Lietuvoje

2021.03.29 12:33

Gyvomis abiturientų konsultacijomis vieni džiaugiasi, kiti nė nesvarsto jų rengti – arba nereikia, arba realybė neleidžia

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.03.29 12:33

Visi sutaria, kad abiturientams labai reikėtų prieš brandos egzaminus grįžti į kontaktinį mokymą, tačiau toli gražu ne visų mokyklų bendruomenės nudžiugo sulaukusios Vyriausybės leidimo rengti kontaktines konsultacijas abiturientams grupėmis po penkis žmones. Vieniems tai atrodo neprasminga, mat per nuotolį konsultacijos būna net geresnės kokybės, kiti sako, kad pasiūlyta tvarka netinka kaimų, miestelių mokykloms – kaip tuos vaikus susivežiosi? 

Konsultacijų nerengs: „Tokia provincijos realybė“

Kėdainių Šėtos gimnazija kontaktinių konsultacijų nerengs.

„Mes to negalime padaryti. Konsultacijos juk turėtų vykti po pamokų. Mūsų vaikai išsimėtę po apylinkes. Tad jie turėtų suvažiuoti į mokyklą tuo metu, kai mūsų autobusas po namus išvežioja pradinukus. Ne visi – tiek abiturientai, tiek mokytojai – gali patys atvykti į mokyklą, tad aplinkybės taip susidėlioja, kad kontaktinių konsultacijų nerengsime.

Kitas dalykas – vienoje konsultacijoje gali būti tik penki žmonės, tad rengiant gyvas konsultacijas abiturientai jų gautų mažiau nei kad nuotoliniu būdu. Tad išeina nuostolis. Todėl dirbsime nuotoliniu būdu, nebent vėliau bus didesnių atpalaidavimų. Tokia provincijos mokyklos realybė“, – kalbėjo Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius.

Jis neslėpė, kad viltis, jog abiturientai sugrįš į klases visų pamokų, vis mąžta.

„Kontekstas diktuoja kitokią logiką. Panašu, kad greitai nesugrįšime, kad ir kaip būtų liūdna. Būtų gerai grįžti bent iki gegužės pabaigos, kad nors kiek gyvo kontakto abiturientai turėtų su mokytojais“, – sakė M. Danilevičius.

Šėtos gimnazijoje mokosi 11 dvyliktokų.

Direktorius: konsultacijos – labai reikalingos

Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas sakė, kad konsultacijos labai reikalingos abiturientams siekiant užtikrinti kuo geresnį pasirengimą brandos egzaminams.

„Kaip mokyklos vadovas labai džiaugiuosi sudarydamas galimybę vaikams geriau rengtis egzaminams per konsultacijas“, – sakė direktorius.

Dabar lietuvių kalbos egzaminą būtų galima panaikinti kaip privalomą ir stojamąjį. Akivaizdu, kad sprendimus dėl egzaminų reikėjo priimti tvirtesnius.

S. Jurkevičius

Tiesa, jų startas užtruko – gyvai dvyliktokai į klases galės ateiti balandžio 12 dieną.

„Mokytojai, kurie priklauso antrai prioriteto grupei, mat dirba su dvyliktokais, dar neskiepyti. Jie turėtų greitu metu būti paskiepyti, tad darbo saugumo lygis bus aukštesnis. Tai yra pagrindinis dalykas, kodėl mes neskubėjome, nutarėme dėl saugumo palaukti“, – paaiškino A. Adašiūnas.

Jis sakė nežinantis, kaip seksis tvarkytis didelėms gimnazijoms, bet jo vadovaujamoje palyginti nedidelėje mokykloje grafikus dėliotis sekasi neprastai. Išvis Ramygaloje yra 28 abiturientai, jie mokysis penkiose grupėse, trys jaunuoliai nepanoro ateiti į konsultacijas.

Pedagogai rengs lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir gamtos mokslų konsultacijas. Konsultacijos grupėms bus išdėliotos į skirtingas dienas, vienos grupės dvyliktokams, po nuotolinių pamokų atvykusiems į mokyklą, iškart bus rengiama po dvi konsultacijas.

„Vaikams labai svarbu išeiti už keturių sienų namie. Labai įdomu bus pažiūrėti, kokia bus jų pilietinė pozicija – ar jie laikysis atstumų lauke. Klasėje juos atskirsime, bet juk matyti, kad jie labai nori bendrauti. Visi juk matome, kaip jauni žmonės nori būriuotis, jiems nepatinka draudimai“, – apie laukiančius iššūkius kalbėjo A. Adašiūnas.

Mokyklos vadovas atliko apklausą, kiek abiturientų norėtų skiepytis nuo COVID-19. Vakcinuotis panoro du dvyliktokai. A. Adašiūnas sakė, kad testuotis teks keturiems jo mokyklos pedagogams, jie dėl sveikatos būklės kol kas negali skiepytis. Kiti pasiskiepys arba yra persirgę.

