Lietuvoje

2021.06.19 21:04

„Nenoriu turėti vaikų“ – tokius žodžius ištaria dėl klimato kaitos, kiti į vaikus žvelgia kaip į kliūtį

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.06.19 21:04

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užfiksuotas rekordiškai žemas gimstamumas – gimė mažiausiai kūdikių nuo 1990-ųjų. Tokios tendencijos stebimos jau kurį laiką ne tik Lietuvoje – demografai išskiria, kad žmonės įvardija naujų priežasčių, kodėl nenori susilaukti vaikų. Tarp jų – ir klimato kaita, per didelė pasaulio populiacija. Žinoma, praėjusių metų situaciją paveikė ir pandemija.

„Baimė dėl klimato apokalipsės stabdo žmones susilaukti vaikų“, „Dėl klimato kaitos poros pergalvoja planus susilaukti vaikų“, „Jokių vaikų dėl klimato kaitos? Kai kurios poros apie tai svarsto“, skelbia BBC, „The New York Times“ ir „Independent“ straipsnių antraštės.

„Nemanau, kad galiu ramia sąžine į šį pasaulį atvesti vaiką ir priversti jį bandyti išgyventi tokiomis sąlygomis, kurios gali būti apokaliptinės“, – 27 metų moterį cituoja „The Guardian“.

Kai kurios apklausos rodo, kad būtent dėl klimato kaitos baimės dalis žmonių nusprendžia nesusilaukti vaikų. Vieni nerimauja dėl to, kad gyvendamas tokiomis sąlygomis vaikas kentės, kiti baiminasi dėl per didelės pasaulio populiacijos ir to, kad jų vaikas prisidės prie klimato kaitos.

„Gailiuosi, kad susilaukiau vaikų, nes esu persigandusi, jog dėl klimato kaitos mano vaikai stebės pasaulio pabaigą“, – komentavo viena mama.

Kitas tėtis, kalbėdamas apie gailėjimąsi, kad susilaukė vaikų, apklausoje tvirtino, kad 2050 metais pasaulis bus „karštas pragaras, kuriame vyks karai dėl ribotų išteklių, žlugs civilizacija, žemės ūkis, kils jūros lygis, tirps ledynai, vyraus badas, sausros, potvyniai, purvo nuošliaužos ir visuotinis niokojimas“.

Nenori turėti vaikų

LRT.lt kalbintos specialistės taip pat sako, kad esama naujų priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia neturėti vaikų. Tarp jų – naujos vertybės, klimato kaita, noras daugiau laiko skirti sau ar karjerai. Nors jaučia visuomenės spaudimą, kai kurie žmonės paprasčiausiai nenori tapti tėvais.

„Yra žmonių, kurie vaikų nenori dėl ekologijos, kiti dėl savo sveikatos problemų, kurias galbūt paveldėtų vaikai, dėl karjeros, o kiti tiesiog nenori. Pavyzdžiui, ar tu nori kupranugario? Galėtum sakyti, kad nenori, bet, jei paklausčiau – kodėl? Ieškotum priežasčių, bet juk tiesiog nenori, nėra tokio poreikio“, – portalui LRT.lt pasakoja Monika.

28 metų vilnietė sako susidurianti su aplinkinių fraze „ruoškis“, bet šypsosi, kad „nėra kam ruoštis“ – sprendimas neturėti vaikų priimtas ne per dieną.

Pavyzdžiui, ar tu nori kupranugario? Galėtum sakyti, kad nenori, bet, jei paklausčiau – kodėl?

Monika

„Tai nuolatinis galvojimo procesas. Kuo daugiau metų, tuo labiau tai jauti ir suvoki. Man dabar 28 metai, ši tema tarp aplinkinių buvo vis aktualesnė, bet kaip nenorėjau, taip nenorėjau. Kai reikia rinktis, supranti“, – pažymi Monika.

