Lietuvoje

2020.12.04 17:09

Vilniaus prancūzų licėjaus pirmokų mokytojas paaiškino, kodėl prancūzai anksti veda vaikus į ugdymo įstaigas

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.12.04 17:09

Į pirmą klasę prancūzų vaikai pradeda eiti būdami šešerių ir į mokyklą atsineša jau trejų metų ugdymosi patirtį, mat nuo trejų iki penkerių metų jie lanko ikipradinę mokyklą. Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus pirmos klasės mokytojas Jérôme`as Decarninas sakė, kad pagrindinė priežastis, kodėl prancūzai taip anksti veda savo vaikus į ugdymo įstaigą, yra noras, kad vaikai kuo mažesni išmoktų gyvenimo visuomenėje. Prancūzijoje ikipradinė mokykla yra privaloma.

LRT.lt primena, kad Lietuvoje jau numatyta, kad bus ankstinamas tiek ikimokyklinis, tiek priešmokyklinis ugdymas, siūloma ir kad ilgainiui, po kelerių metų, anksčiau vaikai keliautų į pirmą klasę – nuo šešerių metų. Dabar Lietuvoje pirmokai į mokyklą pradeda eiti būdami septynerių.

Visuotinis ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje įsigaliotų laipsniškai: nuo 2023 m. galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. – 3 metų vaikams ir 2025 m. – 2 metų vaikams. Privalomas ikimokyklinis ugdymas šiuo metu skiriamas tik socialinės rizikos šeimų vaikams, valstybė įsipareigojo nuo kitų mokslo metų skirti tam lėšų.

„Kai kalbame apie mokymą, kultūrinis aspektas yra labai svarbus. Negaliu žinoti, kaip kuris sprendimas bus priimtas tam tikroje kultūroje. Tai labai gerai, kad būdami Europoje galime lyginti skirtingas sistemas. Mes Prancūzijoje labai domimės, tarkim, Suomijos modeliu. Be to, galiu pasakyti, kad prancūzų švietimo sistema turi ne tik pranašumų, bet ir trūkumų.

Kaip pranašumą išskirčiau tai, kad prancūzų vaikai greitai įsilieja į visuomeninį gyvenimą. Nėra tas pat būti vienam namie ir būti 25 bičiulių apsuptyje“, – per virtualią parodą „Mokykla“ kalbėjo J. Decarninas.

Tačiau jis pabrėžė, kad derėtų atsižvelgti į tai, kad vaikas klasėje gali išgyventi nerimą.

„Yra vaikų, kurie patiria stresą. Mokykla neturėtų būti nerimo, streso šaltinis vaikui“, – sakė pedagogas.

Kaip vyksta darbas ikipradinėje mokykloje pagal prancūzišką sistemą, pagal kurią dirba ir Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus?

„Jis dar nėra toks kaip mokykloje. Yra lankstumo, turbūt galima lyginti su Lietuvos vaikų darželiais, vaikai ugdomi grupėmis, ugdomi motoriniai įgūdžiai, turtinamas vaikų žodynas, mokomasi raidžių ir skaičių. Bet vaikai turi ir poilsio metą, miego laiką, metą, kai jie juda“, – pabrėžė J. Decarninas.

Jis sakė, kad labai svarbu tai, jog vaikai į pirmą klasę ateina su tam tikra patirtimi. Pirmaklasiai jau dirba klasėje, turi mokytoją, turi laikytis naujos tvarkos. Tačiau išlieka ir žaidybinių elementų.

Vilniaus prancūzų licėjaus pirmokai mokosi daugiau nei bendraamžiai Prancūzijoje, mat, be 24 savaitinių pamokų, papildomai valandą per savaitę mokosi anglų kalbos ir tris valandas lietuvių kalbos.

„Metų pabaigoje svarbiausia, kad jie būtų išmokę trijų svarbiausių dalykų – skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Kad mokinys galėtų pereiti į aukštesnę klasę, reikia, kad jis įgytų savarankiškumo, tarkim, pats suprastų užduotį, galėtų pats suvokti sąlygą ir savarankiškai ją atlikti“, – paaiškino pedagogas.

Mokytojas sakė, kad pasitelkiant vieną metodą siekiama, kad vaikas atpažintų garsus, pagal kitą – pažintų žodį, kuris prieš tai jau buvo matytas. Tai vaikams padeda įgyti skaitymo įgūdžių.

J. Decarninas sakė, kad tokiu metų laiku, rudens pabaigoje, pirmokai jau rašo lengvus sakinius.

„Paskui pereiname prie gramatikos, pratinamės atpažinti, kur yra veiksmažodis, artikelis, įvardis. Visa tai padeda jiems prisijaukinti kalbą ir ją vartoti“, – pabrėžė mokytojas.

Pasak jo, prancūzai mokytojai per pamokas vaikams duoda kuo daugiau skaitymo techniką tobulinančių pratimų.

Be to, sakė J. Decarninas, kartais laužomos klasių ribos ir vaikai grupuojami iš skirtingų klasių pagal savo pasiektą lygį. Tai svarbu siekiant, kad stiebtųsi vaiko savivertė.

„Taip pat siūlome individualios pagalbos valandą po pamokų. Į tokį užsiėmimą kartą per savaitę susirenka trys–penki mokiniai, jei patiria mokymosi sunkumų. Taip pat, jei matome, kad vaikams nesiseka ko nors pasiekti, pasirašome sutartį su tėvais – vaikui iškeliami vienas ar du tikslai, kuriuos reikia pasiekti per savaitę ar dvi, kad įveiktų spragas. Siūlome ir specifinių kognityvinių sutrikimų, tarkim, disleksiją, turintiems vaikams asmeninę pagalbą arba adaptuotus ugdymo metodus“, – apibūdino pedagogas.

Jis sakė, kad Prancūzijos ugdymo sistema pabrėžia buvimo grupėje svarbą.

„Turbūt prancūzai todėl ir veda taip anksti savo vaikus į ikipradinę mokyklą, kad jie kuo anksčiau išmoktų visuomenės gyvenimo, būti kartu. Daug dėmesio skiriame tam, kad vaikai gerbtų taisykles, žmogų, su kuriuo bendrauja, mokome nesmurtinio tarpusavio bendravimo. Galima sakyti, suteikiame pagarbaus bendravimo visuomenėje pradmenis“, – kalbėjo J. Decarninas.

Pirmokus mokytojas patikrina testais, be to, turi A, B, C, D vertinimo sistemą, čia A – aukščiausias pažymys. Mokiniai turi pažymių knygeles.

„Kadangi pirma klasė yra labai svarbi, po pirmojo trimestro susitinkame su šeimomis, kad pasikalbėtume, kas vaikams sunku“, – sakė pedagogas.

Populiariausi

Snygis Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.27 09:33

COVID-19 Lietuvoje: koronavirusas ir toliau plinta šeimose, darželiuose bei pramonės įmonėse vienas mirusysis priklausė 30–39 metų amžiaus grupei; atnaujinta 11.09

7
Valdas Rakutis

Lietuvoje

2021.01.27 14:05

Konservatoriai ginasi Rakučio žodžių apie Holokaustą – pritrūko adekvatumo, tai asmeninė nuomonė Zingeris pasitraukė iš Rakučio vadovaujamos komisijos; atnaujinta 16.52

13