„Petys už laisvę“ – tokiu šūkiu ginkluota Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo komunikacinę kampaniją, raginančią visuomenę nebijoti vakcinų nuo COVID-19 ir, atėjus laikui, pasiskiepyti. Visgi portalo LRT.lt kalbinti komunikacijos ekspertai mano, kad komunikacija dėl skiepų yra pavėluota, o ir pradėta kampanija kol kas primena tik pirmąsias kregždes.
Praėjusią savaitę Vyriausybės komunikaciją dėl vakcinavimo proceso kritikavo ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pati – jau paskiepyta, apie tai pranešė ir socialiniuose tinkluose. Tiesa, buvusi šalies vadovė sakė, kad valdžios komunikacija apie vakcinas nėra patenkinama.
„Komunikacija viešojoje erdvėje, bent nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. Todėl atsiranda daug nišų ir galimybių visiems kitiems dalyvauti įvairia forma diskusijoje.
Diskusijos gerai, bet to supratimo, kad komunikacija turi būti nacionaliniu lygmeniu, turi būti vaizdinė, žodinė, aiškinamoji – to tikrai nematau. Tai labai gaila, tai atspindi patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – interviu LRT TELEVIZIJAI tvirtino kadenciją baigusi prezidentė.
Trečiadienį socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos ir nuotraukų rėmeliai, puošti šūkiu „Petys už laisvę“, o vaizdo peržiūrų platformose Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paviešino vaizdo įrašus, kuriuose medikai kalba apie patirtis gydant COVID-19 sergančius pacientus, taip pat ragina skiepytis.
„Be abejo, kad mes orientuojame kampaniją ir ją planuojame didinti būtent į tas žmonių grupes, kurie abejoja. Norisi to paskatinimo, kad vis dėlto jie suprastų, kad tai mūsų visų kelias į normalų gyvenimą“, – kiek anksčiau laidai „Dienos tema“ teigė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį dėkojo šaulių „Pelėdų“ būriui bei Edmundui Jakilaičiui, kurie neatlygintinai padėjo kurti komunikacijos strategiją ir paruoštus klipus.
Tikisi, kad tai – pirmosios kregždės
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, paklaustas, kaip vertina SAM pradėtą komunikacijos kampaniją sakė, kad „reklamos kampanija“ galima pavadinti bet ką, o ir šūkį galima pridėti prie bet ko, tačiau svarbiausia yra to, kas viešinama, turinys.
„Kol kas tai, ką matome, tikiuosi, kad tėra testavimas ir įsibėgėjimas, o ne finalinis rezultatas. Rekomendacijos bei skatinimai turėjo būti tie dalykai, kurie ir šiaip viešojoje erdvėje skelbiami, apie juos visada turėjo būti kalbama. Dabar, mano nuomone, kampanija yra pavadinta tai, kas tiesiog turėjo būti, pagal nutylėjimą, jau senokai“, – komentavo A. Katauskas.
Specialistas sakė besitikintis, kad vaizdo įrašai ir socialiniuose tinkluose skelbiamos nuotraukos tėra „pirmosios kregždės“ siekiant pokyčių. Jis teigė, kad pati kampanija nėra pavėluota, bet pavėlavusi ir netiksli yra visa komunikacija.
Kol kas tai, ką matome, tikiuosi, kad tėra testavimas ir įsibėgėjimas, o ne finalinis rezultatas.
„Tai, kas daroma dabar, yra tai, kas jau turėjo būti padaryta. Tai nėra tik laiko klausimas. Tai yra ir reagavimo į tam tikras aplinkybes ir informaciją klausimas. Todėl sakyti, kad kampanija yra pavėlavusi, mano nuomone, yra netikslu. Šita kampanija neturėjo būti kampanija, tos žinutės, kurios yra dabar, neturėjo būti kampanijos dalis, tai turėjo būti nuolatos, jau kurį laiką daromi dalykai“, – tvirtino A. Katauskas.
Jis taip pat teigė, kad svarbu nepamiršti, jog auditorija labai skirtinga, sudaryta iš įvairių grupių, o viešojoje erdvėje sklando įvairūs mitai ir dezinformacija. Todėl komunikuojant apie vakcinas ar kitus su COVID-19 susijusius klausimus, svarbu atsižvelgti į tai.
„Visais atvejais galioja pagrindinė taisyklė – turėti kanalą, kuris pasiekia tikslinę auditoriją. Kartu reikia turėti žinutę ir formą, kaip tą žinutę perteiksi. <...> Kažkas turi tai pamatyti ir kažkas turi tai daryti, nes priešingu atveju bus dalis visuomenės, kurios nebepavyks atsikovoti“, – sakė komunikacijos specialistas, pridurdamas, kad atrodo, jog vis dar nėra vieno centro, kuris planuotų komunikaciją ir ją derintų su kitomis atsakingomis institucijomis.
