Nuo to laiko, kai Graikijoje įstrigęs pabėgėlis iš Afganistano lietuviškai kreipėsi su prašymu suteikti jam prieglobstį, nepraėjo nė savaitė. Lietuvos kariams Afganistane vertėjavusio Basiro likimui neliko abejingi ir eiliniai lietuviai, ir šalies diplomatai – pastarieji pasistengė afganistaniečiui kuo greičiau suteikti pagalbą.
„Laba dieną visiems Lietuvoje. Turiu prašymą prezidentei ir Lietuvos žmonėms. Man reikia pagalbos. Esu Graikijoje, esu vienintelis iš Afganistano, dirbau su lietuviais. Padėkite man ištrūkti iš čia ir atvykti į Lietuvą, labai myliu Lietuvą, viso“, – tokiais žodžiais lietuviškai kalbantis Basiras kreipėsi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Toks netikėtas prašymas „YouTube“ ėmė plisti praėjusį ketvirtadienį. Įrašą paviešinęs žurnalistas Joshas Freidmanas vylėsi, kad Basiro pagalbos prašymas bus išgirstas Lietuvoje. Jis neklydo.
Basiras sulaukė ne tik daug palaikančių atsiliepimų socialiniuose tinkluose – afganistaniečio, kuris išmoko lietuviškai ir kelerius metus dirbo vertėju Lietuvos vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje (PAG), istorija susidomėjo ir valstybinės institucijos.
Krašto Apsaugos ministerija (KAM) kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), kuri yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. VRM prašyta įvertinti prieglobsčio suteikimą Basirui ir jo šeimai – tokį prašymą yra išsakęs ir pats Basiras. KAM rekomendavo priimti afganistaniečių šeimą.
Neretai vangumu padėti įstrigusiems savo šalies piliečiams ministerijos šį sykį veikė žaibiškai. Po DELFI publikacijos apie Basiro istoriją, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Basiras jau kreipėsi į Lietuvos diplomatinę atstovybę Graikijoje ir laukia lietuvių atsakymo. URM taip pat patvirtino, kad Lietuvos ambasada Graikijoje derina šį klausimą su Migracijos departamentu, atsakingomis Graikijos institucijomis ir palaiko ryšį su Basiru. Pirmadienį jis jau galėjo džiaugtis nauja Lietuvos viza, kurią sakėsi gavęs iš paties ambasadoriaus Alfonso Eidinto rankų.
„Taip, jau gavau vizą ir dabar laukiu lėktuvo bilietų. Į Lietuvą turėčiau atskirsti po kelių dienų“, – džiaugėsi afganistanietis. Jis tikisi, kad vėliau prie jo prisijungs ir šeima.
Afganistane dirbo vertėju
DELFI jau skelbė, kad iš gimtinės Basiras išvyko prieš du mėnesius – į Graikiją pateko per Iraną ir Turkiją, o ši kelionė Basirui atsėjo apie 6 tūkst. dolerių. „Vien iki Teherano reikėjo 2 tūkst. dolerių – iraniečiai tik pinigus surenka ir siunčia toliau“, – pasakojo Basiras. Jis tikino pinigų susitaupęs iš anksčiau – turėjo neblogą darbą: pardavinėjo kompiuterius ir telefonus.
Tai viena priežasčių, kodėl Basiras iš Afganistano nusprendė bėgti tik dabar – Lietuvos bei kitų NATO ir sąjungininkų šalių kariams 2013 metais pradėjus trauktis iš Afganistano padėtis Goro provincijoje atrodė stabili – lietuvių karių stovyklą perėmė Afganistano saugumo pajėgos.
Su NATO pajėgomis dirbę vertėjai, tokie, kaip Basiras turėjo apsispręsti, ką jiems daryti toliau – vieni, baimindamiesi dėl savo bei artimųjų saugumo pasiprašė į NATO šalis. Baigiantis PAG misijai lietuviai su stovykloje dirbusiais vertėjais aptarė tris paramos variantus: politinio prieglobsčio suteikimas, pagalba persikeliant į kitą vietą Afganistane ir piniginių išmokų skyrimas pasibaigus sutarčiai. Pasirinktas pastarasis variantas – Basiras gavo šiek tiek pinigų ir pasiliko Gore.
Vis dėlto, Basiro teigimu, po lietuvių karių pasitraukimo, padėtis provincijoje pasikeitė dramatiškai. Gore pasirodė Talibanas ir „Islamo valstybė“. „Viskas pasikeitė, kai talibai man atsiuntė grasinamą laišką. Sakė, kad aš esu katalikas, o ne musulmonas, todėl man nukirs galvą, pakars.
Kreipiausi į vietos policiją, o man atsakė, kad nei jie, nei kariuomenė nieko negali padaryti, pasiūlė įsigyti pistoletą. Tada su šeima nusprendėme bėgti iš čia“, – pasakojo Basiras.
Jo šeima iš pradžių norėjo traukti ten, kur veržiasi dauguma pabėgėlių – į Vokietiją. „Bet man ne tiek svarbiau, kuri šalis, kiek tai, kad būtų saugu. Vis dėlto, aš moku lietuviškai, myliu lietuvius“, – teigė Basiras. Lietuviškai jis išmoko kalbėti dirbdamas įvairius pagalbinius darbus PAG bazėje, kur Basirą 2007 metais lietuvių kalbos išmokė lietuvių karo medikės.
„Kai jis ateidavo plauti medicinos punktą, tai pamokydavome lietuviškai su kolege. Jis buvo labai draugiškas, bendraujantis, žingeidus vaikinas. Visi kolegos jį apibūdina labai teigiamai, tad jeigu jis nepasikeitė, kodėl gi jo Lietuva turėtų nepriimti?“, – DELFI pasakojo Basirą lietuviškai kalbėti išmokiusi seržantė Marija B.
Savo ruožtu Basiras tikino, kad lietuviškai kalbėti jau spėjo kiek išmokyti savo žmoną bei dukrą. Basiras DELFI pasakojo, kad dar nežino, kur gyvens atskridęs į Lietuvą, tačiau čia neketina dykinėti. Vis dėlto jis patvirtino neoficialią informaciją, kad jau sulaukė Afganistane tarnavusių lietuvių karių pasiūlymų apsistoti, jei tik jam Vilnius suteiks pabėgėlio statusą.
„Aš pažadu, kad, nieko blogo nedarysiu – man lietuviai labai padėjo, aš jiems atsilyginsiu tik geru“, – žadėjo Basiras.
