Nieko nestebina, kad vyresni, mažiau išsilavinę Lietuvos gyventojai labiau ilgisi sovietmečio, skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą, neva brukančią Lietuvai liberalias vertybes. Tuo naudojasi ir propagandą Lietuvai kurianti Rusija, ir populistinės partijos.
Tačiau Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) ketvirtadienį pristatytas tyrimas atskleidė naujų dalykų – pavyzdžiui, maždaug 20 procentų Lietuvos gyventojų žiūri rusišką televiziją. Būtent tai, o ne kiti kintamieji labiausiai lemia, kad žmogus nepalankiai žiūri į Lietuvos politiką, Vakarų valstybes ir yra linkęs tikėti dezinformacija, taip pat ir apie pandemiją, teigia analitikai.
Kuo tiki Lietuvos žmonės?
„Tyrimo tikslas – išeiti iš savo socialinių burbulų ir pažiūrėti, kaip žmonės priima Lietuvos tikrovę, užsienio ir vidaus politikos viziją, istorinę atmintį įvairiose visuomenės grupėse“, – tyrimą „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacijai: naratyvų analizė“ pristatė VPAI tyrimų vadovas Gintaras Šumskas.
Atliekant tyrimą buvo kalbinami įvairių socialinių ir kultūrinių grupių žmonės, paprašyta jų pasidalyti nuomone apie šalies gyvenimą ir politiką. Tyrimas buvo atliekamas 2020-ųjų pabaigoje, jis leido išskirti 28 populiarius ir besikartojančius teiginius, arba naratyvus, o jų populiarumas vėliau buvo patikrintas gyventojų apklausoje.
Tai tokie kasdienybėje sutinkami pasakymai kaip „šalyje neveikia sveikatos apsaugos sistema, o COVID-19 ją visai sugriovė“, „sąžiningam žmogui Lietuvoje neleidžiama užsidirbti“, „Lietuvos švietimo sistema skatina netinkamas vertybes, propaguoja seksualines mažumas, negerbia tradicijų“, „COVID-19 grėsme yra manipuliuojama“, taip pat kasdieninėje kalboje populiarūs teiginiai apie politiką.
Labai ryškūs žlugusios valstybės naratyvai: teigiama, kad sąžiningas žmogus negali užsidirbti.
Ieškoma kaltųjų ir sakoma, kad bloga aplinka
„Labai ryškūs žlugusios valstybės naratyvai: teigiama, kad sąžiningas žmogus negali užsidirbti, mokesčiai per dideli, algos per mažos“, – komentavo G. Šumskas.
Su šiuo teiginiu sutinka daugiau nei 70 procentų apklaustųjų, tiek pat mano, kad Lietuvos sveikatos sistema yra žlugusi. Kiek mažiau yra manančiųjų, kad švietimo sistema yra moraliai sugedusi, mokoma neva neteisingų, netradicinių vertybių, LGBT idėjų.
„56 procentai žmonių su aukštuoju išsilavinimu į švietimo sistemą žiūri konservatyviai, mano, kad ją reikia kritikuoti“, – G. Šumsko teigimu, itin konservatyvių pažiūrų nekeičia net ir įgytas aukštasis išsilavinimas.
Beveik kas trečias lietuvis jaučia nostalgiją sovietmečiui
Pasak tyrėjų, populiarios ir kitos nuostatos, rodančios visuomenės neatsparumą dezinformacijai.
Pavyzdžiui, beveik pusė apklaustųjų tvirtai sutinka su teiginiais „Europos Sąjunga tarnauja didžiųjų valstybių interesams“ ir „NATO atima narių biudžeto pinigus – geriau šie pinigai būtų skirti žmonių gerovei“.
Ketvirtadalis žmonių tiki teiginiu, kad ES moka baltarusių opozicijai už protestus šalyje.
„Prie Algirdo Brazausko valdžios buvo geriau“ – tam pritaria 40 procentų apklaustųjų.
