LRT ieško sprendimų
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas

Lietuvoje

2021.01.06 05:30

Skirtingų tautybių vaikus mokanti gimnazija: tėvai ir vaikai suprato, kad reikia gerai mokėti lietuvių kalbą

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.01.06 05:30

Nelietuviškose mokyklose besimokančių vaikų lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimai yra prastesni nei tų, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji arba kurie lanko mokyklas lietuvių mokomąja kalba. Kauno Aleksandro Puškino gimnazija trylika metų laikosi savo susikurtos strategijos, kaip mažinti atotrūkį, ir taip iriasi į priekį. Pagrindinis dalykas buvo pasiekti to, kad ir vaikai, ir jų tėvai suprastų, kad gyvenant Lietuvoje būtina gerai mokėti lietuvių kalbą.

„LRT ieško sprendimų“ komanda tęsia projektą ir šį kartą domisi, kaip gyvena mūsų bendruomenės nariai – tautinės bendrijos, kurios Lietuvoje sudaro 14 proc. visų šalies gyventojų. Kokių problemų kyla, kaip jie jas sprendžia ir kaip pavyksta pasiekti gerų rezultatų, o kas sekasi sunkiau – apie tai visą šią savaitę LRT televizijoje, radijuje ir portale LRT.lt

Kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys, abiturientų iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai prastesni už kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba, nors skirtumas tarp šių dviejų grupių rezultatų kasmet ir mažėja.

Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo (PISA) rezultatai taip pat atskleidė, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, pasiekia prastesnių mokymosi rezultatų.

Išeities iš tokios padėties ne vienus metus ieško Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos kolektyvas. Šioje įvairiakalbėje bendrojo ugdymo mokykloje buvo pasitelkti keli problemos sprendimo būdai, ir pedagogai sako, kad tai yra paveiku.

Tai rodo ir lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatai (pernai jį išlaikė visi laikiusieji šios gimnazijos abiturientai), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtokams ir standartizuotų testų rezultatai mažiesiems.

Kaip rodo Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatai, 14,1 proc. šios gimnazijos ketvirtokų 2019-aisiais rašymo srityje pasiekė aukštesnįjį lygį, 39,7 proc. – pagrindinį. Antrokų rašymo (teksto sukūrimo) užduoties atlikimo vidurkis prieš metus siekė 78,6 proc., o rašymo (kalbos sandaros supratimo) – 81,1 proc., o 2018-aisiais – 59,5 proc.

Nelietuviškai besimokančių vaikų rezultatai – prastesni

2020 metais Lietuvoje vidutinio lietuvių kalbos egzamino įvertinimo skirtumas tarp lietuviškose ir nelietuviškose mokyklose besimokančių mokinių grupių buvo 15 valstybinio brandos egzamino (VBE) taškų, pernai – 19.

Skiriasi ir neišlaikiusiųjų procentas, bet pastaraisiais metais atotrūkis tarp analizuojamų grupių rezultatų sumažėjo ir šiuo aspektu, pavyzdžiui, 2018 m. egzamino neišlaikė 24,5 proc. kandidatų iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba ir 6,8 proc. kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba, o 2020 m. neišlaikė 19,7 proc. kandidatų iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba ir 9,2 proc. kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba.

Nors skirtumas traukiasi, problema išlieka.

Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo (PISA) taip pat rezultatai rodo, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, pasiekia prastesnių mokymosi rezultatų. Taip padėtį savo paskutinėje apžvalgoje apibūdino matematikas Algirdas Zabulionis.

Pernai paskelbti 2018 metų PISA tyrimo paauglių pasiekimai skaitymo, raštingumo, matematikos ir gamtos mokslų srityje.

Taip pat skaitykite

A. Zabulionis analizavo, kokia kalba Lietuvos mokinių, dalyvavusių PISA tyrime, yra gimtoji. Matematiko tyrimas rodo, kad tie 15-mečiai, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, testą lietuvių kalba atliko prasčiau.

„Gal tai rodo, kad Lietuvos švietimo sistemoje jau nelieka trijų izoliuotų kalbinių „salų“? O gal aiškėja dar viena potenciali atskirties grupė: mokiniai, kurie mokosi viena, o namuose kalba kita kalba („moksliškai“ kalbant, jie gyvena ir mokosi dvikalbėje aplinkoje).

Juk PISA testo (nesvarbu kurio – skaitymo, matematikos ar gamtos) mokinių, kurių testavimo ir „namų“ kalbos nesutapo, rezultatai yra daugiau negu 40 taškų žemesni, taigi šis dvikalbystės veiksnys juos „nuskriaudė“...“ – tokią įžvalgą pateikė A. Zabulionis.

Numatė kelias priemones padėčiai keisti

Kauno Aleksandro Puškino gimnazija, kurioje mokomasi ir rusų kalba, ir lietuvių kalba, ir mišriai, keliolika metų eina savo pramintu keliu siekdama, kad mokiniai pasiektų aukštesnių lietuvių kalbos mokymosi rezultatų.

