Lietuvoje

2020.10.29 13:28

Teismo verdiktas: merginą žiauriai sumušęs ir išžaginti bandęs jurbarkiškis kalėjimo išvengė – lieka nuteistas lygtinai

atnaujinta 15.04
Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.10.29 13:28

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį didelio atgarsio visoje Lietuvoje sulaukusioje byloje dėl smurto prieš nepilnametę jurbarkietę. Apeliacinius skundus išnagrinėjęs teismas nusprendė netenkinti prašymo panaikinti bausmės atlikimo atidėjimą, tačiau prieš merginą smurtavęs ir išžaginti ją bandęs jaunuolis turės sumokėti nukentėjusiai merginai didesnę pinigų sumą, nei tai buvo numatęs pirmosios instancijos teismas.

Nepilnametės skriaudikas už grotų bent kol kas nesės

Klaipėdos apygardos teisme padėtas taškas visoje Lietuvoje garsiai nuskambėjusioje ir daugelį sukrėtusioje smurto prieš jauną merginą iš Jurbarko byloje.

„Teismas priėmė nuosprendį ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį – atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir iš dalies patenkino nukentėjusiųjų ir prokuroro skundą“, – apibendrino Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Nuteistasis prašė jį išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti merginą, tačiau teismas nusprendė, kad smurtautojas visgi kėsinosi nepilnametę išžaginti ir šio veiksmo nebaigė tik todėl, kad mergina aktyviai priešinosi.

Nukentėjusiųjų ir prokuroro skundai, kaip minėta, patenkinti iš dalies – padidintas neturtinės žalos dydis merginai iki 10 tūkst. eurų (buvo 5 tūkst. eurų).

„Pasisakant dėl griežtesnės bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo buvo pažymėta, kad byloje buvo visi bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, nes šiuo atveju itin svarbu buvo atsižvelgti į nuteistojo resocializaciją. Jis pateikė duomenis, kad yra charakterizuojamas teigiamai, kad pasikeitė, kad neturi jokių neigiamų elgesio įpročių, nėra įtrauktas į vaikų rizikos grupę, turi teigiamą tėvų pavyzdį. Taip pat byloje buvo pateikti įrodymai, kad jis keičiasi – lanko terapijas ir šie nusikaltimai buvo atsitiktiniai, nulemti neatsakingo alkoholio vartojimo“, – dėstė teismo atstovė.

Vis dėlto, įvertinusi nusikaltimo pobūdį, teisėjų kolegija nusprendė, kad yra tikslinga, be jau paskirtų auklėjamojo pobūdžio priemonių, paskirti dar vieną – metus laiko dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

D. Saulėnienė teigė, kad teismas manė, jog labai svarbu pažymėti, kad tokios išvados galbūt ir neatitinka nukentėjusiųjų interesų, tačiau nukentėjusiųjų ir valstybės požiūris į nusikaltimą skiriasi, mat nukentėjusiajam tai yra asmeninis reikalas, o valstybė turi reaguoti tinkamai ir pagal įstatymą.

Prokuroras spręs, ar skųsti

Su teismo sprendimu susipažinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis teigė, kad toks teismo sprendimas turbūt tikrai nuvils nukentėjusiųjų pusę.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, nors ir pradedamas vykdyti, nėra galutinis. Dėl jo argumentuoti skundai gali būti teikiami Lietuvos aukščiausiam teismui per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

„Išsamiai susipažinęs su teismo argumentais, nes mano reikalavimas buvo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tikrai spręsiu, ar yra argumentų ginčyti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir jį kažkaip pakeisti“, – dėstė A. Stanislovaitis.

Jis taip pat pastebėjo, kad teismas pritarė prokuratūros ir nukentėjusiųjų argumentams, kad reikalingos papildomos priemonės nuteistojo elgesio korekcijai. Nors pagal byloje ištirtus argumentus negalima daryti išvados, kad pakartotinai nusikalsti rizika būtų didelė.

A. Stanislovaitis pabrėžė, kad teismas atkreipė dėmesį tai, ką akcentavo tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji – neužmiršti teisingumo principų vykdymo šioje byloje.

„Teismas labai gražiais argumentais nuosprendyje išdėstė nukentėjusiojo lūkesčių ir teisingumo principų balansą. Turbūt turėčiau pritarti, kad ne visada nukentėjusio asmens, aukos lūkesčiai sutampa su teisingumo vykdymu. Aukos lūkesčiai yra didesni, nes tai yra jo skausmas“, – pastebėjo A. Stanislovaitis.

