Seimas tik kitą savaitę imsis spartinti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai rėžė – apie tai reikėjo galvoti anksčiau. Infektologas Alvydas Laiškonis teigė, kad parlamentarai nepritaiko sau tų pačių taisyklių, kurių reikalaujama iš visuomenės, o mobilus punktas prie Seimo neatrodo deramas sprendimas. Teisės ekspertas, profesorius Vytautas Sinkevičius sakė, kad Konstitucija nedraudžia dirbti nuotoliniu būdu. Jis pridūrė, kad negalima daryti pauzės – Seimas turi veikti nuolat.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbė, kad Seime jau yra koronaviruso protrūkis, tačiau kitą savaitė parlamento nariai vėl įprastai ateis į suplanuotus posėdžius. Tai buvo sutarta per Seimo vadovybės nuotolinį pasitarimą penktadienį. Ketinama imtis papildomų saugumo priemonių, taip pat žadama skubinti nuotolinio Seimo darbo įteisinimą.
Mobilus punktas prie parlamento atrodytų kaip protekcionizmas
Infektologas A. Laiškonis LRT.lt sakė, kad Seimo nariai iškart po rinkimų turėjo numatyti, kad jų darbas yra neatsiejamas nuo nuotolinio būdo, turint omenyje, kad sparčiai daugėjo sergančiųjų koronavirusu, o vėliau buvo įvestas karantinas.
„Jie nėra atskirti nuo visos visuomenės, jie bendrauja ir turėjo galvoti iš karto apie tai. Vis dėlto kontaktai tarpusavyje ir su visuomene yra labai dideli. Dabartiniu metu gyvenimas privertė, kad šitą dalyką reikės jau įvesti“, – komentavo A. Laiškonis.
Jo teigimu, Seimo nariai turėjo pirmieji rodyti pavyzdį ir imtis nuotolinio darbo, vengti kontaktų. Atsargumo, kontaktų vengimo ir saugojimosi prašoma, reikalaujama iš visuomenės, o Seimas, pasak A. Laiškonio, sau to nepritaiko.
Jis pakomentavo ir penktadienį paskelbtą ir koronavirusu susirgusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen mintį, kad su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) derinama galimybė šalia Seimo įsteigti mobilųjį koronaviruso patikros punktą.
„Aš manau, kad nelabai derėtų save iškelti nuo visos visuomenės. Čia gautųsi protekcionizmas. Juk ne prie kiekvienos įstaigos steigiame mobilųjį punktą. O čia vis dėlto turėtų naudotis taip, kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai“, – teigė infektologas A. Laiškonis.
Seimo nariai turėjo pirmieji rodyti pavyzdį ir imtis nuotolinio darbo, vengti kontaktų.
Konstitucija nedraudžia dirbti nuotoliniu būdu
Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius mano, kad Seimas jau anksčiau turėjo dirbti nuotoliniu būdu.
„Konstitucijoje nerasime žodžio, kad galima posėdžiauti tik fiziškai. Konstitucija nedraudžia Seimui posėdžiauti nuotoliniu būdu, nes negali būti tokios situacijos, kad Seimas neposėdžiautų. Seimas turi veikti nuolat“, – portalui LRT.lt sakė V. Sinkevičius.
Pasak jo, Seimas gali pasirinkti veikimo būdą, kai už lango yra ypatingos aplinkybės, tačiau turi būti prielaida, kad jų metų parlamentarai negali fiziškai susirinkti ir dirbti. Tiesa, V. Sinkevičiaus teigimu, tik pats Seimas gali nuspręsti dirbti nuotoliniu būdu.
„Vien karantino, ekstremaliųjų situacijų įvedimo nepakanka, kad Seimas savaime pradėtų dirbti nuotoliniu būdu. Pats Seimas turi apsispręsti, kaip jis dirbs. Na, o paskui jau prasideda techniniai dalykai. Labai svarbu, kad Seimo nariai galėtų naudotis visomis teisėmis, kurios yra numatytos Seimo statute“, – minėjo profesorius.
Anot jo, labai svarbu, kad būtų galima identifikuoti, ar tai tikrai Seimo narys dalyvauja posėdyje, užtikrinti, kad jo kortele nesinaudoja koks nors kitas asmuo. V. Sinkevičius pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, ar Seimo narys balsavo taip, kaip rodo techninė ar elektroninė sistema: turi būti galimybė patikrinti, ar būtent tokia yra Seimo nario valia, o ne kita, ar jis asmeniškai balsavo. Be to, parlamentarams turi būti pateikti ir prieinami visi reikalingi dokumentai.
„Jeigu laikytis šių visų taisyklių – tai nuotolinis darbas yra visiškai įmanomas“, – sakė V. Sinkevičius.
