Kaimynėse šalyse pandemijos situacijai prastėjant, Lietuvos Vyriausybė švelnina karantino ribojimus. Tačiau su išlygomis: grįžtantiems į Lietuvą keliautojams – prievolė turėti dokumentą, įrodantį persirgimą COVID-19 arba gautą skiepą, o likusiems privaloma dar prieš pradedant kelionę atlikti testą. Jo neturinčius kelionių organizatoriams ir vežėjams uždrausta net priimti į transporto priemonę. Teisininkų vertinimu, toks Vyriausybės nurodymas yra antikonstitucinis.
Vyriausybė taip pat nusprendė atlaisvinti verslus, leisti moksleiviams grįžti į mokyklas, bet su sąlyga – būtinas darbuotojų ir mokinių testavimas.
Praėjusį pirmadienį skubiai sušauktame Vyriausybės posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijos siūloma įstatymo pataisa dėl būtinojo ištyrimo protrūkio centre net dviem ministrams sukėlė įtarimų dėl galimo žmogaus teisių suvaržymo. Skubos reikalavęs sprendimas priimtas po poros dienų ir į Seimą nukeliavo tik savaitės pabaigoje.
Komunikacijos specialistai pastebi, kad Vyriausybės darbe trūksta koordinavimo, nėra sprendimų priėmimo centro, todėl net ministrų kabineto nariai abejoja siūlomais sprendimais.
Grįžtantiems be testų – baudos
Kovo 1-ąją, kad į Lietuvą parskrendantiems keleiviams būtų patogiau, prie Vilniaus oro uosto įrengtas mobilus koronaviruso testavimo punktas. Tokius planuota pastatyti ir prie kitų Lietuvos oro uostų, tačiau po kelių dienų paaiškėjo, kad keleiviai privalės piniginę patuštinti dar būdami užsienyje.
Nuo kovo 10-sios atvykstantys į Lietuvą bet kokiu transportu tarptautinio susisiekimo maršrutais privalės turėti ne seniau kaip prieš 3 paras iki atvykimo atliktą neigiamą testo rezultatą. Galioja tik PGR tyrimas arba antigeno testas, serologinis antikūnų tyrimų rezultatas nepripažįstamas. Jei atvykus į Lietuvą paaiškės, kad keliautojas negali pateikti reikalaujamų dokumentų, jam gresia administracinė bauda nuo 0,5 iki 1,5 tūkst. eurų.
„Tai yra sąlyga – atvykus į šalį turėti testą kaip įrodymą, kad tu tuo metu esi sveikas ir neplatini viruso. Tai už tai, kad jis pažeidė šitą sąlygą, jam turi būti taikoma teisena ir skiriama bauda, kad jis neturėjo tokio testo“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji patarėja Rasa Kiūdytė.
Profesorius: tai yra grubus žmogaus teisių pažeidimas
Kelionių organizatoriai piktinasi, kad Vyriausybė priima skubotus, vienašališkus sprendimus.
„Vyriausybė nesitarė su nieko. Apie šitą sprendimą mes sužinojome iš žiniasklaidos“, – teigia Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ribojimai skirti mažinti mobilumą.
„Pripažinkime tiesiai šviesiai – tie ribojimai yra skirti mažinti mobilumui ir judėjimui. Jeigu žmonės visgi priima sprendimą kažkur išvykti, o paskui nori grįžti, tenka susitaikyti su visomis pasekmėmis, rizikomis, papildomu testavimu ir galbūt persirgimu“, – aiškina jis.
Profesorius Algimantas Šindeikis sako, kad ribojimai gali būti grįsti siekiu apsaugoti kitų asmenų teises, tačiau pagal Lietuvos Konstituciją, jie turi būti proporcingi siekiamam tikslui.