Jis taip pat pastebėjo, kad prokuratūra, kaip save identifikuojanti su nukentėjusiųjų gynėjais, negali neatstovauti nukentėjusiųjų interesų, tačiau ši pozicija taip pat negali būti absoliuti.
„Vien noro ar prašymo patenkinti nukentėjusiųjų interesus, teisinėje valstybėje nepakanka“, – pastebėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Jis taip pat akcentavo, jog apeliacinius skundus nagrinėjo ne vienas teisėjas – pirmos instancijos teismo sprendimą peržiūrėjo trys teisėjai.

Skundė visos pusės

Klaipėdos apygardos teismui šią bylą teko atversti todėl, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą nusprendė apskųsti visos pusės – prokuroras, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo atstovai.

Nukentėjusieji ir prokuroras teismo prašė panaikinti pirmos instancijos sprendimą atidėti bausmės vykdymą ir skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

„Mes manome, kad bausmės paskirtis būtų pasiekta tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras taip pat prašė realios laisvės atėmimo bausmės. Tik gynėjas ir pats nuteistasis prašė, kad teismas paliktų jį laisvėje“, – po dar rugsėjį vykusio teismo posėdžio sakė nuskriaustos nepilnametės pusei atstovaujantis advokatas Mindaugas Vasiliauskas.

Nukentėjusieji reikalavo padidinti ir paskirtos bausmės dydį, ir atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovų neįtikino smurtautojo atgaila, tad prašyta, kad būtų pašalinta iš teismo sprendimo kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis.

Nuteistojo gynėjas prašė pripažinti, kad nuteistasis savanoriškai atsisakė baigti seksualinio pobūdžio vieną veikų, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Smurtautojo nuoširdumu nepatikėjo

Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant šią bylą, nuteistojo gynėjas teismui buvo pateikęs dokumentus, kuriais norėta įrodyti, kad po nuosprendžio nuteistasis Mantas atlieka specialius veiksmus, siekdamas geriau save pažinti ir koreguoti savo elgesį. Tačiau prokuroro tai neįtikino.

„Išsakiau argumentus, kad manęs tai, kaip ir prisipažinimo atvirumas, taip ir šių veiksmų, kurių ėmėsi nuteistasis, atlikimas neįtikino savo nuoširdumu. Ar tuos veiksmus jis atlieka tam, kad pažintų save ir darytų poveikį, kad toks nederamas elgesys nesikartotų ateityje, ar vis dėlto šie dokumentai teikiami tiek, kiek reikalinga teismui“, – abejones po rugsėjį vykusio teismo posėdžio dėstė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Stanislovaitis.

Rugsėjį vykusio posėdžio metu taip pat buvo pasitelkta ir Lietuvos teismuose gana reta priemonė – aptarta ir įvertinta Probacijos tarnybos atlikto socialinio tyrimo išvada, charakterizavusi pirmos instancijos teisme nuosprendžio jau sulaukusį Mantą.

Vis dėlto prokuroras A. Stanislovaitis tuomet pastebėjo, kad ši išvada aiškių atsakymų teismui nedavė ir ja nėra pasakoma, ar asmeniui galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Pirmos instancijos teismas bausmės vykdymą atidėjo

Šių metų pradžioje vaikinas buvo nuteistas trejiems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant.

Jam taip pat buvo skirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės – numatyta, kad jis turi dirbti arba mokytis, negali vartoti alkoholio.

Rugsėjį teismo posėdžio metu pasisakyti teisę gavęs vaikinas išreiškė apgailestavimą dėl situacijos, aiškino norįs merginos atsiprašyti asmeniškai.

Nemenko atgarsio sulaukusi istorija, kai per vakarėlį kaimo turizmo sodyboje dabar jau nuteistas vaikinas sumušė ir bandė išžaginti jaunesnę merginą, įvyko praėjusių metų gegužę. Tuomet skelbta, kad žiauriai nuskriaustai merginai buvo sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys.

Pats smurtautojas nusikaltimo metu buvo neblaivus.

Teigiama, kad praėjusius daugiau nei metams po smurtautojo išpuolio mergina vis dar kenčia – ją kankina dusulio priepuoliai, kamuoja košmarai.

Populiariausi

Karantinas vilniuje

Lietuvoje

2020.12.01 09:15

Mokslininkų ir ekspertų išvada – viruso plėtra Lietuvoje lėtėja, bet karantino priemones reikia stiprinti ekspertas: karantinas šalyje buvo įvestas per vėlai; atnaujinta 09.50

10