LRT ieško sprendimų
Alkoholis

Lietuvoje

2020.11.04 05:30

Tam, ko dėl vaikų gerovės ėmėsi islandai, nesiryžtų daugelis šalių: komendanto valanda ir raštiški tėvų pasižadėjimai

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.11.04 05:30

Komendanto valanda, raštiški tėvų pasižadėjimai ir skatinimas išbandyti įvairias popamokines veiklas – tik kelios priemonės, kurių Islandija ėmėsi kovodama su aukštu alkoholio bei tabako vartojimu tarp nepilnamečių. Nors priemonės gali pasirodyti griežtos, Islandijos ekspertai sako, kad svarbiausia – tėvų ir vaikų sąmoningumas.

Per 30 metų Islandijoje stipriai sumažėjo alkoholio, kanapių bei tabako vartojimas tarp nepilnamečių. Pavyzdžiui, 10 klasės moksleivių apklausos rodo, kad 1998 metais 42 proc. 10 klasės moksleivių nurodė, jog per pastarąsias 30 dienų buvo apsvaigę nuo alkoholio. 2018 metais šis skaičius siekė 7 proc.

Panaši situacija ir su tabako vartojimu – 1998 metais 23 proc. 10 klasės moksleivių nurodė rūkantys kiekvieną dieną, o 2018 metais tokių moksleivių buvo 2 proc.

1998 metais 17 proc. šio amžiaus moksleivių nurodė bandę kanapių produktų, šis skaičius 2018 metais siekė 6 proc.

Policijos duomenys rodo, kad sumažėjo ne tik alkoholio ar tabako suvartojimas, bet ir nusikalstamumas. Pavyzdžiui, 2004 metais tarp 15–17 metų paauglių policija užfiksavo 911 vagysčių. 2019 metais vagysčių tarp šio amžiaus paauglių buvo gerokai mažiau – 105. Duomenys apie vagystes tarp jaunimo nuo 15 iki 23 metų liudija, kad tokių vagysčių 2004 metais buvo 2 055, o 2019 metais jų sumažėjo iki 645.

Kiek mažesnis matomas smurto atvejų pokytis. 2004 metais smurtinių įvykių tarp 15–23 metų jaunimo policija užfiksavo 515, o 2019 metais jų buvo 418. Keliais atvejais išaugo smurtinių įvykių skaičius tarp 15–17 metų paauglių.

Rugsėjį paskelbus UNICEF ataskaitą apie Lietuvos vaikų būklę, paaiškėjo negailestinga statistika. Vaikų psichinė sveikata viena prasčiausių – esame 36-i iš 38 valstybių. Ne ką mažesnė problema tabako ir alkoholio vartojimas tarp nepilnamečių. Taigi šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda aiškinosi, kaip su šiomis problemomis kovoja kitos šalys ir kokių sprendimo būdų galima rasti visai čia pat – šalia mūsų gyvenančiose bendruomenėse.

Taip pat skaitykite

Vakar temą nagrinėjo LRT TV naujienų tarnybos žurnalistai, o ketvirtadienį klausykitės radijo pasakojimo LRT RADIJO laidoje „10–12“.

Geranoriškai priima taisykles, jų laikosi

Kaip islandams pavyko pasiekti tokius rezultatus? Reikjaviko universiteto Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centro programos „Planet Youth“ („Jaunimo planeta“) direktorius Jonas Sigfussonas portalui LRT.lt sako, kad tokius rezultatus lėmė bendra sistema ir žmonių sąmoningumas.

„Islandai apskritai yra tauta, gana geranoriškai priimanti taisykles. Taisyklės, kurios leidžia kontroliuoti vaikų ir paauglių dienos rutiną ir jų laisvalaikį, natūraliai priimamos geranoriškai – jos sukurtos vaikų labui. Be abejonės, kiekviena sąmoninga šeima tai puikiai suvokia.

Islandai apskritai yra tauta, gana geranoriškai priimanti taisykles. Taisyklės, kurios leidžia kontroliuoti vaikų ir paauglių dienos rutiną ir jų laisvalaikį, natūraliai priimamos geranoriškai – jos sukurtos vaikų labui.

Žinoma, kiekviena įžvalga turi savų išimčių, ši – taip pat“, – apie vaikų apsaugą Islandijoje portalui LRT.lt pasakoja dešimtmetį šioje šalyje gyvenanti Islandijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Neringa Eidukienė.

Pasak jos, tikriausiai Islandijos taisyklės oficialiai skamba daug griežčiau, nei jos veikia praktikoje. Vaikų ir paauglių laiko lauke ribojimas labiau veikia ne kaip komendanto valanda, o kaip taisyklė, kuri lyg magnetukas prie šaldytuvo priklijuota, ko gero, kiekvienuose Islandijos namuose, sako N. Eidukienė.

„Šios taisyklės laikomasi ir vaikams retai kyla noras jai prieštarauti“, – tvirtina lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Ji priduria, kad paauglių vakarėliuose visada privalo būti keletas suaugusiųjų. „Tai šventa taisyklė“, – teigia N. Eidukienė.