Egzaminus galėtų laikyti ne visi

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius kontaktines konsultacijas abiturientams vertina atsargiai ir, anot jo, kol kas nėra būtinybės jų rengti.

Pasak jo, norint konsultacijas rengti grupėms po penkis abiturientus, reikia daug organizavimo, o saugumas nėra užtikrinamas, mat mokytojai dalykininkai iki šiol nėra visi paskiepyti. S. Jurkevičiaus teigimu, kur kas anksčiau reikėjo pradėti vakcinuoti mokytojus, taip pat ir dalykininkus.

„Dar kartą pabrėžiu, nėra užtikrinamas saugumas. Manyčiau, kad reikėtų dar šiek tiek palaukti ir žiūrėti, kaip keisis situacija. Kalbėjomės Vilniaus mieste ir nusprendėme, kad tai nėra privaloma, tai tik galimybė, tad jei ta galimybė kam nors būtina, galima to imtis“, – sakė S. Jurkevičius.

Vilniaus licėjus kol kas gyvų konsultacijų nerengia, pedagogai mano, kad tai galima sėkmingai daryti ir nuotoliniu būdu.

Vaikams labai svarbu išeiti už keturių sienų namie.

A. Adašiūnas

„Galima konstatuoti, kad nuotolinės konsultacijos vyresnėms klasėms yra lygiavertės ir kai kuriais aspektais net pranašesnės už gyvą mokymąsi. Vienintelė išimtis – jei mokinys neturi mokymosi priemonių. Bet jei turi, tai visi konsultacijas sėkmingai gali vykdyti nuotoliniu būdu. Ir mažomis grupėmis, ir didelėmis.

O kalbant apie tuos mokinius, kuriems stinga motyvacijos, kurie praleidinėja nuotolines pamokas, reikėtų pažiūrėti, kiek pamokų jie praleisdavo anksčiau. Nuotolinis mokymas, be kita ko, ugdo savarankiškumą, gebėjimą susikaupti“, – mano direktorius.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklų vadovai ir taip jau buvo skyrę papildomų valandų konsultacijoms.

„Tad manau, kad numatytos gyvos konsultacijos būtų perteklinis veiksmas, kuris sukurtų daugiau techninių problemų ir net nesaugumo atmosferą, negu atneštų konkrečios naudos. Ką norima tokia tvarka parodyti, manau, nėra aiškiai iki galo pasakoma“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą kritikavo S. Jurkevičius.

Anot jo, pedagogai jaučiasi nesaugūs, mat dažnu atveju yra nepasiskiepiję arba paskiepyti kol kas tik vienu skiepu.

„Ypač vyresnės kartos žmonės. Jie yra įsibaiminę dėl pavojaus susirgti. Yra toks niuansas. Reikėjo paskiepyti abiturientų mokytojus, tuomet kitokios savijautos ir su kitokiomis nuostatomis būtų ateinama į mokyklas“, – kalbėjo gimnazijos direktorius.

Vilniaus licėjaus vadovas sakė, kad, užuot susitelkus į mokymą, rengiant kontaktines konsultacijas tektų galvoti apie techninius dalykus, svarstyti, kaip suderinti laiką, kaip paskirstyti mokytojų krūvį, atlygį.

„O yra didesnių bėdų. Po penkių mėnesių nuotolinio mokymo nežinome datų, kada galėtume grįžti į klases. Ir šeštą mėnesį dirbsime tokiomis pačiomis sąlygomis? Ar ieškoma būdų sugrąžinti mokinius į mokyklas?

Buvo galima šiemet galvoti apie egzaminų siaurinimą, egzaminų skaičiaus sumažinimą. Arba tiems, kurie nestoja į aukštąsias mokyklas, egzaminų išvis neorganizuoti, išduoti brandos atestatus be egzaminų laikymo. Labai paprastas sprendimas – jis sumažintų srautus. Kas trukdo priimti tokį sprendimą dabartinėje situacijoje? Kai vaikai norės stoti į aukštąją mokyklą, galės egzaminus laikyti tuomet – kitais ar dar kitais metais.

Kita akivaizdi problema – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Jis mane jau tiek metų stebina, jis iškraipo mokyklos baigimo rezultatus, juo neadekvačiai vertinamos mokinių žinios. Kai kurie mokiniai, kurie yra išskirtiniai, absoliutūs olimpiadų nugalėtojai, per lietuvių kalbos egzaminą surenka kad ir 70 ar kur kas mažiau balų, nes neįtelpa į kažkokius rėmus.

Suprantant šią padėtį, dabar lietuvių kalbos egzaminą būtų galima panaikinti kaip privalomą ir stojamąjį. Akivaizdu, kad sprendimus dėl egzaminų reikėjo priimti tvirtesnius“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt