2021-ieji paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Antrasis Lietuvos kardinolas paskirtas buvo sovietmečiu, 1988 m., katalikų bendruomenė šią žinią priėmė kaip pergalę prieš sovietų režimą. Religijotyrininkai teigia, kad prisimindami šią iškilią asmenybę turime progą permąstyti santykius visuomenėje, pasimokyti iš kardinolo pakantumo.
Kauno geležinkelio stotyje 1988-iais pasitinktas kardinolas Vincentas Sladkevičius. Tądien žmonės į Kauną važiavo iš visos Lietuvos. Sesuo Virginija – iš Kybartų kartu su kitomis tikinčiųjų šeimomis.
„Sustoja traukinys – mes visi drebančiomis širdimis, kuo čia baigsis, kas čia bus? Ir vienas mūsų vaikinukas, tada dar klierikas, Antanas Mickevičius, jis pirmas įlėkė į tą vagoną. Ką jis dabar darys? O jis rankoje vėliavėlę laikė ir kardinolui įteikė, (...) jis paėmė jo čemodanus išeidamas. (...) Kažkaip tas laukimas ir sutikimas toks jis viltingas“, – prisiminė sesuo Virginija.
Antrasis kardinolas Lietuvoje paskirtas po 400 metų. Sovietų valdžiai neįtikęs ir toli nuo didžiųjų miestų, į Nemunėlio Radviliškį, išsiųstas dvasininkas buvo pagarbiai sutiktas ir Vatikane.
Anų metų įvykius mena nuotraukos kardinolo Vincento Sladkevičiaus bute-muziejuje. Būtent šiam dvasininkui per Sausio 13-osios įvykius buvo patikėta saugoti Kovo 11-ąją pasirašytą Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
„Tai buvo žmogus, kuriuo buvo pasitikima, žmogus, kurio integralumas, moralinis integralumas ir gebėjimas atsispirti grėsmėms buvo neabejotinas. Neužmirškime, kad jis pragyveno didžiąją gyvenimo dalį iš pogrindžio, vadovavęs, aktyviai dalyvavęs bažnyčios pogrindžio veikloje. (...) Šia prasme jis turėjo didelę pogrindžio patirtį ir žinojo, kaip elgtis su okupantais“, – sakė religijotyrininkas dr. Vytautas Ališauskas.
Praėjusiais metais minėtas Vincento Sladkevičiaus 100-metis. Memorialinio muziejaus darbuotoja teigia, kad šiemet daugiau dėmesio skirs kardinolo asmenybei.
„Daugybė žmonių (klausė), ar mes galime ateiti. Papasakoji, kad ateikite ir būkite čia, jis laukia jūsų, čia jo namai. Jūs kalbėkitės su juo. Čia ne toks muziejus, kur negalima nieko liesti, čia tiesiog jūs esate jo svečiai“, – kalbėjo Irena Petraitienė, kardinolo V. Sladkevičiaus buto-muziejaus vadovė.
Religijotyrininkas Paulius Subačius sako, kad verta prisiminti jo asmeninees savybes – šiandien visuomenei trūksta kardinolo plačiaširdiškumo.
„Jis yra pavyzdys žmogaus,kuris nepaprastai kietai principingas, bet kita vertus, ir labai atlaidus nusidėjėliams. Ir tą principingumą jis labai kietai demonstravo ir pasitraukdamas ne savo valia, bet toliau veikdamas sąlyginėje tremtyje Nemunėlio Radviliškyje ir paskui 1988 metų vasarą vienas pirmųjų pasakęs, kad turime gyventi laisvai“, – pasakojo dr. P. Subačius.
Pasak pašnekovo, pakaktų, jei kiekvienas prisimintų kardinolo skelbtas mintis: nebūtinai laikytis aukštų krikščioniškų idealų, o tiesiog paisyti vieni kitų nuomonės, gerbti kitą žmogų, koks jis bebūtų.
Visas reportažas – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Panorama“.
