Lietuvoje

2021.03.15 18:09

Po istorikės atleidimo – abejonės LGGRTC vadovu: „Jis prarado moralinę teisę vadovauti centrui“

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.03.15 18:09

Situacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) kaista. Penktadienį paaiškėjus, kad dėl viešos kritikos iš darbo buvo atleista centro istorikė, socialiniuose tinkluose pasirodė komentarai, kuriuose abejojama Ado Jakubausko galimybe toliau vadovauti centrui. Pats A. Jakubauskas teigia, kad elgėsi teisėtai ir sako, kad ne Seimas, o teismai sprendžia darbo ginčus.

Praėjusios savaitės pabaigoje LGGRTC išplatino pranešimą spaudai, kad dėl darbo tvarkos pažeidimų iš darbo atleista centro istorikė dr. Mingailė Jurkutė. Darbo tvarkos pažeidimu laikoma tai, kad M. Jurkutė viešai išsakė abejones dėl centro vadovybės ir jos priimamų sprendimų. Istorikės advokatas Girius Ivoška tuomet portalui LRT.lt teigė, kad ji naudojosi Konstitucijoje garantuota teise į viešą kritiką.

Po įspėjimo patyrė spaudimą

Penktadienį žinią apie atleidimą iš pareigų gavusi M. Jurkutė komentavo, kad nuo gruodžio 9-osios, kuomet dėl atsakymo į žurnalistės jai užduotą klausimą buvo sudaryta komisija tirti galimam pažeidimui, iki kovo 12-osios, kuomet sulaukė A. Jakubausko skambučio dėl atleidimo iš pareigų, ji patyrė spaudimą.

„Susidūriau su sistemingu spaudimu, trukdymu man sklandžiai atlikti darbo funkcijas, manęs ir mano kompetencijų menkinimu tiek įstaigos viduje, tiek viešojoje erdvėje. Man buvo sudaromos kliūtys užsisakyti bylas LGGRTC archyve, pritaikyta kita tvarka nei ta, kuria naudojasi mano kolegos užsisakydami analogišką medžiagą, mano dėl situacijos parašyti tarnybiniai raštai liko iki šiol neatsakyti“, – teigė M. Jurkutė.

Ji pasakojo, kad viešojoje erdvėje generalinio direktoriaus ir jo tuometinio vyresniojo patarėjo lūpomis buvo išvadinta „istorijos mokslo daktaro laipsnio neverta mokslininke“, atitinkančia „labai žemo lygio žurnalistės“ statusą.

„Įstaigos viduje mano išsakoma kritika buvo vadinama psichologinių problemų turėjimu. Tai, kas vyko, kaip buvo su manimi elgiamasi, mano manymu yra persekiojimas už kritiką. Įspėjimai, kuriuos gavau – integrali to persekiojimo dalis“, – komentavo istorikė.

M. Jurkutė taip pat pasidalino chronologine seka veiksmų, kurių buvo imtąsi prieš ją. Kaip teigė istorikė, vasario 17 dieną A. Jakubausko įsakymu buvo sudaryta komisija tirti dar vienam galimam jos pažeidimui. Pažeidimu įvardijami du komentarai spaudoje bei LRT RADIJO laida, kurioje dalyvavo tiek M. Jurkutė, tiek ir pats A. Jakubauskas.


Po kiek daugiau nei savaitės, vasario 25 dieną, M. Jurkutė gavo komisijos klausimus, į juos pradėjo atsakinėti kitą dieną – vasario 26-ąją. Tą pačią dieną, kaip nurodo istorikė, A. Jakubauskas išsiuntė raštą Valstybinei darbo inspekcijai. Juo generalinis direktorius prašė leisti nutraukti M. Jurkutės darbo sutartį dėl vasario 10 dieną nustatyto pažeidimo. Kitaip tariant, komisijai vos pradėjus dirbti ir nepateikus išvadų jau buvo prašoma leidimo atleisti M. Jurkutę.

„Todėl apsisprendusi galvoti, kad veikiau tiek komisija, tiek aš pati, tiek Valstybinė darbo inspekcija yra maustomi <...> į klausimus nebeatsakinėjau, tačiau išsiunčiau savo nuomonę apie procesinių žingsnių pažeidimus. Beje, tuos pačius procesinių žingsnių pažeidimus nustatė LGGRTC Darbo taryba“, – nurodė M. Jurkutė.

Kodėl reikėjo taip skubėti mane atleisti, klastojant datas ir duomenis? Šito aš tikrai nesuprantu.

Pasak jos, nepaisant išsiųstos nuomonės, kovo 5 dieną komisija nustatė antrąjį pažeidimą, o jau po savaitės ji gavo žinią apie atleidimą iš darbo. M. Jurkutė teigė, kad centro direktorius jos nuomonę dėl procesinių žingsnių pažeidimo „suprato savitai“ ir centro darbuotojams išplatino laišką, kuriame teigė, kad „oponuojančios pozicijos motyvai, pasiūlymai darbo ginčo nagrinėjimo metu neišsakyti“.

Portalas LRT.lt primena, kad penktadienį išplatintame pranešime LGGRTC nurodė esą Darbo ginčų komisija priėmė „centro administracijai palankų sprendimą“. Tačiau tiek M. Jurkutė, tiek jos advokatas G. Ivoška teigė, kad tai yra netiesa – sprendimą Darbo ginčų komisija turėjo pateikti tik pirmadienį.

„Kodėl reikėjo taip skubėti mane atleisti, klastojant datas ir duomenis? Šito aš tikrai nesuprantu. Juolab, kad niekas taip neišaugo direktoriaujant A. Jakubauskui, kaip teisės skyrius. <...> Tad kodėl turint keturis teisininkus, dargi su tinkama specializacija, neišeina laikytis procesinių žingsnių? Galbūt generalinis direktorius bijo, kad Seimo darbo grupei pratęsus LGGRTC problemų tyrimo laiką, manęs nebeišeis nutildyti ir teks manęs klausytis susėdus prie apvalaus derybų stalo?“ – svarstė M. Jurkutė.

Tvirtina viską daręs teisėtai

Pats A. Jakubauskas, komentuodamas situaciją portalui LRT.lt, tvirtino, kad kritika skiriasi nuo šmeižto bei netiesos sakymo – dėl pastarųjų priežasčių, anot jo, M. Jurkutė ir buvo atleista.

„Už kritiką niekas neatleidžia – tai būtų antidemokratiška ir antikonstituciška. Aš puikiai suprantu šias pamatines vertybes.

Neįvaizduoju, jokios institucijos, įskaitant ir visuomeninį transliuotoją, vadovo, kuris nereaguotų į savo darbuotoją, nepaliaujantį viešumoje kartoti, kad darbovietės veikla nepatikima, kad jos skelbiamos žinios yra neteisingos. O būtent tokius pažeidimus Mingailės Jurkutės publikacijose ir pasisakymuose nustatė adminsitracinį tyrimą atlikusi komisija“, – komentavo A. Jakubauskas.

Už kritiką niekas neatleidžia – tai būtų antidemokratiška ir antikonstituciška. Aš puikiai suprantu šias pamatines vertybes.

Pasak LGGRTC vadovo, M. Jurkutė buvo įspėta, kad klysta, jos buvo paprašyta pagrįsti išsakytus teiginius, bet ji atsisakė bendradarbiauti, nepateikė pagrindimų, tai, jo teigimu, matoma ir komisijos, tyrusios galimus pažeidimus, išvadose:

„Be to, buvusios kolegės paskleistos abejonės dėl įstaigos darbo patikimumo ir teisėtumo apima ilgą periodą – tiek mano, tiek ankstesnės administracijos vadovavimo laikotarpį.“

A. Jakubauskas teigė, kad tiek Darbo ginčų komisija, tiek Darbo inspekcija atmetė M. Jurkutės skundus. Tačiau, kaip minėta, tiek pati istorikė, tiek jos advokatas, Darbo ginčų komisija savo sprendimą turi pateikti pirmadienį.