2020 metais visi šios gimnazijos abiturientai (laikė devyniolika), pasirinkę laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, jį išlaikė. Tarkime, 2012-aisiais laikiusiųjų egzaminą buvo aštuoni, dviem iš jų pavyko perkopti 50 balų kartelę.

Be to, šios gimnazijos mokiniai pastaraisiais metais nugali konkursuose, kuriuose varžosi ir vaikai, kuriems lietuvių kalba – gimtoji.

Šioje mokykloje mokosi keliasdešimties tautybių vaikai, bet nemažos jų dalies mokomoji kalba – rusų.

„Nemažai mūsų vaikų šeimose kalba rusiškai. Ir būreliuose neretai kalba gimtąja kalba. Tarkime, treneris sudaro rusakalbę grupę. Tai turi didelės reikšmės. Tai, ką lietuviai gauna su mamos pienu, to negauna rusakalbiai vaikai“, – kalbėjo A. Puškino gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Vida Jakubavičienė.

Ji sakė, kad daug keblumų kyla dėl ilgųjų, trumpųjų balsių, e ir ė garsų, dvibalsių.

„Gaudami pirmoje klasėje mažuliukus, išsyk žinome, kokių problemų kils. Tad išsyk ir stengiamės dirbti sutelkdami dėmesį į šiuos sunkumus. O dėl kitų dalykų kyla mažiau bėdų. Juk literatūros vaikai mokosi ir per gimtosios rusų kalbos, užsienio kalbos pamokas. Tad turi įgūdžių.

Ir pliusų, ir minusų sukelia ir tai, kad vaikai vienu metu mokosi kelių kalbų. Būna, kad vaikas sako sakinį, o jame yra ir lietuviškas, ir rusiškas, ir angliškas žodis“, – pasakojo lietuvių kalbos mokytoja.

Puškino gimnazija jau seniai taiko savo išrastą receptą – skiria papildomų valandų lietuvių kalbos mokymui, priešmokyklinukams taip pat skiriamos valandos mokytis lietuvių kalbos, tai daro gerai pasirengę lituanistai.

„Ministerija mums duoda tam tikrų laisvių. Kiekviena mokykla turi galimybę dalį lėšų, o tai reiškia – valandų, naudoti tam, kam mato esant reikalinga. Mes daug metų mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės skiriame vieną papildomą valandą lietuvių kalbai mokyti. Tarkime, jiems priklauso penkios valandos, o mes turime šešias“, – kokį kelią pasirinko, pasakojo gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius.

Be to, savo klases A. Puškino gimnazija skelia perpus, tad pamokoje mokosi apie 10 mokinių.

Griškevičius sakė, kad kasmet daugėja lietuviškai besimokančių vaikų. Dabar jų yra daugmaž perpus: po dvi klases besimokančiųjų rusiškai, dvi – lietuviškai. Tarp vyresnių klasių proporcija kol kas kitokia: yra dvi klasės rusiškai besimokančių ir viena – lietuviškai.

Be to, visų dalykų mokytojai terminus, sąvokas privalo išversti į lietuvių kalbą. Tarkim, rusiškai mokydami matematikos pedagogai išverčia į lietuvių kalbą, kaip lietuviškai bus „įstrižainė“, „kvadratinė šaknis“, o chemikai – „rūgštis“ ar „šarmas“.

„Visų sąvokų nuo penktos klasės visų dalykų mokytojai moko ir lietuviškai. Tiek matematikos, tiek chemijos ar istorijos terminus. Viso to vaikai mokosi lietuviškai, kad nekiltų sunkumų tiek kasdienybėje, tiek laikant egzaminus“, – pabrėžė V. Jakubavičienė.

Taip pat skaitykite

Dar vienas dalykas – lituanistai turi konsultaciją kartą per savaitę, į kurią susirenka tie, kurie mažiau motyvuoti, kuriems kyla mokymosi sunkumų arba tie, kurie į Lietuvą gyventi persikėlė palyginti neseniai.

Taip pat skaitykite

Daugiau problemų dėl lietuvių kalbos šioje gimnazijoje kyla tiems vaikams, kurie į Lietuvą atvyko, tarkime, vos prieš metus ar dvejus, o gal net nuo praėjusio rugsėjo.

Puškino gimnazijoje mokosi vaikai iš įvairių šalių. Čia mokosi lietuviai, ukrainiečiai, rusai, žydai, latviai, armėnai, baltarusiai, lenkai, totoriai, moldavai, kirgizai, amerikiečiai, afganistaniečiai, kartvelai, italai, tadžikai, uzbekai, kazachai, vokiečiai, turkai, sirai, estai.

Vienas iš esminių dalykų, kurį pabrėžė tiek mokyklos vadovas, tiek mokytoja, – ir tėvai, ir pedagogai sutarė, kad gyvenant Lietuvoje svarbu vaikams gerai mokėti lietuvių kalbą.

„Gal prieš trylika metų, kai ėmėmės pokyčių, kai papildomai skyrėme lietuvių kalbos pamokų, vienoje klasėje buvo iškilusi tokia diskusija, kad galimai reikia rusų kalbos, o ne lietuvių daugiau. Tada tie vaikai buvo antrokai. Bet paskui, penktoje klasėje, viskas apsivertė aukštyn kojomis, tėvams prireikė lietuvių kalbos.