Problemų turėjo ir buvusi Vyriausybė
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) doc. dr. Andrius Šuminas portalui LRT.lt komentavo, kad komunikacija dėl vakcinavimo yra pavėluota.
„Galima drąsiai sakyti, kad vėluoja ir labai stipriai. Dabar, greičiausiai, galima kalbėti ne apie komunikacijos kampaniją, bet ir apie krizės sprendimą. Nemaža dalis visuomenės turi labai neigiamą požiūrį, nusistatymą vakcinacijos atžvilgiu ir laukia didelis darbas siekiant pakeisti visuomenės požiūrį“, – kalbėjo A. Šuminas.
Docentas pastebėjo, kad dėl „AstraZeneca“ vakciną lydinčių abejonių krenta pasitikėjimas ir kitomis vakcinomis. Visgi jis sakė manantis, kad dalies abejojančių ar neigiamai apie vakcinas atsiliepiančių žmonių požiūrį tinkama komunikacijos kampanija pakeisti galėtų.
Anot docento, Vyriausybei tinkamai nekomunikuojant apie sprendimus ir vakcinavimo procesą, dalis visuomenės jau yra „prarasta“. Tiesa, tuos, kurie abejoja ir net dalį tų, kurie yra nusiteikę neigiamai, tinkama komunikacijos kampanija dar gali paveikti.
Yra dalis visuomenės, kurie dabar yra pasimetę, galbūt suklaidinti ar įbauginti dėl to, kas vyksta.
„Tam yra daromos įvairios šviečiamojo pobūdžio kampanijos. Kaip rodo tų kampanijų rezultatai, tam tikrų rezultatų pasiekti galima. Aišku, visą laiką bus dalis visuomenės, kurie niekaip nepakeis savo požiūrio. Yra dalis visuomenės, kurie dabar yra pasimetę, galbūt suklaidinti ar įbauginti dėl to, kas vyksta. Su dalimi visuomenės tikrai galima dirbti, komunikuoti ir reikia tai daryti“, – teigė VU KF docentas.
Visgi A. Šuminas pastebėjo, kad komunikacija stringa ne tik vakcinavimo klausimu. Anot jo, tiek buvusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, tiek dabartinis ministrų kabinetas, vadovaujamas Ingridos Šimonytės, nepaaiškina, kodėl yra priimami vieni ar kiti sprendimai.
„Galbūt paaiškinti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir tinkamais kanalais. Kai tai nėra padaroma, tada visuomenė jaučiasi pasimetusi, nesupranta, kodėl yra tokie draudimai, kiek jie dar tęsis ir pan. Priimtų sprendimų aiškaus iškomunikavimo nebuvimą, <...> galima laikyti komunikacine problema“, – svarstė A. Šuminas.
Ar padėtų, jei pasiskiepytų I. Šimonytė ir G. Nausėda?
Pasak A. Šumino, jau seniau į komunikaciją dėl vakcinavimo reikėjo įtraukti premjerę Ingridą Šimonytę bei prezidentą Gitaną Nausėdą. Be to, docento teigimu, reikėtų įtraukti ir kitus žinomus, visuomenei nusipelniusius žmones.
„Žmones, kurie yra visuomenės autoritetai, nuomonių lyderiai ir per juos komunikuoti, kad vakcinavimas yra būtinas, o ne grėsmingas ar blogį nešantis, kaip kai kuriais atvejais bandoma teigti. Tai turi būti plataus masto komunikacinė kampanija, kuri turėtų aiškinti, šviesti, parodyti privalumus ir turėtų būti įtraukti visuomenės autoritetai, įskaitant ir prezidentą bei premjerę, bei kitus matomus, žinomus žmones“, – kalbėjo A. Šuminas.
Tuo metu A. Katauskas teigė, kad sprendimas dėl I. Šimonytės ir G. Nausėdos pasiskiepijimo yra pasirinktos strategijos klausimas. Anot jo, sunku įvertinti, ar pasitikėjimą vakcinomis padidintų, jei pasiskiepytų premjerė ir prezidentas, tačiau akivaizdu, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepys ir kalbės apie tai, kaip jaučiasi po vakcinos, tuo geriau bus.
„Tokios informacijos pateikimas jau pagal nutylėjimą yra gerai. Kuo daugiau žmonių sako, kad pasiskiepijo, kad jiems viskas gerai, tuo daugiau žmonių, kurie nėra iki galo apsisprendę, pradės apie tai galvoti. Ar kiekvieno politiko ar aukštas pareigas užimančio žmogaus pasiskiepijimas padarytų poveikį? Greičiausiai ne“, – kalbėjo A. Katauskas, taip pat teigdamas, kad į kampaniją reikia įtraukti ir kitus žinomus asmenis.
