Lietuvoje

2021.03.02 19:06

Skaudžios pandemijos pasekmės: Lietuvoje sutrumpėjo vidutinė gyvenimo trukmė, nukentėjo ne tik senoliai

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.03.02 19:06

Lietuvos socialinių mokslų centro sociologas dr. Daumantas Stumbrys LRT.lt sako, kad pandemija ne tik lėmė pirmą kartą taip smarkiai išaugusį mirčių nuo kitų ligų skaičių, bet ir sutrumpino tikėtiną vidutinę Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę – 2020-aisiais lietuviai gyveno vidutiniškai beveik metais trumpiau; ilgą laiką sunkiai gerinti Lietuvos rodikliai vėl smuko.

Kritinė riba – jau nuo 40 metų

D. Stumbrio atlikti skaičiavimai rodo, kad vyrų vidutinė gyvenimo trukmė pernai krito 1,3 metų, moterų – vienais metais.

„Turime demografinį procesą, kurio iš esmės neturėjome nuo 1993 metų, <...> [kai] po nepriklausomybės paskelbimo turėjome sveikatos krizę“, – sako mokslininkas. Jo teigimu, Lietuvos gyventojų, ypač vyrų, gyvenimo trukmė nuo 2007 metų nuosekliai augo.

Vyrai Lietuvoje šiandien gyvena vidutiniškai 70 metų, moterys – 80 metų.

Tiesa, šis neigiamas pandemijos padarinys paveikė ne visus. „Iki 40 metų negatyvaus pokyčio, neigiamo pandemijos poveikio nepastebėjome“, – D. Stumbrys aiškina, kad pandemija labiausiai paveikė vyresnius ir net vidutinio amžiaus žmones.

Be to, matyti, kad mirė daugiau vyresnio amžiaus moterų.

Šis pandemijos efektas fiksuojamas ir JAV – ten gyvenimo trukmė sutrumpėjo vidutiniškai metais, pastebėta, kad pandemija labiausiai paveikė ispanakalbius ir juodaodžius vyrus.

Grįžimas atgal ir išryškėję kartų skirtumai

Pasak sociologo, šis pokytis sutrikdė ilgus metus vykusius teigiamus pokyčius: gerėjo žmonių sveikata, ypač vyrų, jų gyvenimo trukmė nuo 2007 metų pailgėjo net 7 metais, žymiai sumažėjo rūkančiųjų. Tai daugiausia lėmė gyvensenos pokyčiai: didesnis fizinis aktyvumas, sveikesnė mityba, sumažėjęs alkoholio ir rūkalų vartojimas, atsargesnis elgesys vairuojant ar dirbant.

Būtent šią pažangą nubraukė pirmieji pandemijos metai.

„Svarbu pažymėti, kad tiek vyrų, tiek moterų grupėse iki 40 metų mirtingumo rodikliai ir toliau mažėjo. COVID-19 mažiau pavojinga jaunesnio amžiaus gyventojams, ateina naujos kartos, kurios kitaip žiūri į sveikatą, žalingą elgseną, supranta, kad daug kas priklauso nuo gyvenimo būdo.

Turime gerokai sumažėjusį mirties nuo apsinuodijimo alkoholiu atvejų skaičių.

Matome pandemijos rezultatus, bet jaunesnio amžiaus grupėje galime pastebėti, kad procesai, susiję su sveikatos gerėjimu ir mirtingumo mažėjimu, tęsiasi: iki 40 metų turime pliusą, čia radikalių sveikatos pokyčių neturėjome, mirtingumo rodikliai iki 40 metų kaip gerėjo, taip ir gerėja, net ir pandeminiais metais“, – pažymi D. Stumbrys.

5 tūkstančiai žmonių, kurie neturėjo mirti

Tiesa, iki šiol nėra išsamių duomenų apie mirties priežastis. Pavyzdžiui, nėra aišku, kaip tiksliai pasikeitė savižudybių, žmogžudysčių skaičiai skirtingose gyventojų grupėse.

„Bendras mirčių skaičius rodo, kad žmogžudysčių skaičius pandeminiais metais liko labai panašus kaip 2019 metais (602 ir 603 atvejai). O savižudybių skaičius sumažėjo nuo 658 iki 601. Be to, turime gerokai sumažėjusį mirties nuo apsinuodijimo alkoholiu atvejų skaičių: 2019 metais – 159 atvejai, 2020-aisiais – 57 atvejai“, – LRT.lt sakė sociologas.

„Kiek renkama mirtingumo statistika, neradau nė vienų metų, kai būtų taip išaugęs mirčių skaičius“, – pridūrė jis.

Vis dėlto tyrėjai jau neabejoja, kad pandemijos poveikis Lietuvos demografijai bus akivaizdus: pasaulyje kilo vadinamųjų perteklinių mirčių banga – reiškinys, kai dėl sutrikusių sveikatos priežiūros paslaugų mirė ir koronavirusu nesirgę žmonės.

D. Stumbrys sako, kad 2020-aisiais mirė beveik 5 tūkstančiais žmonių daugiau nei 2019-aisiais.

„Tai didelis skirtumas, turint omenyje, kad gyventojų skaičius ir struktūra per tą laiką smarkiai nesikeitė“, – sako sociologas. Anksčiau 1 000 gyventojų tekdavo 14 mirusių vyrų ir 13 moterų, o šiandien šis rodiklis siekia atitinkamai 16 ir 15.

Sociologo teigimu, tai skaudi pasekmė: Lietuvos gyventojų skaičių mažino emigracija, menkas gimstamumas, dabar prisidės ir mirtys dėl koronaviruso. Šie procesai gali pakeisti mažesnių vietovių, kuriose gyvena daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, demografiją.

„Be abejo, tai keičia ir gyventojų skaičių. 30 metų turėjome didžiulę gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą, Lietuvos populiacija susitraukė ketvirtadaliu, labiausiai dėl emigracijos ir mažo gimstamumo. Praeitais metais turėjome dar ir neigiamą mirtingumo poveikį.

Pastaruosius 15 metus, nors ir su nedideliais bangavimais, turėjome nuosekliai gerėjančią mirtingumo situaciją. Praėję metai bus dar vienas smūgis Lietuvos demografinei raidai, kurio niekas nesitikėjo“, – sakė D. Stumbrys.

Populiariausi