Mokydami lietuvių kalbos mes ruošiame vaikus ne egzaminui, o gyvenimui Lietuvoje“, – pabrėžė gimnazijos direktorius.

E. Griškevičius sakė, kad tėvai sutarė ir kad rusakalbiai priešmokyklinukai mokytųsi lietuvių kalbos, kas nėra privalu. Tad ir patiems mažiesiems A. Puškino gimnazijoje rengiamos lietuvių kalbos pamokas, o jų mokyti ateina specialistė – lietuvių kalbos mokytoja.

Be papildomų pamokų, visos lituanistės skiria po valandą konsultacijoms. Į jas susirenka tie, kam iškyla sunkumų, klausimų.

„Vaikai turi galimybę eiti ir pas mane, ir pas kitą lituanistę“, – sakė V. Jakubavičienė. Ji moko ir pirmokus, ir dvyliktokus.

Mokytoja prisiminė mergaitę, kuri į Lietuvą iš Tadžikistano atvyko į vienuoliktą klasę.

„Įsivaizduokite, tokia mokinė per dvejus metus nepasirengs skaityti „Altorių šešėly“ ir išlaikyti egzaminą. Mes turime ir tokių problemų. Tokiems vaikams skiriame dar papildomų pamokų.

Taip pat skaitykite

Arba vaikai atvyksta į šeštą, septintą klasę. Jų kitų dalykų žinios atitinka reikalaujamą lygį, o dėl lietuvių kalbos reikia daug dirbti“, – pasakojo patyrusi pedagogė.

Mokykla stengiasi visomis išgalėmis patikrinti vaikų progresą ir laiku užčiuopti spragas. Todėl mažieji dalyvauja jiems skirtuose patikrinimuose šalies mastu, dešimtokai – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Be to, gimnazija atlieka ir savo patikrą: jaunesni mokiniai kasmet rašo diktantą, vyresni – rašinėlį ar diktantą, o vyresnieji – rašinį.

Be to, norėdami, kad ne tik sunkumų patiriantieji stiebtųsi, bet ir gabieji nebūtų nepastebėti, šios gimnazijos pedagogai susikūrė sistemą, kaip lavinti tuos, kuriems puikiai sekasi, kad jų entuziazmas neblėstų.

Egzamino lengvinti nereikia

Vis pasigirsta pasvarstymų, kad prieš kelerius metus suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas yra per sunkus tiems, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji. Tačiau V. Jakubavičienė tikra, kad grįžti lengvinant egzamino užduotį nebereikia.

„Lietuvių kalbos egzamino vertinimas kol kas nevienodas. Nelietuviškas mokyklas lankantys vaikai gali padaryti rašinyje daugiau klaidų ir gauti aukštą pažymį.

Nemanau, kad egzaminą reikėtų keisti. Vertinu ir lietuvių vaikų rašinius, tad galiu palyginti. Žinoma, yra vaikų, kurie yra nemotyvuoti, prastai mokosi. Tokių visuomet buvo ir bus. Bet kad dėl tų vaikų reikėtų vėl rengti skirtingus egzaminus, nemanau“, – kalbėjo ji.

Dar vienas argumentas laikytis tokios nuomonės yra jos mokinių laimėjimai.

„Mūsų vaikai laimi olimpiadose, konkursuose, išlaiko egzaminą, tai rodo, kad visi individualizuoti mokymai duoda rezultatą“, – pabrėžė lituanistė.

Kenčia kalbos taisyklingumas

Kaip sakė NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė, didžiausi skirtumai tarp mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba kandidatų yra kalbos taisyklingumo srityje.

„Ypač didelis rezultatų skirtumas gramatikos ir leksikos bei rašybos srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad gramatikos ir leksikos sritis yra problemiškesnė kandidatams iš mokyklų rusų mokomąja kalba, o skyrybos sritis yra problemiškesnė mokiniams iš mokyklų lenkų mokomąja kalba. Reikšmingų skirtumų tarp šių dviejų grupių kandidatų rezultatų rašinių turinio aspektu nėra“, – komentavo A. Ranonytė.

Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programa suvienodinta 2011 m., o 2013 m. tautinių mažumų mokiniai pirmą kartą laikė suvienodintą egzaminą. Tiesa, abiturientams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, taikomos vertinimo lengvatos.

Kaip nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos skirtumai, vertinant tautinių mažumų mokinių darbus, bus mažinami atsižvelgiant į Nacionalinės švietimo agentūros lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų analizės duomenis, taip pat į atnaujinamų Bendrųjų programų įgyvendinimą.

LRT.lt primena, kad Seime svarstomas tautinėms mažumoms aktualus Švietimo įstatymo projektas, pagal kurį lietuvių kalbai ugdyti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupėse būtų skiriama daugiau valandų – nebe keturios per savaitę, o penkios. Tokia tvarka įsigaliotų nuo kitų mokslo metų pradžios.