„Atkreipsiu dėmesį, kad Centre dirba ne tik keliolika nepasitenkinimą pareiškusių asmenų, tačiau žymiai daugiau darbuotojų, iš kurių per 60 taip pat kreipėsi į Seimą, tvirtindami, kad vidines problemas gali išsispręsti patys be politikų kišimosi. Kažkodėl jų nuomonė pamiršta ir nutylima. Aš kaip vadovas negaliu to ignoruoti. Aš jų nerimą dėl tokio savo kolegų elgesio, paniekinančio požiūrio į jų darbą ir viešai diskredituojamą instituciją, girdžiu.

Sakyčiau, kad kai kurių politikų reakcija mane nustebino, nes pagal tą demokratiją, kuriai, neva grėsmę aš keliu, tai darbo ginčus nagrinėja teismai, o ne Seimas“, – portalui LRT.lt teigė LGGRTC generalinis direktorius.

Sureagavo ir politikai

Toks LGGRTC generalinio direktoriaus A. Jakubausko sprendimas netruko iššaukti viešų reakcijų. Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas socialiniame tinkle rašė, kad A. Jakubauskas neturi teisės toliau likti centro vadovu.

Pasirodo, sovietinė cenzūra tebėra gyva – ne kur kitur, o centro direktoriaus asmenyje.

„Atleisdamas istorikę dr. M. Jurkutę, A. Jakubauskas ne tik, mano nuomone, pažeidė Lietuvos pagrindinį įstatymą – Konstituciją – ir joje įtvirtintą žodžio laisvę, bet ir pats elgiasi kaip sovietinės sistemos recidyvas. Sistemos, kurią pažinti ir įvertinti centras buvo sukurtas – tam, kad tai nebepasikartotų.

Pasirodo, sovietinė cenzūra tebėra gyva – ne kur kitur, o centro direktoriaus asmenyje.
Aukščiausios pareigos, į kurias Adas Jakubauskas galėtų pretenduoti – būti homo sovieticus eksponatu Okupacijos aukų muziejuje“, – teigė viceministras.

M. Adomėnas taip pat rašė besitikintis, kad savo žodį tars Lietuvos teisė, bet, anot jo, nepaisant to, koks būtų teisinis vertinimas, A. Jakubauskas prarado moralinę teisę vadovauti LGGRTC.

Apie situaciją pasisakė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat socialiniame tinkle komentavo, kad „apgailėtini biurokratiniai pasažai kala per žmogaus teisę turėti savo nuomonę“. Anot ministro, taip pakertama teisė viešai reikšti savo nuomonę, jos pagrindu kritikuoti, nesutikti.

<...> negaliu abejingai stebėti, kai atsisakoma pagrindinių vertybių, kuriomis ir išsiskiria demokratinė šalis.

„Neaiškinsiu to nesuprantantiems žmonėms apie akademinę laisvę. LGGRTC buvo kuriamas tiesos paieškai ir daug metų savyje sutalpindavo daug skirtingų nuomonių bei pozicijų.

Aš galiu nesutikti su M. Jurkutės nuomone dėl istorinių faktų interpretavimo (tam ir yra akademinė diskusija), bet negaliu abejingai stebėti, kai atsisakoma pagrindinių vertybių, kuriomis ir išsiskiria demokratinė šalis. <...> Kviečiu kolegas Seime aktyviai ginti demokratines vertybes bei ryžtingai imtis LGGRTC vadovybės pertvarkos“, – rašė A. Anušauskas.

Gali kilti ir direktoriaus ateities klausimas

Sausio pabaigoje 17 centre dirbančių istorikų pasirašė kreipimąsi, adresuotą Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Žmogaus teisių bei Švietimo ir mokslo komitetams. Kreipimesi istorikai išsakė nerimą dėl centre susiklosčiusios situacijos, dėl siekio politizuoti tyrimus ir t.t. Po tokio kreipimosi ir pokalbių tiek su istorikais, tiek su LGGRTC vadovu, buvo nuspręsta Seime sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų, kas vyksta centre.

