captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos žydams apie naują pilietybės atkūrimo galimybę bus pranešama asmeniškai

Įsigaliojus Pilietybės įstatymo pakeitimams, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ėmėsi iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti asmenims arba jų palikuonims, kurių prašymai atkurti pilietybę anksčiau buvo atmesti, tai, kad jie gali nedelsdami pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip informuoja VRM, įstatymas taikomas visiems asmenims, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos, bet ne į tuometinę Sovietų Sąjungą, taip pat jų palikuonims. Pagal ankstesnį reglamentavimą pakartotinas pilietybės atkūrimo svarstymas buvo rengiamas ne anksčiau nei po metų.

Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, šios pataisos labiausiai aktualios Lietuvoje gyvenusiems žydams ir jų palikuonims, kuriems iki šiol, norint atkurti Lietuvos pilietybę, tekdavo pateikti įrodymus, kad jie iš Lietuvos pasitraukė dėl politinio, religinio ar tautinio persekiojimo.

Pataisos taip pat aktualios vadinamiesiems ekonominiams migrantams, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1940 m. birželio 15 d., bei buvusiems Lietuvos piliečiams, kurie išvyko sovietų okupacijos metais, iki paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę, tai yra iki 1990 m. kovo 11 d. ir jų palikuonims.

F. Kukliansky: tai be galo aktualus politinis žingsnis

Lietuvos žydai šalį iki sovietų okupacijos buvo priversti palikti ne tik dėl ekonominių priežasčių, jei būtų likę, nei jų, nei jų palikuonių nebūtų gyvų, todėl grąžinta galimybė atkurti Lietuvos pilietybę yra „be galo aktualus politinis žingsnis“, sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad įsigaliojus Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios užtikrina teisę tarpukariu iš Lietuvos išvykusiems žydams bei jų palikuonims atkurti Lietuvos pilietybę, Migracijos departamentas imsis iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti, jog anksčiau neigiamų atsakymų sulaukę asmenys gali pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

„Tai yra be galo aktualus politinis žingsnis, galbūt šiandien tiems turtingiems amerikiečiams nėra aktuali Lietuvos pilietybė, bet tokia galimybė, kai įstatymas apskritai ją numato, turi būti, ir ta galimybė turi būti labai aiškiai išdėstyta“, – BNS sakė F. Kukliansky.

Ji taip pat pabrėžė, kad iki sovietų okupacijos Lietuvą žydai paliko ne tik dėl ekonominių priežasčių, jei nebūtų to padarę, šiuo metu jų nebūtų gyvų.

„Litvakai sudaro didžiausią procentinę proporciją besikreipiančiųjų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pirmiausia taip yra dėl to, kad savo laiku tie žmonės buvo priversti išvykti iš Lietuvos ir ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl artėjančio Antrojo pasaulinio karo. Antra priežastis – jei jie nebūtų išvykę, jų tikrai nebūtų šiandien tarp gyvųjų ir jie negalėtų kreiptis į jokias migracijas dėl pilietybės“, – sakė F. Kukliansky.

„Aš noriu pateikti pavyzdį, grįžau iš Kišniovo (...), kur lankiausi su į American Jewish Committee (AJC) delegacija, ir priėmimo pas valdžios atstovus metu vienas iš AJC vadovų pasiūlė pakelti tostą už savo protėvius, kurie kažkada išvežė savo šeimas iš buvusios Sovietų sąjungos teritorijos, ir tas tostas reiškia didžiausią pagarbą savo protėviams, kurie išvežė savo šeimas laiku, jiems neteko patirti nei karo kančių, nei visų kitų nelaimių, kurias teko patirti šioje teritorijoje gyvenusiems žmonėms“, – pasakojo LŽB vadovė.

Ant VRM, biurokratinės kliūtys susigrąžinti Lietuvos pilietybę pašalintos šių metų birželio 23 d., Seimui priėmus Pilietybės įstatymo pakeitimus. Asmenys, atitinkantys įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybę galėtų susigrąžinti neprarasdami dabar turimos kitos valstybės pilietybės.

Kaip teigiama Lietuvos pilietybės įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo Aiškinamajame rašte, iš Lietuvos Respublikos 1918–1940 išvyko per 1 mln. piliečių. Pagrindinės emigracijos kryptys buvo Šiaurės, Pietų Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika (PAR). Nemažą išvykusiųjų dalį sudarė žydų tautybės piliečiai. Žydai emigracijai dažniausiai pasirinkdavo PAR.

Iki 1990-ųjų, kai PAR įvyko politinės permainos, ten gyveno daugiau nei 100 tūkst. litvakų. Manoma, kad šiuo metu litvakų PAR gyvena apie 70–80 tūkst., dauguma jų atitinka minėto įstatymo Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo nuostatas. Taip pat Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje gyvena nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos Respublikos piliečių ar jų palikuonių.

Pietų Afrikos žydų bendruomenės ir Pietų Afrikos žydų atstovų valdybos padėkoje, skirtoje Lietuvos Respublikos prezidentei už indėlį priimant Pilietybės įstatymo pataisas, taip pat dėkojama Seimo nariams, Užsienio reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui.

Padėkos rašte pažymima, kad Pietų Afrikoje gyvenančią žydų bendruomenę sudaro net 90 proc. žydų, kurių šaknys – Lietuvoje, o tai yra apie 70 tūkst. žydų, informuoja VRM.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...