Rekordinis gimstamumo sumažėjimas

Gimstamumas mažėja ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, gimstamumas sumažėjo rekordiškai – praėjusiais metais gimė mažiausiai kūdikių nuo 1990 metų.

Remiantis išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metais gimė 24,5 tūkst. kūdikių, o tai 10,6 proc. mažiau nei 2019-aisiais.

Nors Vilniaus universiteto (VU) Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertė Dovilė Galdauskaitė sako, kad šie duomenys išankstiniai, tad dar keisis, gimstamumo rodikliai Lietuvoje nėra geri.

„Matome, kad per pastaruosius 30 metų gimusiųjų skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 57 tūkst. 1990 metais iki 24,5 tūkst. 2020-aisiais“, – portalui LRT.lt teigia D. Galdauskaitė.

Keitėsi ir suminis gimstamumo rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai viena moteris pagimdo vaikų per visą gyvenimą. 1990 metais šis rodiklis siekė 2,03, o 2002–2005 metais buvo pasiekęs žemumas – mažiau nei 1,3. Vėliau ėmė didėti ir 2015-aisiais pasiekė 1,7, bet nuo to laiko vėl mažėja. Remiantis 2019 metų duomenimis, šis rodiklis siekė 1,6.

D. Galdauskaitės teigimu, pagal šį rodiklį Lietuvos situacija yra geresnė nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis, kuris 2019 metais buvo 1,53.

Toks sumažėjęs gimstamumas turės įtakos ne tik šiandienai ar vietų skaičiui darželiuose, bet ir ateičiai – turėsime mažiau specialistų, kurie išlaikys vyresnio amžiaus žmones.

Naujos vertybės ir ekologijos svarba

Kas lemia gimstamumo mažėjimą? Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tvirtina D. Galdauskaitė, gimstamumo sumažėjimą lėmė ekonominis nuosmukis ir transformacija pereinant nuo planinės prie rinkos ekonomikos: „Tai buvo labai nestabilus laikotarpis ir tokiu laikotarpiu vengiama susilaukti vaikų ar sudaryti santuoką.“

Anot jos, pastaruosius 20 metų gimstamumo rodiklius veikia moderniosios kontracepcijos įsigalėjimas, porų sprendimas atidėti šeimos planavimą vyresniam amžiui, didžiulį vaidmenį atlieka šeimos politika.

Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertė priduria, kad situacija keičiasi ir dėl vertybinių pokyčių bei vakarietiškų vertybių sklaidos.

„Tai labai susiję su vertybių pokyčiais, nauja gyvensena, kuri susijusi ir su žaliuoju mąstymu, požiūriu į ekologiją“, – kalba D. Galdauskaitė.

Pasak sociologės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorės, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos Aušros Maslauskaitės, ekologinio sąmoningumo veiksnį demografai išskiria kaip vis dažniau minimą priežastį nesusilaukti vaikų.

Galbūt ateityje tai turės įtakos gimstamumo aspektui, tačiau realaus tokių sprendimų poveikio dar nežinome. Tie žmonės, kurie sako nesusilauksiantys vaikų, dar yra jauni, tad jų sprendimų padarinius matysime vėliau, teigia pašnekovė.

Mažiau vaikų – daugiau laisvės?

D. Galdauskaitė priduria, kad jaunoji karta labai daug laiko skiria saviraiškai, tad kartais galima pajusti, jog vaikas suprantamas kaip tam tikras trukdis siekti karjeros: „Kai kurie žmonės atsidavę savo idėjai – jiems gyvenimo pasiekimas yra sukurti produktą ar idėjomis pakeisti pasaulį, o ne užauginti vaiką, kaip kad įprasta tradicinėje visuomenėje.“

Kai kurie žmonės atsidavę savo idėjai – jiems gyvenimo pasiekimas yra sukurti produktą ar idėjomis pakeisti pasaulį.

D. Galdauskaitė

Vis dėlto VDU profesorė A. Maslauskaitė svarsto, kad, nepaisant norų pažinti ir išreikšti save, žmonės paprastai susilaukia vaikų. Tiesa, vaikai dažniau planuojami vyresniame amžiuje.

„Kuo didesnis išsilavinimas, tuo šis sprendimas priimamas vėliau. Daugelyje šalių pastebima, kad žmonės, kurie priklauso viduriniam ar aukštesniam socialiniam sluoksniui, yra linkę susilaukti daugiau vaikų nei žemesnio išsilavinimo žmonės, priklausantys žemesniam socialiniam sluoksniui.

Nors manome, kad žmonės norės gyventi pagal standartą „mažiau šeimos, įsipareigojimų, vaikų ir daugiau laisvės“, matome priešingą vaizdą – žmonės nori ir šeimos, ir saviraiškos“, – teigia A. Maslauskaitė.

Veikia ne tik vertybiniai pokyčiai

Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė D. Galdauskaitė pabrėžia, kad įvertinti, kas veikia gimstamumą, yra gana sudėtinga. Tam įtaką daro ne tik išoriniai veiksniai ar vertybiniai pokyčiai, bet ir, pavyzdžiui, sumažėjęs reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius.

„Nuo 1990 metų iki 2020 metų reproduktyvaus amžiaus moterų (15–49 metų) sumažėjo daugiau nei 330 tūkst. – nuo 923,8 tūkst. iki beveik 593,1 tūkst. – beveik 40 proc. Matome, kad per šį laiką gimstamumo skaičiai sumažėjo perpus, o reproduktyvaus amžiaus moterų dalis sumažėjo 40 proc.

Prie viso to prisideda ir tai, kad vaikų poros susilaukia vis vėliau. 1994 metais vidutinis moters amžius gimdant pirmą vaiką buvo 23 metai, o 2019 metais – jau 28 metai“, – aiškina D. Galdauskaitė.

Planus dėl vaikų tolina ir pandemija

Kalbėdama apie pandemijos įtaką, D. Galdauskaitė akcentuoja, kad kol kas nematome visos situacijos – turime tik išankstinius duomenis. Vis dėlto ji svarsto, kad pandemiją galima vertinti kaip išorinį šoką, kuris veikia ir šeimos gyvenimą.

„Karantino įvedimas šeimoms susijęs su stresu, neužtikrintumu ir jis turės ilgalaikį poveikį šeimos gyvenimui. Pandemija susijusi su dideliu nepasitikėjimu, nežinomybe, kas yra labai reikšminga priimant sprendimą susilaukti vaiko.

Esant tokiai neužtikrintumo situacijai, šeimos negali projektuoti, kokia situacija bus po metų, sudėtinga galvoti apie sociolinę ir ekonominę padėtį. Todėl vaikus poros dažnai atideda palankesniam laikui, kai bus daugiau užtikrintumo“, – sako VU Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė.

Jai antrina VDU profesorė A. Maslauskaitė ir sako, kad pandemija yra visuomenės išgyvenamas šokas. Situacijose, kuriose yra daug neapibrėžtumo, sprendimas susilaukti vaikų atidedamas, todėl su pandemija susijęs gimstamumo mažėjimas fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

Žmonės atideda sprendimus, kurie turės ilgalaikių pasekmių.

A. Maslauskaitė

A. Maslauskaitės teigimu, kai kuriose ES šalyse darytos apklausos rodė, kad nuo 30 iki 50 proc. žmonių ketina atidėti planus susilaukti vaikų.

„Tai dėsninga reakcija į krizę. Ekonomikos krizės, pavyzdžiui, 2008–2009 metų krizė, per daugybę šalių nubangavo kartu su gimstamumo mažėjimu. Pandemijos efektas yra krizinis efektas – ne ekonominės prigimties, bet susijęs su sveikatos krize. Žmonės atideda sprendimus, kurie turės ilgalaikių pasekmių“, – kalba A. Maslauskaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.
Migrantai Druskininkuose
2021.08.05 09:02

Per praėjusią parą į Lietuvą neįleistas 321 migrantas

atnaujinta 11.37