Darbo grupė savo tyrimą turėjo baigti kiek anksčiau kovą, tačiau jos veikla buvo pratęsta. Jai vadovaujanti Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė portalui LRT.lt sakė, kad darbo grupė turėtų baigti tyrimą po poros savaičių, tačiau situaciją gali pakoreguoti M. Jurkutės atleidimas.

„Situacija tokia, kad pratęsėme darbo grupės darbo laiką, norėdami gauti daugiau informacijos. Tačiau penktadienį „šovė“ tokį pranešimą centro direktorius, kad neįsivaizduoju... Kas turi tam tikrą požiūrį, tiems galutinai paaiškėjo, o kurie dar buvo pasiryžę kažką ginti, nežinau, ką jie dabar galvoja“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Politikė kalbėjo, kad į darbo grupės posėdį ketinama kviesti LGGRTC direktorių, kad jis paaiškintų ne tik sprendimą dėl M. Jurkutės atleidimo, bet ir situaciją dėl metinių darbuotojų veiklos vertinimų. Darbo grupę pasiekė informacija, kad atliekant darbuotojų veiklos vertinimą istorikai, kurie pasirašė kreipimąsį į Seimą, buvo vertinami prasčiau, jiems nebuvo pritaikyta motyvacinė sistema.

„Man atrodo, kad atleisti žmogų už nuomonę, už kritiką (negalima – LRT.lt) – diskutuoti reikia, o ne tokiais metodais“, – sakė Seimo vicepirmininkė.

Tas atleidimas... Sunku suvokti, kai žinoma, kad vyksta tyrimas, kad darbo grupė veikia ir padaryti tokį žingsnį – mažų mažiausiai keista

Paklausta, ar parlamente gali būti keliamas klausimas dėl A. Jakubausko tolesnio vadovavimo LGGRTC, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad to atmesti negalima: „Aš manau, kad tai pakankamai realu.“

Pasak Seimo narės, matyti, kad konflikte LGGRTC, kaip ir kitose darbovietėse, yra asmeniškumų, tačiau visgi į pirmą planą iškyla realios problemos – neaiškios pertvarkos, sumažėjęs skaidrumas priimant sprendimus, kai kurių žmonių eliminavimas iš sprendimų priėmimo.

„Pavyzdžiui, jų vidinė taryba turi susidėti iš 14-17 žmonių, bet sprendimus priima 3-5. Tai nėra, turbūt, į pasitikėjimo kultūrą vedantis dalykas. O jei dar ir už nuomonę pritaikomos sankcijos... Keistas dalykas, kai institucija, tirianti autoritarinio režimo nusikaltimus, tam tikrais sprendimais pati atitinka tą stilistiką. <...>

Tas atleidimas... Sunku suvokti, kai žinoma, kad vyksta tyrimas, kad darbo grupė veikia ir padaryti tokį žingsnį – mažų mažiausiai keista“, – portalui LRT.lt teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasitvirtinus faktams direktorius turėtų prisiimti atsakomybę

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen portalui LRT.lt komentavo, kad LGGRTC vadovo sprendimą atleisti iš darbo M. Jurkutę vertina kaip skubotą ir perteklinį. Pasak parlamento vadovės, susidaro įspūdis, kad norima užbėgti įvykiams už akių, prieš Seimo valdybos sudarytai darbo grupei pateikiant išvadas apie situaciją centre.

„Pasitvirtinus informacijai dėl atleidimo už kritiką, direktorius turėtų nedelsdamas prisiimti atsakomybę. <...> Tačiau tenka pripažinti, kad dėl centro viduje susidariusių priešpriešų, jis šiuo metu negali pilnai atlikti savo funkcijų. Taip yra daroma žala pasitikėjimui centru ir darbu, kurį jis daro, o tai gali turėti labai didelių pasekmių istorinės atminties vertinimui“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat komentavo, kad Seimo valdybos sudaryta darbo grupė prašymą pratęsti darbo terminą argumentavo siekiu plačiau apžvelgti faktus ir rasti centre kylančių problemų sprendimo būdus. Seimo pirmininkė sakė neturinti pagrindo abejoti Seimo valdybos sprendimu pratęsti terminą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt