TS-LKD situaciją, jų smunkantį populiarumą, taip pat pabrėžė, kad partijoje, ypač žmogaus teisių, LGBT klausimais, nėra vieningos nuomonės. Anot jo, labiausiai partija kenčia dėl to, kad tų konservatorių, kurie yra kritiškiau nusiteikę, pavyzdžiui, partnerystės, Stambulo konvencijos klausimais, balsas yra labiau girdimas nei jų bendražygių.

„Jeigu kalbame apie mažumų teises, tai, pavyzdžiui, liberalai kritikuoja „Didįjį šeimos gynimo maršą“ dėl jų teiginių, o Tėvynės sąjungoje dalies partijos narių, pradedant Audroniumi Ažubaliu, Vilija Aleknaite-Abramikiene ir baigiant Pauliumi Saudargu, kuris trumpai pabuvęs nuosaikiu krikdemu grįžo prie radikalesnių pažiūrų, poveikis partijai yra skaldantis. Tuo labiau kad prezidentas be didelių skrupulų labai skatina tuos Tėvynės sąjungos narius pasisakyti prieš valdančiosios koalicijos bendrą poziciją.

Vadinamieji „talibai“ Tėvynės sąjungos frakcijoje mano, kad jiems taip elgtis politiškai naudinga, ir tikisi užsitikrinti rinkėjų paramą kituose Seimo rinkimuose, mano, kad Tėvynės sąjunga, vadovaujama G. Landsbergio, yra per daug liberali ir tai yra neteisinga, tai prasilenkia su tradiciniu Tėvynės sąjungos rinkėju“, – komentavo V. Valentinavičius.

Politologo įsitikinimu, partijoje trūksta drausmės, ideologinio nuoseklumo ir dėl TS-LKD pirmininko G. Lansbergio per mažo įsitraukimo į vadovavimą partijai.

„Manau, Tėvynės sąjunga turi didelę bėdą ta prasme, kad užsienio reikalų ministro pareigos trukdo G. Landsbergiui visavertiškai vadovauti partijai. Partijos pirmininko atsakomybė yra užtikrinti partijos vienybę. Prieš pusę metų atrodė, kad „talibai“ Tėvynės sąjungoje yra vieniši, jų nedaug ir jie yra praeitis, o dabar „talibus“ girdime dažniau negu pagrindinę partijos nuomonę“, – dėstė V. Valentinavičius.

Apie TS-LKD pozicijos LGBT teisių, partnerystės, Stambulo konvencijos klausimais nenuoseklumą užsiminė ir KTU politologas A. Lašas. Pašnekovas spėjo, kad konservatorių rinkėjai veikiausiai nesitikėjo, jog dalis konservatorių palaikys partnerystę, LGBT teisių užtikrinimą.

„Šie klausimai kartu su pandemijos tema buvo labai matomi. [...] Tai galėjo pakenkti valdančiajai koalicijai, nes aš manau, kad dauguma konservatorių rinkėjų turbūt pasisakytų prieš dabartinę valdančiosios koalicijos poziciją LGBT klausimais. Kai šis klausimas pradeda dominuoti ir, žmonių nuomone, užgula kitus, šiek tiek aktualesnius klausimus, tada žmonės piktinasi, mano, kad šie reikalai yra per daug eskaluojami, ir baudžia konservatorius, kurių rinkėjai yra nuosaikesni šiuo klausimu“, – pažymėjo A. Lašas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.