„Lietuvis, turintis lietuvišką pasą, turi prigimtinę teisę grįžti į savo tėvynę (...) Bet kuris iš mūsų gali susirgti bet kokia liga ir, tarkim, dabar Lietuva nuspręstų, kad kol mes nepasveiksim, negalėsim grįžti į savo tėvynę. Na, man yra sunkiai suvokiamas toks dalykas protu. Aš manyčiau, kad tai yra grubus žmogaus teisių pažeidimas“, – įsitikinęs profesorius
Ant Vyriausybės stalo naujos įstatymų pataisos
Sveikatos apsaugos ministerija parengė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis Vyriausybei suteikiama teisė nustatyti, kad tam tikrais atvejais darbuotojai dirbti galėtų tik iš anksto pasitikrinę ar neserga kuria nors iš pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija arba karantinas. Darbuotojų testavimo išlaidos galėtų būti finansuojamos biudžeto lėšomis.
Tačiau įstatymas užstrigo Vyriausybėje, kilus ginčui dėl kitos sveikatos apsaugos ministro siūlomos įstatymo pataisos, kuri, nustačius darbovietėje ligos protrūkį, epidemiologams suteiktų didesnius įgaliojimus.
„Numatyti galimybę be sutikimo atlikti galimai sergančių asmenų, kurie turėjo sąlytį su sukėlėjo nešiotoju, būtinąjį ištyrimą protrūkių metu“, – sako A. Dulkys.
Net du ministrų kabineto nariai pareiškė klausimo svarstyti nepasirengę, nes pataisos pateiktos vos prieš kelias valandas.
„Neteko įstatymo projekto matyti, norėčiau įsigilinti į tas nuostatas dėl priverstinio testavimo“, – sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
„Gal teisininkai galėtų paaiškinti, ką žodis „priverstinis“ reiškia, testavimą be sutikimo reiškia? (...) Tai jeigu aš balsuosiu, aš balsuosiu prieš“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tačiau teisininkai pasitelkti nebuvo, klausimas atidėtas dviem dienoms.
„Tai tada šitą klausimą mes atidedame iki geresnių laikų ir pereiname prie kitų darbotvarkės klausimų“, – pasiūlė Ingrida Šimonytė.
V. Usonis: kito būdo suvaldyti mirtinai pavojingas užkrečiamąsias ligas nėra
Viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius sako, kad Vyriausybei sunkiai sekasi koordinuoti pandemijos valdymą, nėra sprendimų priėmimo centro, net patys ministrų kabineto nariai abejoja kolegų siūlomais sprendimais.
„Jeigu iš tiesų buvo toks sprendimas, kad tokio formato reikia ir toks sprendimas turi būti, tai jis turi būti paruoštas, suderintas. Galų gale, jei kyla konfliktas, tai darote techninę pertrauką 10 minučių, visi perskaito ir priima sprendimą“, – komentuoja L. Ulevičius.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Vytautas Usonis pastebi, kad kito būdo suvaldyti mirtinai pavojingas užkrečiamąsias ligas nėra.
„Kalbant apie kitas infekcijas galima pastebėti, kad meningokokinės infekcijos židinyje buvo tokia praktika – vaikų kolektyve ištirti visus tos pačios grupės vaikus, jeigu kažkas susirgo meningokokine infekcija. Dar senesnius laikus prisimenant ir žarnyno infekcijų protrūkių atvejais buvo tiriami tame pačiame kolektyve esantys asmenys. (...) Tai yra klasikinė, labai sena epidemiologinė praktika“, – sako V. Usonis.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė aiškina, kad žmonės visą laiką buvo raginami testuotis dėl COVID-19, tačiau daugiau nei pusė tų, kuriems buvo rekomenduota tai padaryti, neišsityrė, todėl priimtas sprendimas griežtinti taisykles.
„Deja, mūsų visuomenė tų taisyklių nelabai yra linkusi laikytis. Dėl to yra pasirinktas tas variantas, kad tyrimas yra labai svarbu“, – pažymi R. Kiūdytė
Vyriausybės patvirtintos įstatymo pataisos Seimą pasiekė penktadienį. Sąvokos apie būtinąjį ištyrimą neliko, nustatyta prievolė kai kurių sričių darbuotojams testuotis dažniau, o atsidūrusiems pavojingos ligos epicentre – išsitirti. To laiku nepadarius, darbdaviui privalu tokį asmenį nušalinti nuo pareigų arba pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, kol jis pasitikrins.
