Kaistant orams kauniečiai atsigaivinti plūsta ir į miesto paplūdimius. Per sezoną jų priežiūra Kaunui atsieina iki 65 tūkst. eurų, o vandens kokybė ir smėlis tikrinami periodiškai. Prasidėjus maudynių sezonui teigiama, kad Kauno paplūdimiai švarūs, tačiau įspėjama, jog liepos antroje pusėje gali padidėti užterštumas Kauno mariose, taip pat maudykloje ties Panemune.
Kas savaitę išvalomas dugnas, išpurenamas smėlis
Kaip LRT.lt sakė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, Kauno paplūdimiuose kartą per savaitę iki plūdurų išvalomas dugnas, kas dieną sutvarkoma teritorija, kartą per savaitę išpurenamas smėlis, kas dieną valomos persirengimo kabinos ir šiukšliadėžės, kartą per savaitę jos išplaunamos dezinfekciniais tirpalais. Darbai vieno sezono metu kainuoja iki 65 tūkst. eurų.
Kokias esmines taisykles turėtų žinoti atsigaivinti ar pasimėgauti saule atėję gyventojai?
„Vandens telkinio vandenyje ir paplūdimyje draudžiama: maudytis ar bristi už vietų, pažymėtų plūdurais, taip pat maudytis po nustatytų paplūdimio lankymo valandų, maudymuisi neskirtose ir (ar) nesaugiose vietose arba vietose, pažymėtose maudytis draudžiančiais informaciniais ženklais; maudytis ir plaukioti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; maudytis vaikams iki 14 metų be suaugusio žmogaus priežiūros“, – teigė A. Pakalniškis.
Jis taip pat pridūrė, kad kiekviename paplūdimyje budi mažiausiai vienas gelbėtojas.
Dar du paplūdimiai gausiau lankomi Kauno rajone: Kulautuvos karjere ir prie Dubysos. Kauno rajono mero patarėjas viešiesiems ryšiams Edmundas Mališauskas LRT.lt teigė, kad šiuos du paplūdimius nuolat tikrina Kauno visuomenės sveikatos centras, o maudyklos šiuo metu yra saugios.
Paplūdimiai – švarūs
Jurga Pakrosnienė, Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, teigė, kad Kauno mieste tikrinami keturi paplūdimiai: Kauno marių 1-asis ir 2-asis, Panemunės senasis ir Lampėdžių karjeras. Šiemet, anot jos, rezultatai geri: tiek smėlis švarus, tiek vandens kokybė gera.
Pasak jos, tiriant vandenį nustatoma žarninių enterokokų ir žarninių ląstelių. Taip pat atliekami parazitologiniai smėlio tyrimai.
„Smėlio tyrimai atliekami 4 kartus per sezoną, kartą per mėnesį. Maudyklų vanduo tiriamas kas dvi savaites. Jeigu fiksuojame nors vieno parametro viršijimą, tada fiksuojama laikinoji tarša, apie tai skelbiama informacija gyventojams ir iš karto imamas dar vienas mėginys siekiant patikrinti, kiek tarša tęsiasi. Nelaukiama dviejų savaičių“, – sakė J. Pakrosnienė.
Smėlio tyrimai atliekami 4 kartus per sezoną, kartą per mėnesį. Maudyklų vanduo tiriamas kas dvi savaites.
Vandens kokybę, pasak jos, lemia pačių žmonių elgesys ir gamtinės sąlygos, pavyzdžiui, kiek vandens paukščių būriuojasi palei maudyklą. Kuo geresnis oras, kuo labiau šyla vanduo, tuo geresnė terpė daugintis mikroorganizmams. O smėlio kokybę lemia į paplūdimį atvesti augintiniai.
„Smėlis turi būti nuolat išpurenamas, prižiūrimas, surenkamos atliekos“, – sakė J. Pakrosnienė.
Rūpesčiai – dėl paukščių ir melsvadumblių
Jos teigimu, pernai kartais būdavo fiksuojamas užterštumo padidėjimas Panemunės senajame paplūdimyje.
„Tai beveik visą laiką susiję su vandens paukščių gausa: šiek tiek aukščiau Nemuno yra ornitologinis draustinis, kur jie gausiai būriuojasi. Ir kai tik vanduo nusenka, pakyla jo temperatūra, tai mikroorganizmai sėkmingai pasidaugina“, – dėstė pašnekovė.
Rūpesčių sukelia ir Kauno marių paplūdimiai dėl melsvadumblių žydėjimo. Pasak jos, tuo metu vanduo nebūna labai nuodingas ar pavojingas, tačiau alergiškiems žmonėms ar vaikams gali sukelti bėrimą ar įvairių žarnyno negalavimų.
„Kadangi tai dirbtinis vandens telkinys, kuriame faktiškai neveikia gamtiniai dėsniai, dėl to tai kelia papildomų rūpesčių“, – pridūrė J. Pakrosienė ir akcentavo, kad melsvadumblių problema kyla liepos vidury ir trunka iki mėnesio.
Vanduo nebūna labai nuodingas ar pavojingas, tačiau alergiškiems žmonėms ar vaikams gali sukelti bėrimą ar įvairių žarnyno negalavimų.
Kol kas nėra šios problemos sprendimų: naikinant melsvadumblius žūsta kiti organizmai, pakenkiama žuvims.
„Pastebėta, kad jie daugiausia telkiasi vandens paviršiuje ir priklauso nuo vėjo krypties: bus į paplūdimių pusę, tai priplauks į jų pusę, todėl ir kvapas, ir vaizdas bus tikrai ne malonumas. Tai savotiškas ženklas žmonėms, kad geriau čia nesimaudyti.
Kada maudykla laikoma nesaugia?
Kad mėginiai iš Kauno mieste esančių paplūdimių maudyklų atitinka higienos normas, LRT.lt patvirtino Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė. Mėginiai imti gegužės 24 dieną. Jei užfiksuojama padidėjusi tarša, kitas mėginys turi būti paimtas per 72 valandas.
„Gavus maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, rodančius trumpalaikę taršą, kuri gali paveikti besimaudančiųjų saugą, laikinai rekomenduojama nesimaudyti arba uždraudžiama maudytis, kol vandens kokybė pagerės. Taip pat turi būti vizualiai stebimas vandens žydėjimas“, – teigė G. Norkienė.
Kada maudykla gali būti pripažinta nesaugia maudytis? Kaip sakė G. Norkienė, remiantis higienos normomis, nustačius didesnį melsvadumblių kiekį nei 20 000 ląstelių/ml, rekomenduotina nesimaudyti maudykloje. Nustačius didesnį melsvadumblių kiekį nei 100 000 ląstelių/ml – uždrausti maudytis maudykloje.