„Žinome iš priešiškų kanalų [teiginį], kad NATO yra pinigų išmetimas, o realios naudos nėra. Dar yra naratyvas apie feodalinius santykius – viršuje yra NATO, JAV, o mes apačioje šokame pagal jų dūdelę“, – sakė G. Šumskas ir pridūrė, kad nepasitikėti ES labiau linkę vyresni žmonės, jie dažniau kalba, kad ES yra naujoji Sovietų Sąjunga.
Kita opi dezinformacijos tema – nostalgija sovietmečiui, partizanų ir Holokausto istorijos klausimai, pavyzdžiui, teiginys, kad nutylima partizanų padaryta žala eiliniams gyventojams.
„Galime pamatyti, kad sovietinės nostalgijos naratyvai yra gana ryškūs. <...> Šitie skaičiai panašiai ir svyruoja, visada apie 30 procentų visuomenės jaučia vienokią ar kitokią nostalgiją sovietmečio laikotarpiui“, – apie ankstesnius tyrimus kalbėjo G. Šumskas.
Jo teigimu, sovietmečio ilgesys iš Lietuvos visuomenės greitai nenyksta. Tyrėjai analizavo ir tokias nuostatas kaip pritarimą teiginiui „prie Algirdo Brazausko valdžios buvo geriau“ – tam pritaria 40 procentų apklaustųjų.
Kas lemia skirtumus? Kas naudojasi internetu, Brazausko ir sovietmečio ilgisi mažiau
G. Šumskas atkreipė dėmesį, kad gyventojų pritarimui įvairiems dezinformacijos naratyvams įtaką daro įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, išsilavinimas, pajamos.
Taip pat ryškiai išsiskiria respondentai, balsavę už dabartinius valdančiuosius – TS-LKD, Laisvės partiją, Liberalų sąjūdį. Opozicijos partijas palaikantys gyventojai labiau linkę manyti, kad COVID-19 pandemija siekiama „manipuliuoti ir primesti kontrolę“, jie dažniau mano, kad Lietuvoje ribojama žodžio laisvė.
61 procentas žiūrinčiųjų rusiškus kanalus mano, kad ES „griauna tradicines krikščioniškas vertybes“.
Tikėtas, tačiau vis tiek nustebinęs tyrimo atradimas – kaip smarkiai žmonių nuostatas formuoja rusiškų televizijų žiūrėjimas. Tokių žmonių, pasak mokslininko, Lietuvoje yra 20 procentų. Rusiškus kanalus žiūri 65 proc. Lietuvos rusų, 54 proc. apklaustų lenkų ir 16 proc. lietuvių.
Pavyzdžiui, jei žmogus piktinasi „seksualinių mažumų propagavimu“ ir „tradicijų negerbimu“ mokyklose, labiau tikėtina, kad jis žiūri ir rusišką televiziją, – 76 procentai ją žiūrinčiųjų sutiko su tokiu teiginiu.
Panašiai yra ir su nuostata, esą Lietuvoje ribojama žodžio laisvė, o diskusijos apie istoriją gali baigtis baudžiamąja byla, manymu, kad sovietmečiu Lietuva gyveno geriau.
61 procentas žiūrinčiųjų rusiškus kanalus mano, kad ES „griauna tradicines krikščioniškas vertybes“, tarp rusiškų kanalų nežiūrinčių respondentų tokių – beveik perpus mažiau. Žinoma, panašiai rusiška žiniasklaida veikia ir pasaulio įvykių supratimą – teigiamai vertinamas Vladimiras Putinas ir manoma, kad dėl neramumų Ukrainoje kaltos JAV bei ES.
„Kompleksinių žinių gavimas, <...> interneto naudojimas visuomenę daro kritiškesnę“, – teigė G. Šumskas. Pavyzdžiui, respondentai, dažnai besinaudojantys internetu, beveik perpus mažiau linkę ilgėtis A. Brazausko valdymo.
