Lietuvoje

2021.03.05 12:23

Kritikuoja brandos egzaminų datas: abiturientai nespės į geriausius universitetus, o ministerija tai neigia

Aida Murauskaitė2021.03.05 12:23

Šiemetinė brandos egzaminų sesija užkirs daliai abiturientų kelią į stiprias užsienio aukštąsias mokyklas ir konkurencingas studijų programas, bet problemų būdavo ir tada, kai pandemijos nebuvo, sakė viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ direktorė Žaneta Savickienė. „Iš esmės blogai patiems geriausiesiems“, – sakė specialistė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) aiškina, kad laiko pakaks. Vis dėlto Ž. Savickienė pabrėžė kalbanti apie tas studijų programas, kurių siekia patys geriausi abiturientai.

Kaip yra skelbusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), brandos egzaminų sesija šiemet prasidės birželio 7, baigsis liepos 2-ąją, o egzaminų rezultatai bus aiškūs iki liepos 23 dienos. Pernai dėl galimo nuotolinio mokymo poveikio egzaminų sesija prasidėjo birželio pabaigoje.

Pakartotinė brandos egzaminų sesija šiemet prasidės liepos 5 dieną ir baigsis liepos 20 dieną. Apeliacijų rezultatai šiemet turėtų būti paskelbti rugpjūčio 3 dieną.

Iš viso brandos egzaminus pasirinko laikyti 27 539 mokiniai.

Ir anksčiau tekdavo verstis per galvą

Kaip aiškino viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ direktorė Ž. Savickienė, daug Europos šalių universitetų, siūlančių stiprias ir konkurencingas studijų programas, yra numatę dokumentų priėmimo terminą liepos viduryje.

„Nežinau, kodėl daroma taip, kad abiturientams užkertamas kelias stoti į kai kurias užsienio aukštąsias mokyklas. Tarkime, švedai tiesiai šviesiai sako: stokite kitais metais. Tokiu atveju reikia pasiryžimo, kad metus atidėtum studijas. Vokietijos oficiali valstybinė platforma šiemet, kaip ir pernai, nurodo liepos 15 dieną. Tą dieną vėliausiai jie nori turėti stojančiųjų atestatą. Valstybinė platforma jokių išlygų nedaro.

Žinoma, tie universitetai, kurie rengia stojimą ir tiesiogiai, teikia tam tikrų nuolaidų, bet tai tos programos, į kurias nėra didžiulio konkurso. O jei konkursas yra didžiulis ir yra pakankamai tų, kurie laiku pateikia savo mokyklos baigimo rezultatus, kodėl reikia laukti to lietuviško atestato?“ – kalbėjo Ž. Savickienė.

Anot jos, ir ankstesniais metais, kai nebuvo pandemijos ir nuotolinio mokymo, iškildavo keblumų.

„Jei atestatų teikimas būdavo numatytas liepos 15 dieną, o tai reiškia, kad atestato kopija ar originalas vėliausiai tą dieną turėdavo būti tam tikroje šalyje, būdavo taip, kad tėvai laukdavo mokykloje, kol išrašys atestatą, ir su dokumentu puldavo į vertimo biurą, kur būdavo iš anksto rezervavę laiką. To taip pat nesuprantu. Kodėl mūsų atestatai yra tik valstybine kalba? Mūsų aukštosios mokyklos sugeba išduoti diplomo priedėlį dviem kalbomis. Juk mes esame Europos Sąjungos dalis.

Tad tėvams tekdavo bėgti į vertimų biurą, o paskui jie lėkdavo prie kompiuterio sukelti duomenų“, – pasakojo Ž. Savickienė.

Ji prisiminė ir atvejį, kai vos gavęs savo atžalos atestatą tėvas skrido į kitą šalį pateikti aukštajai mokyklai dokumento originalą.

„Mes, Lietuva, turbūt norėtume, kad mūsų abiturientai studijuotų geriausiuose pasaulio universitetuose. O tai reiškia milžinišką konkursą, nes ten stoja pasaulio geriausi abiturientai. Tam reikia ne tik ypatingų žinių, aukštų pasiekimų, bet ir viską suspėti laiku padaryti.

Tie universitetai, kurie priima visus, laukia iki paskutinio momento, jie daro tai, ką ir Lietuvos universitetai. Pas mus stojančiuosius priima net pirmą rugsėjo savaitę. Nes mes esame neišrankūs“, – kalbėjo Ž. Savickienė.

Ji kritikavo ir konkrečių egzaminų datas. Paskutinis – fizikos – egzaminas numatytas liepos 2 dieną. Chemijos egzaminas taip pat numatytas sesijos pabaigoje – birželio 28 dieną.

Anot Ž. Savickienės, fiziką laikyti dažniausiai ir renkasi patys stipriausi abiturientai.

„Toks abiturientas laiko fiziką, nes jam jos reikės stojant, tarkime, į raketų konstravimo mokslą, tai Nyderlanduose yra aukštai vertinama studijų programa. O tos programos, kurios turi ribotą priėmimą, viską pabaigia daug anksčiau.

Mano supratimu, valstybė turėtų susidėlioti tikslą: norime, kad geriausi mūsų mokiniai studijuotų geriausiuose pasaulio universitetuose, tad reikia ir jų žinių patikrinimą, ir rezultatų dokumentavimą ankstinti. Jei išsikeltum tokį tikslą, kitaip ir tvarkaraštis būtų dėliojamas. O jei galvojama tik apie egzaminų komisijos patogumą, išeina taip, kaip išeina“, – kalbėjo Ž. Savickienė.

