Lietuvoje

2021.02.09 11:41

Dėl tarp mokytojų kilusio šurmulio kaltina ministeriją: ultimatumas dėl vakcinų ir testų priminė šantažą

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.02.09 11:41

Mokytojus įskaudino griežta ministerijos nuostata, kad nepasiskiepiję ir atlikti testo nepanorėsiantys pedagogai bus nušalinti nuo darbo ir negaus atlygio. Šitaip sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Nors ministerija jau kitą dieną patikslino savo nuostatą, kad ir vakcinos, ir testavimosi atsisakę pedagogai galės dirbti kontaktiniu būdu, įtampa neatslūgo – emocijos liejasi mokytojų grupėse socialiniuose tinkluose, ten apstu ir siūlymų protestuoti. 

Antradienį daugelyje savivaldybių prasideda skiepijimas farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcina, kurios pirmoji siunta – 12 tūkstančių dozių – Lietuvą pasiekė savaitgalį. Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad pirmosios siuntos skiepais bus skiepijami švietimo įstaigų darbuotojai iki 55-erių metų, skelbė LRT TELEVIZIJA.

Pedagogai socialiniuose tinkluose nerimauja ir dėl esą patiriamo iš mokyklų vadovų spaudimo skiepytis, ir dėl to, kad tenka ilgose eilėse šaltyje laukti pasitikrinimo dėl COVID-19.

Mokytojų vakcinavimas pradėtas praėjusią savaitę. Tuomet Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbė, kad pasiskiepijo 1200 pedagogų.

SAM antradienio dienos duomenimis, paskiepyta 1620 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo darbuotojų ir 309 pradinio ugdymo darbuotojai. Per šią savaitę planuojama paskiepyti iki 20 tūkst. darbuotojų.

Antradienio vakarą ŠMSM perdavė SAM duomenis, pagal kuriuos iki antradienio vakaro pirmą kartą buvo vakcinuoti 3545 pedagogai. Antrą kartą paskiepyti 699 pedagogai.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad nuo vasario 9-osios pradedamas pedagogų grupės skiepijimas nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites. Švietimo įstaigų darbuotojai, kurių amžius yra iki 55 m., bus vakcinuojami „AstraZeneca“ vakcina, kiti bus skiepijami „Pfizer-Biontech“ vakcina.

Apie 30 proc. švietimo įstaigų darbuotojų Vilniuje bent jau kol kas nesiskiepys – darbuotojams, kurie persirgo COVID-19 liga per pastarąsias 90 dienų, kurių serologinio antikūnų tyrimo atlikto per pastarąsias 60 dienų atsakymas teigiamas, skiepijimas bus atidėtas kitam etapui. Tarp pedagogų yra ir atsisakiusiųjų skiepytis.

Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, turintys tiesioginį kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Nereikia priešinti mokytojų – teisūs yra visi

Praėjusią savaitę mokytojus supykdė ŠMSM išplatinta žinia, kad tie, kas ir nesiskiepys, ir nesitirs, negalės dirbti ir gauti algos. Kitą dieną ministerija paskelbė, kad yra kitaip: mokytojai galės dirbti kontaktiniu būdu ir be vakcinos, ir neatlikdami testų. Tačiau nepasitenkinimo šleifas niekur nedingo.

A. Navickas tikras, kad susiklosčiusioje įtemptoje situacijoje nėra neteisių, visi joje teisūs, tik ta tiesa, kurią dalis mokytojų priėmė kaip ministerijos šantažą, gali išjudinti valstybės laivą.

„Mane piktina, kad didinama priešprieša. Ministerijos blaškymasis ar net šioks toks šantažas ir grasinimas sukėlė pasipriešinimo reakciją. Dauguma mokytojų buvo pasirengę ramiai skiepytis, norėjo to, bet išgirdę ministerijos šantažą sukluso ir suabejojo. Manau, situaciją reikia raminti. Sudaryti sąlygas skiepytis norintiems mokytojams.

Tie, kas dirba kontaktiniu būdu, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, seniai prašė skiepų ir laukė, norėjo apsisaugoti. Jie juk nekalbėjo ultimatumais ir grasinimais, kad atsisakys dirbti, jeigu negaus skiepo. Jie kantriai dirbo.

Jei visos socialinės grupės pradės kelti ultimatumus, manau, valstybės laivas vis labiau įsisiūbuos ir vis sunkiau susikalbėsime. Tai nereikalingas karas“, – LRT.lt kalbėjo A. Navickas.

