Lietuvoje

2021.02.02 08:48

Šiugždinienė: tikimės, kad mokytojai galėtų būti paskiepyti iki kovo pradžios

ryškesnį studijų kainų pokytį numato po 3 metų
Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.02.02 08:48

Mažiau kaip 200 koronaviruso susirgimo atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnė negu 10 proc. teigiamų testų dalis – tai įvardijama kaip riba, kuomet jauniausi moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas, kita alternatyva – pedagogų vakcinavimas. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, jis galėtų įvykti per vasarį, galbūt iki kovo pradžios. Tiesa, neatmetama, kad į suolus vaikai grįžtų kai kuriose mažesnio sergamumo rodiklių savivaldybėse.

„Mes tikimės, kad ikimokyklinio, pradinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai bus paskiepyti per vasario mėnesį, galbūt dar pačioje kovo pradžioje. Žiūriu optimistiškai ir tikiu, kad pradinukai galės sugrįžti į mokyklas dar vasario pabaigoje“, – antradienį LRT RADIJUI sakė J. Šiugždinienė.

Svarstant apie karantino švelininimą mažesnio sergamumo savivaldybėse, tai galėtų taikoma ir ugdymo procesui, tokiu atveju į mokyklas vaikai grįžtų anksčiau ten, kur situacija geresnė.

„Apie burbulus taip pat kalbama, tačiau dar nesvarstėme šios strategijos Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje, čia reikia ir ekspertų nuomonės, bet manau, kad tai įmanomas variantas. (...) Netolygumų turbūt gali atsirasti, bet mano kaip ministrės pagrindinis tikslas – kad vaikai kuo greičiau grįžtų į mokyklas. Čia yra mūsų pagrindinis prioritetas ir burbulas yra vienas iš variantų. Žinoma, galima manyti, kad tuomet atsiranda lyg ir nelygios sąlygos – vienose savivaldybėse galima būtų grįžti, kitose nebūtų, bet nežinau, ar taip reikia žiūrėti, man atrodo, jeigu įmanoma, reikia grįžti į mokyklas“, – pridūrė J. Šiugždinienė.

Pasak ministrės, mokytojų skiepijimui jau iš dalies pradedama ruoštis, tačiau dėliotis tikslesnius planus neleidžia kol kas tik preliminarūs artimiausio mėnesio vakcinų tiekimo grafikai.

„Žinau, kad yra pradėti testuoti, laukiama testų. Tikrai netikrinau, ar pirmieji skiepai suleisti, bet turime bendrą informaciją, kad vasario mėnesį planuojama paskiepyti mokytojus“, – sakė J. Šiugždinienė.

Žada mažinti studijų kainų atotrūkį

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė siūlymui didinti aukštojo mokslo finansavimą. Keičiant esamą tvarką, bus didinamos lėšos universitetinių studijoms mažinant kainų grupių skaičių nuo 8 iki 5, tikslinamas kainų priskyrimas grupėms.

Ministrės J. Šiugždinienės teigimu, tai leis peržiūrėti finansavimo modelį ir sumažinti atotrūkį tarp kai kurių studijų grupių pagal jų finansavimą.

„Viena iš pagrindinių prielaidų kokybiškoms studijoms yra valstybės finansavimas, jis šiandien yra dvigubai mažesnis negu Europos šalių vidurkis, o jeigu pasižiūrėtume dar į konkrečias šalis, matytume tikrai didžiulius skaičius. Valstybės finansavimas skiriasi net devynis kartus skirtingose studijų kryptyse, man atrodo, mums yra labai svarbu, kad visiems būtų prieinamos kokybiškos studijos ir prieinamumas būtų užtikrintas nesvarbu, į kokią studijų kryptį vaikas stotų. Pas mus didžiausi konkursai yra sveikatos, menų ir vadybos kryptise, o kaina skiriasi devynis kartus“, – LRT RADIJUI sakė J. Šiugždinienė.

Tiesa, toks siūlymas sulaukė studentų atstovų ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos kritikos, teigta, kad padidėjus norminėms studijų kainoms studijos brangs valstybės nefinansuojamas studijų vietas besirenkantiems studentams.

Kaip teigia J. Šiugždinienė, didelis studijų grupių skaičius daugumai Europos šalių nebūdingas, tad Lietuva iki šiol veikiau buvo išimtis. Pasak jos, ženklesnis studijų kainų atotrūkio sumažėjimas galėtų būti matomas po trejų metų.

„Pirmas žingsnis, ką mes padarėme – dėl to ir pakilo mažiausia studijų kaina – mes apjungėme studijų grupes. Iš devynių mes šiandien turime penkias ir, manau, tai nėra paskutinis žingsnis. Matome mūsų kaimynus estus – trys grupės, turbūt daugiausia yra penkios. (...) Pirmas žingsnis yra padarytas, jau nebe aštuonios studijų grupės, o penkios, skirtumai jau nėra tokie, kokie buvo. Kad pakeisti iš esmės, reikia peržiūrėti visą studijų modelį, mes tą planuojame padaryti, bet tai tikrai neįvyks taip greitai. Aš galvoju, kad pokytis realus galėtų įvykti turbūt po maždaug trejų metų“, – kalbėjo ministrė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.
Migrantai Druskininkų pasienio užkardoje
Tik LRT.LT 13
Migrantai iš Kamerūno, Nigerijos ir Siera Leonės
LRT ieško sprendimų 24
Karantinas Lietuvoje
COVID-19 TRUMPAI 10