Konstitucija nedraudžia Seimui posėdžiauti nuotoliniu būdu, nes negali būti tokios situacijos, kad Seimas neposėdžiautų. Seimas turi veikti nuolat.
Karantinas Seimui negalioja
Laikinai einantis pareigas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tiek ketvirtadienį feisbuke, tiek penktadienį spaudos konferencijoje sakė, kad nuotolinis darbas šiuo metu nėra geriausias variantas, todėl Seimo darbą reikėtų stabdyti bent dviem savaitėms. Tačiau V. Sinkevičius pažymėjo: pagal Konstituciją, Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Todėl nei prezidentas, nei Vyriausybė, nei ministras negali daryti įtakos.
V. Sinkevičiaus teigimu, reiktų atsižvelgti į tai, kiek Seimo narių serga, kokia yra grėsmė užsikrėsti, ar įmanoma kitais būdais sumažinti grėsmę: gal galima kokias papildomas apsaugos priemones nustatyti, trumpiau posėdžiauti,. Galbūt tai daryti ir kitose salėje, pavyzdžiui, Kovo 11-osios, tačiau ši gali būti techniškai nepritaikyta. Seimui taip pat savaime negali būti taikomi tiek karantinas bei rekomendacijos nesirinkti, nesiburiuoti.
„Negalima manyti, kad jeigu Vyriausybė paskelbė karantiną, tai Seimas negali susirinkti. Taip mes paneigtumėme Seimo atstovybės prasmę. Tik Seimas atstovauja tautai ir jis turi teisę rinktis bet kokiomis sąlygomis. Ką reiškia dvi savaites nesirinkti? Biudžetas bus svarstomas, ar ne? Tarkime, reikia greitai priimti įstatymą, kuris labai reikalingas – ar Seimas turi nusišalinti nuo tokių dalykų? Ne. Bet čia reikia labai racionaliai įvertinti visas aplinkybes ir priimti racionaliausius sprendimus“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Tarkime, reikia greitai priimti įstatymą, kuris labai reikalingas – ar Seimas turi nusišalinti nuo tokių dalykų? Ne.
Techniškai įmanoma, bet šis tas gali trukdyti
Vaidas Damoševičius, informacinių technologijų (IT) ekspertas portalui LRT.lt atsakė, kad nekiltų techninių kliūčių parlamentui daryti nuotolinius posėdžius. Rūpesčių gali sukelti interneto ryšys: jeigu jis nestabilus, tai posėdžiai gali užsitęsti. Be to, reiktų apibrėžti taisykles, kaip vyktų interaktyvus dalyvavimas, kas būtų moderatorius ir kaip jis veiktų.
„141 žmogus tikrai nėra daug ir techninės priemonės tikrai leidžia tai daryti. Yra daromi susitikimai keliems šimtams ar tūkstančiams žmonių naudojant tas pačias priemones. Šiai dienai galima padaryti tokio pat lygio susirinkimus ar susitikimus lyg jie vyktų gyvai. Jeigu yra taisyklės ir jomis vadovaujantis vedami susitikimai, posėdžiai – visiškai nesvarbu žmonių kiekis“, – tikino V. Damoševičius.
Kalbėdamas apie internetą, V. Damoševičius minėjo, kad ryšio sutrikimai tiesiogiai darys įtaką posėdžio kokybei ir šis gali išsitęsti, kol kiekvienas parlamentaras pakalbės. Tačiau čia taip pat turėtų būti numatytos taisyklės. Bėdų neturėtų kilti ir dėl saugumo. Anot V. Damoševičiaus, yra krūva technologinių galimybių, kurias būtų galima panaudoti.
„Galima būtų naudoti komunikacijos serverius ne išorinius, bet juos naudoti viduje, per saugų ryšį, jungtis per VPN į įstaigos vidų ir tais resursais naudotis tik uždarame tinkle. Jeigu tai būtų daroma iš namų kompiuterio – apie saugumą nereikėtų šnekėti. Bet jeigu tai būtų daroma standartinėmis ar sertifikuotomis Seimo IT administratorių darbo priemonėmis – tai aš nematau jokios grėsmės“, – dėstė IT ekspertas.
Šiuo metu koronavirusu be Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen serga keli Liberalų sąjūdžio nariai: buvęs parlamento vadovas Viktoras Pranckietis, Jonas Varkalys. COVID-19 patvirtina taip pat dabar jau buvusiam Seimo nariui, irgi liberalsąjūdiečiui Gintarui Vaičekauskui.
Penktadienį vertinti situacijos į Seimą vyko NVSC atstovai. A. Veryga spaudos konferencijoje minėjo, kad pasirašė oficialų kreipimasi dėl pagalbos suteikimo valdantiesiems: naujai valdžiai siūloma tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tiek NVSC pagalba.