Ji pabrėžė, kad dar iki pandemijos kasmet buvo vis vėlinamas atestatų teikimas.

„Ir iki pandemijos atestatai pas mus būdavo išduodami per vėlai. Net ir vėluodami porą dienų, užkirsdavome savo vaikams kelią, tarkime, į Vokietijos universitetus. Normaliomis sąlygomis atestatų teikimas būdavo vis porą dienų vėlinamas, kol pasiekė ribą, kai galimybių įstoti nebelieka“, – sakė viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ direktorė.

Anot jos, „Brexitas“ pakeitė populiariausias tarp lietuvių stojimo šalis. Vis dažniau jaunuoliai renkasi studijas JAV, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Dviejose pastarosiose šalyse siūloma daug studijų programų anglų kalba.

Mokyklos atestatus gali išduoti nelaukdamos pakartotinės sesijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paaiškino, kad šiemet jau visos šalys paskelbė galutinius brandos atestatų pateikimo terminus, jie, anot ministerijos, yra tokie: JAV ir Kanadoje rekomenduojama dokumentus pateikti iki naujo semestro pradžios, t. y. rugpjūčio pabaigos, Jungtinėje Karalystėje – iki rugsėjo 21 d., Airijoje – ne vėliau nei iki rugsėjo 1 d., Nyderlanduose – iki rugpjūčio 20 d. arba rugsėjo 1 d., priklausomai nuo universiteto, Vokietijoje – iki rugpjūčio 20 d., Maltoje – iki rugpjūčio 24 d.

ŠMSM duomenimis, Danijos, Švedijos bei daugumos kitų šalių universitetai brandos atestatų laukia kuo greičiau po dokumento išdavimo, bet ne vėliau nei iki rugsėjo 1 d.

„Kanadoje ir JAV nėra švietimo ministerijų, tai niekas negali kalbėti šalies vardu. Ten visiška universitetų autonomija. Reikia žinoti, kad užsienio studentams JAV ir Kanadoje paskirta ankstesnė paraiškų padavimo data, nes atliekama studentų vizų procedūra. Taip pat geriausi universitetai užsipildo savo sąrašus anksti. Niekas nelauks mūsų atestatų“, – aiškino Ž. Savickienė.

Ji darsyk pasitikslino ir dėl Vokietijos. „UniAsist“ platforma išties numačiusi terminą iki liepos 15.

„Žinoma, yra universitetų, kurie priims dokumentus vėliau, bet unifikuota paraiška priimama iki liepos 15 dienos“, – sakė specialistė.

Ministerijos atstovai paaiškino, kad mokyklos gali išduoti brandos atestatus, nelaukdamos pakartotinės sesijos, tiesiog turi laiku suvesti ir patvirtinti duomenis KELTO sistemoje. Tad taip būtų galima laimėti laiko.

Dauguma apklaustųjų nenorėjo vėlinti egzaminų sesijos

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas sakė palaikantis ministerijos sprendimą egzaminus šiemet nukelti mažiau, nei tai buvo daroma pernai, tačiau jis neslėpė, kad nemažai mokyklų direktorių buvo už tai, kad egzaminai nebūtų nukeliami.

„Asmeniškai aš vertinu pozityviai, manau, tai saliamoniškas sprendimas, atsižvelgiant į daugelį interesų. Mes atlikome vidinį tyrimą, žvalgomąją apklausą. Jos rezultatai parodė, kad dauguma vadovų nenorėjo vėlinti egzaminų sesijos. Bet ši apklausa buvo žvalgomoji, savo nuomonę išsakė vos per šimtą vadovų. Apie 80 proc. jų norėjo, kad egzaminai būtų rengiami kaip iki pandemijos“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Jis sakė, kad paankstinimas, palyginti su praėjusių metų padėtimi, bus naudingas mokytojams, mat pernai dalis pedagogų galėjo išeiti atostogų tik rugpjūtį. Šiemet, anot jo, pedagogai turės galimybę pailsėti.

„Buvo ir tokių nuomonių, kad sesiją reikėtų atidėti visu mėnesiu. Pagalvokime logiškai. Jei sutinkame, kad nuotolinis ugdymas susijęs su ugdymo praradimais, vadinasi, kažkaip turime tai kompensuoti. Juolab neketinama lengvinti egzaminų užduočių. Tokiu atveju vienas būdas – šiek tiek pailginti mokslo metus, kitas – numatytos lėšos mokiniams konsultuoti.

Labai tikimės, cituojant ministrę, kad gegužę abiturientai turėtų grįžti į kontaktinį mokymą, jiems bus rengiamos ir konsultacijos. Mes, vadovai, palaikome tą nuomonę, kad pirmiausia turėtų grįžti pradinukai, o po jų ar kartu su jais – ir abiturientai. Bet tai sprendžia epidemiologai“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Anot jo, užsienio universitetai bus lankstūs ir priims vėluojančius atestatus.

„Reikia turėti galvoje, kad ne vien Lietuvoje pandemija. Su šiais iššūkiais susiduria ir kitų šalių švietimo sistemos. Manau, kad užsienio aukštosios mokyklos turėtų lanksčiai reaguoti į šią situaciją“, – sakė D. Žvirdauskas.

Jis prisiminė, kad pernai buvo atvejų, kai teko abiturientams išduoti laikinas pažymas apie brandos egzaminų rezultatus. D. Žvirdauskas sutiko, kad atestatai Lietuvoje galėtų būti išduodami anksčiau.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt