Trečiadienį abiturientai laikė valstybinį biologijos brandos egzaminą. Pasak LRT.lt pakalbintųjų, pažadą pritaikyti egzamino užduotis prie šiemetinės padėties – ilgai trukusio nuotolinio mokymosi – Nacionalinė švietimo agentūra ištesėjo. Egzaminas, anot jų, buvo lengvesnis nei ankstesnių metų. Tačiau taip atrodė ne visiems.
Egzamino užduotį galima perskaityti čia.
Apačioje rasite teisingus biologijos egzamino užduoties atsakymus.
Užduotis atliko „Alfa klasės“ biologijos mokytojai Vilma Kuodytė ir Jokūbas Gužas.
„Mūsų nuomone, šių metų egzamino užduotys atitiko egzaminų programą. Manome, kad buvo įvairaus sunkumo klausimų – nuo lengvų iki sunkesnių. Todėl savo žinias atskleisti ir gebėjimus parodyti turėjo galimybę įvairių lygių mokiniai. Tie mokiniai, kurie kruopščiai ruošėsi šių metų egzaminui, neturėjo nustebti.
Dauguma užduočių jiems turėjo būti aiškiai suprantamos, netgi anksčiau sutiktos. Egzamine mokiniai taip pat turėjo galimybę parodyti savo teorines žinias bei pademonstruoti praktinius įgūdžius analizuojant paveikslus, interpretuojant duomenis, braižant grafikus bei sudarant genealoginį medį, sprendžiant problemines užduotis. Verta pastebėti, kad šių metų egzamino rengėjai atsižvelgė į tai, kad mokiniai neturėjo galimybių mokykloje atlikti laboratorinių darbų, todėl paskutinę užduotį, skirtą tiriamajam darbui, paruošė teorinę“, – aiškino mokytojai.
Šiemet daugiau kandidatų – šių ir ankstesnių metų abiturientų – pasirinko laikyti biologijos brandos egzaminą – 6496. Pernai biologiją laikė 6152 kandidatai.
Per gamtos mokslų egzaminus šiemet, kaip žadėjo už jų rengimą atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), bus tikrinami daugiau teoriniai dalykai, nes mokydamiesi nuotoliniu būdu abiturientai neturėjo galimybės atlikti laboratorinių darbų.
Rugilė: papildomų 15 minučių neprireikė
„Egzaminas nebuvo sunkus, ypač jei lygintum su ankstesnių metų egzaminais, kurių užduotis esu atlikusi“, – sakė Viniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientė Rugilė.
Pasak merginos, egzamino užduotys išties buvo labiau teorinės, mažiau – praktinių dalykų.
Ji iš egzaminų centro Vilniuje išėjo beveik valanda anksčiau. Pasak merginos, daug bendramokslių neprireikė šiemet papildomai pridėtų penkiolikos minučių.
„Mūsų mokykloje vyko biologijos konsultacijos, tad mažai teko ruoštis vienai, savarankiškai, nes padėjo mokytoja. Grįžimas mėnesiui į klases, manau, buvo labai prasmingas. Namie mažiau mokiausi, nei eidama į mokyklą. Tai buvo toks įsitraukimas į mokymąsi“, – kalbėjo genetiką arba molekulinę biologiją ketinanti studijuoti mergina.
Rugilė viliasi, kad jos biologijos egzamino rezultatas bus labai aukštas, juolab šio įvertinimo jai prireiks stojant.
Dominykas, Edvinas ir Matas: egzaminas buvo lengvesnis
Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos abiturientas Dominykas Klimas neslėpė iš pradžių baiminęsis, kad nebus lengva, mat, atviravo vaikinas, daugiausia dėmesio biologijos pasikartojimui skyrė tik pastarosiomis dienomis.
„Bet manau, kad visai nieko bus. Gal iš pradžių išsigandau kelių klausimų, bet paskui susitaikiau su esama situacija“, – šypsodamasis kalbėjo apie tarptautinio verslo studijas svajojantis Dominykas.
Biologijos įvertinimo jam stojant nereikės. Vaikinas šį egzaminą rinkosi tiesiog norėdamas save išmėginti.
Dominyko bendramokslis Edvinas Ščiukinas, kai rinkosi biologijos egzaminą, manė gyvenimą siesiantis su šiuo mokslu, juolab jis patinka. Tačiau vėliau nutarė rinktis psichologijos studijas, stojant jam taip pat neprireiks biologijos rezultato.
Taip pat skaitykite
Matui Griškui, kuris taip pat baigia Šv. Kristoforo gimnaziją, egzaminas nepasirodė labai sunkus.
„Ruošiausi jam. Žinoma, galėjau ir daugiau pasimokyti. Bet manau, kad sekėsi normaliai. Manau, kad daug abiturientų išlaikys“, – optimistiškai kalbėjo Matas.
Su juo sutiko ir E. Ščiukinas. Pasak Edvino, valstybė atsižvelgė į tai, kad jo kartai teko mokytis kitokiomis sąlygomis, ir egzamino užduotis palengvino.
„Sprendėme ankstesnių metų užduotis, tikrai šiemetinės buvo lengvesnės, palyginti su 2018, 2017 metų“, – sakė vaikinas.
Pasak abiturientų, mėnesio etapas klasėse visai prieš egzaminus didelės naudos nedavė.
„Didžiąją laiko dalį nevaikščiojau į konsultacijas, o mokiausi namie. Taip galima kur kas geriau susiplanuoti laiką. Juolab jau buvome pripratę prie mokymosi namie“, – paaiškino M. Griškus.
Bet jei ne COVID-19, pasak jo, būtų buvę paprasčiau, nebūtų tekę vaikyti tingulio, kuris kartais apimdavo namie.
„Būtų buvę ramiau eiti į egzaminą, jei būtume mokęsi vien mokykloje. Vis dėlto pasiruošimas geresnis mokykloje, nei mokantis nuotoliniu būdu. Namai – ta vieta, kurioje atsipalaiduoji. Nesieji namų su darbu. Manau, tas pat ir dirbantiems nuotoliniu
būdu, manau, jie taip pat patingėdavo“, – bendramoksliui antrino Dominykas.
Taip pat skaitykite
Tai, kad daug abiturientų, prieš grįždami į klases turėjo pagal susitarimą testuotis, nors abiturientams tai nebuvo privalu, anot vaikinų, keblumų nesukėlė.
„Nei skiepai, nei testai problemų nesudarė. Visa tai padaroma greitai ir efektyviai. Manau, kad jei ir kitais metais reikės testų, mokiniams tai netrukdys“, – mano Dominykas.
Vaikinai nesibaimino ir per egzaminą, kad dideliame būryje galėtų pasigauti koronaviruso infekciją.
„Esu tikras, kad abiturientai yra atsakingi. Jie arba pasiskiepiję, arba testus darosi. Nėra ko bijoti“, – sakė Edvinas.
Kamilė: abiturientams kilo stresas dėl testų ir skiepų
Vilnietė abiturientė Kamilė iš egzamino išėjo likus daugiau nei valandai iki jo pabaigos.
„Buvo daug lengvų klausimų, turbūt taip buvo atsižvelgta į karantino metu vykusį nuotolinį mokymąsi. Bet buvo ir tokių, apie kuriuos pagalvojau: kaip jie atsirado egzamine? Tai buvo labai sunkūs klausimai. Tiesiog toks pasiskirstymas: buvo labai
lengva dalis ir buvo labai sunki dalis“, – pasakojo Kamilė.
Tačiau, pasak jos, pavyktų išlaikyti egzaminą ir atsakius vien į lengvus klausimus.
Mokykloje biologiją ji mokėsi devynetais, o iš egzamino tikisi apie 50 balų. Mergina ketina rinktis medicinos studijas ir vėliau pasukti į psichoterapiją.
„Anksčiau buvo kalbama apie egzaminų užduočių lengvinimą. Galima sakyti, kad kažkiek buvo palengvinta. Bet tai požiūrio klausimas. Manau, kad sunkiosios užduotys nebuvo palengvintos, o trukmės pailginimas 15 minučių tikrai nepadėjo“, – mano abiturientė.
Ji sakė, kad švietimo valdžia turėjo ieškoti ir sprendimų, kaip padėti abiturientams rengtis egzaminams. Pasak Kamilės, leidimas grįžti abiturientams į mokyklą likus mėnesiui iki egzaminų nepasiteisino.
„Kai kuriems abiturientams kilo stresas dėl testų, dėl skiepų. Apsispręsti dėl skiepo reikėjo per vieną dieną, nebuvo pateikta argumentų, kodėl to reikia. Tuo metu nebuvo aišku, kad grįšime į mokyklas, tuomet buvo kalbama tik apie penkis mokinius
klasėje per konsultacijas“, – nuomone pasidalijo abiturientė.
Ji gyrė savo mokytojus, kurie puikiai dirbo per nuotolį.
„Kas norėjo, tas galėjo pasiruošti ir mokydamiesi nuotoliniu būdu“, – sakė Kamilė.
4.1. Mitybos būdas, kai parazitai minta kito gyvo organizmo audiniais, ląstelėmis ar maisto medžiagomis.
4.2. Pvz. išskiria gleives, kurios apsaugo parazito kūno paviršių nuo šeimininko virškinimo fermentų. Arba išskiria medžiagas, kurios neleidžia krešėti šeimininko kraujui. Arba turi siurbtukus, kabliukus, duriamąjį burnos aparatą.
IV dalis
5. Teršalai ir jų poveikis – azotas, fosforas sukelia vandens eutrofikaciją. Arba sunkieji metalai kaupiasi mitybos grandinėse, organizmuose sukelia apsinuodijimą. Priemonė – jei kalbame apie azotą ir fosforą, reikėtų skatinti ekologinę žemdirbystę. Arba įrengti nuotekų valymo įrenginius. Arba riboti miestų ir žemės ūkio plotų atstumą nuo vandens telkinių. Arba riboti eroziją nekertant medžių arti vandens telkinių, kad iš dirvožemio nebūtų išplaunami azoto junginiai. Jei kalbame apie sunkiuosius metalus, reikėtų skatinti ekologinę žemdirbystę. Arba ūkininkaujant riboti naudojamų pesticidų kiekį. Arba mažinti rūgščiųjų kritulių kiekį, dėl ko iš dirvožemio išplaunami sunkieji metalai.