Jis sakė, kad per nuotolinius visuotinius susirinkimus pedagogai išsakė savo nuomonę dėl skiepų – dauguma, anot jo, linkę skiepytis.

„Nekuriant sąmokslo teorijų galima pasakyti, kad yra įvairių mokytojų, jie turi savo gyvenimo filosofiją, kai kurie nelinkę vartoti vaistų, savo sveikata rūpinasi laikydamiesi sveikos mitybos dėsnių. Jų nereikėtų smerkti ir priešintis su jais nereikėtų“, – pabrėžė A. Navickas.

Jis mano, kad dabar reikėtų skiepyti visus norinčius, o paskui žiūrėti, kokia bus padėtis.

„Juk ir vakcinos nėra pakankamai. Dabar, duokdie, mums paskiepyti visus norinčius. O paskui jau vertintume, koks būtų procentas nepasiskiepijusių, skaičiuotume, ar tai turės kokią nors įtaką. Nepasiskiepijusieji pirmiausia save stumia į pavojų“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.

Ramina dėl vakcinos: ji – saugi visoms amžiaus grupėms

Pedagogai sudvejojo ir „AstraZeneca“ vakcina, mat ja bus skiepijami tik jaunesni nei 55 metų pedagogai.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė LRT TELEVIZIJAI sakė, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi visoms amžiaus grupėms.

„Dėl vakcinos saugumo nėra abejojama, yra kalbama tik apie veiksmingumą, yra nepakankamai duomenų tyrimo metu dėl veiksmingumo žmonėms, kuriems per 55 metus. Taigi siekiant panaudoti kuo efektyviau pačią vakciną, kurios dabar turime labai ribotai, buvo apsispręsta skirti ją žmonėms iki 55 metų, kur daugiausia turime veiksmingumo įrodymų“, – aiškino kanclerė.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė sako, kad mokytojai turi teisę laukti kitos vakcinos, tik nežinia, kiek tai užtruks.

Kaip skelbta LRT TELEVIZIJOJE, vyresnieji mokytojai, pasak SAM kanclerės, bus skiepijami „Pfizer“ ir „Modernos“ vakcinomis tuo pačiu metu, kai kiti bus skiepijami „AstraZeneca“ vakcina. Šiuo metu skiepijami pedagogai, dirbantys su pradinukais, kurių grįžimas į klases planuojamas anksčiausiai.

Nuraminti mokytojus – Švietimo ministerijos darbas

Sveikatos ekspertų tarybos narys, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sakė, kad vakcinavimas arba testavimas – vieninteliai instrumentai, kurie galėtų padėti suvaldyti koronavirusą.

„Kiek čia tiesiog triukšmas, kad žmonės nepatenkinti, kad teks kažką daryti, o kiek tai išties rimta, aš nežinau. Natūralu, kad vakcinavimas kelia klausimų. Tarkime, Ekspertų tarybos prašė įvertinti, jei vakcinuojami mokytojai, ką daryti su kitu personalu – administracija, ūkvedžiais, mokyklų valgyklų darbuotojais. Tai ir svarstysime. O jei mokytojai nenori nei vakcinuotis, nei testuotis? Tuomet leiskite paklausti, kaip jie gali grįžti dirbti. Tikslas yra atidaryti mokyklas, virusas niekur nedings.

Švietimo tinklas yra kontaktinis, tad reikia saugotis ir ligos, ir užkrato platinimo. Lietuvoje justi noras, kad viruso tiesiog nebūtų ir mes vėl grįžtume į gyvenimą, kuris buvo anksčiau. Bet tai neįmanoma. Virusas žmonių norų nepaiso, reikia su juo gyventi.

Žmonių, kurie nenori vakcinuotis, nesuprantu. Bet gerai, jei nenorite to, testuokitės. Šiuo atveju siūloma alternatyva – testai arba vakcina. Ne visuomet žmonės turi pasirinkimą“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Jis pabrėžė, kad su žmonėmis reikia kalbėtis apie jų baimes. Anot jo, šiuo atveju tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbas. Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad pastaruoju metu kasdien pranešama apie naujus atvejus ugdymo įstaigose.

„Profilaktinis testavimas ligoninėse, globos, slaugos įstaigose labai pasiteisino. Sveikatos taryba rekomenduoja tai tęsti toliau. Visoms toms veikloms, kur rizika didesnė, reikalingas vakcinavimas ar testavimas, nes tik tuomet mes virusą sugaudysime. Niekas dar nesugalvojo kito būdo, kaip tai padaryti“, – pabrėžė duomenų mokslininkas.

Populiariausi