Pašnekovė prisipažįsta, kad atvykusi į Islandiją ir ji į vietos taisykles reagavo ramiai – tokios taisyklės pasirodė savaime suprantamos ir labai priimtinos. Reikalavimai atitinka sveiko proto reikalavimus, vaikų veikloms ir užsiėmimams skirtas laikas bei apribojimai tikrai nevaržo jų laisvės, anaiptol – ugdo atsakomybės ir suvokimo, kas yra tinkama, o kas – ne, jausmą, įsitikinusi N. Eidukienė.

Žinoma, sutinka ji, nors Islandijoje situacija gera, nutinka ir tokių atvejų, kai nebesivadovaujama jokiomis oficialiai surašytomis ir nerašytomis taisyklėmis, kai tiek Islandijos vaiko teisių specialistai, tiek ir vietos policija privalo imtis veiksmų.

Svarbu papildomi užsiėmimai ir laikas su tėvais

Gerus pasiekimus lėmė sistemos visuma ir žmonių sąmoningumas, įsitikinęs „Planet Youth“ direktorius J. Sigfussonas. Pavyzdžiui, LRT.lt sako jis, įstatymai, ribojantys laiką, kada nepilnamečiai gali būti lauke, amžiaus ribojimai perkant alkoholį ar tabaką veikė ir 1998 metais, kai Islandijoje buvo pasiektas bene didžiausias alkoholio suvartojimas tarp jaunų žmonių.

Vis dėlto vienas įstatymas, kai pilnametystės amžius buvo pakeltas nuo 16 iki 18 metų, situacijai padėjo keistis iš esmės, pabrėžia J. Sigfussonas. Taip specialistai dar dvejais metais ilgiau galėjo įsitraukti į vaiko gyvenimą ir padėti.

Anot J. Sigfussono, pagrindinis dalykas, lėmęs didžiausius pokyčius, – surinkta statistika ir duomenys. „Ar esi vartojęs alkoholio?“, „Kiek laiko praleidi su šeima?“, „Kokia veikla užsiimi po pamokų?“ – į tokius ir panašius klausimus moksleiviai atsakinėjo nuo 1991–1992 metų, o kiek vėliau, 1998 metais, specialistai surinktus duomenis pradėjo analizuoti.

„Specialistai pamatė tam tikrų sąsajų tarp to, kas lemia, kad vaikai pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus. Mažiau tikėtina, kad vaikai, nurodę, jog jų namuose jaučiamas rūpestis ir šiluma, pradės įgyti žalingų įpročių.

Nutinka blogų dalykų, kai vaikai yra vieni, kai vėlai leidžia laiką su draugais. Situaciją keičia ne šis įstatymas, o to žinojimas ir suvokimas, todėl įstatymas gerbiamas daugumos tėvų.

Mažiau šansų, kad tai darys ir tie vaikai, kurie nurodė, jog praleidžia daug laiko su savo tėvais ar kurių tėvai pažįsta jų draugus. Tai buvo pagrindiniai faktoriai, tad buvo svarbu išmokyti tėvus, kaip jie gali tapti didžiausia prevencija, kad jų vaikai nevartotų alkoholio“, – aiškina „Planet Youth“ direktorius.

Apklausų ir tyrimų metu buvo nustatyti ne tik prevencijos, bet ir rizikos faktoriai. Pastebėta, kad daugiau šansų, jog alkoholį pradės vartoti tie vaikai, kurie iki vėlumos leidžia laiką lauke, į namus grįžta po vidurnakčio ar nieko neveikdami laiką leidžia prekybos centruose.

J. Sigfussonas išskiria kelis svarbiausius faktorius – tėvai, bendraamžiai, mokykla ir veikla po pamokų. Pavyzdžiui, pastebėta, kad vaikai, kurie mokykloje jaučiasi labai gerai, mėgsta savo mokytojus ir draugus, mažiau linkę vartoti alkoholį. Tyrėjai itin akcentavo veiklos po pamokų svarbą.

„Matėme, kad tie vaikai, kurie pranešė, kad 3, 4 ar 6 kartus per savaitę lanko kokius nors užsiėmimus, mažiau linkę pradėti vartoti narkotikus. O papildoma veikla gali būti bet kas – meno būreliai, piešimas, dainavimas, muzika, futbolas ar kitas sportas“, – vardija J. Sigfussonas.

Pinigai būreliams – visiems vaikams

Vis dėlto, pradėjus dirbti kitose šalyse, pastebėta, kad kartais būreliai gali tapti rizikos faktoriais, pavyzdžiui, taip buvo ir Baltijos šalyse. To priežastis – būrelių ir trenerių kokybė, tvirtina J. Sigfussonas.

Jei treneriai profesionalūs, žino, kaip dirbti su vaikais, būrelio lankymas suveiks kaip prevencija, tačiau jei treneris po žaidimo geria alų ir nėra tinkamas pavyzdys vaikams, tokie užsiėmimai virsta rizikos faktoriumi.

Pasak „Planet Youth“ vadovo, Islandijos valdžia suprato papildomų būrelių svarbą vaikams, todėl savivaldybės pradėjo teikti išmokas tėvams, nepriklausomai nuo jų pajamų, kad visi vaikai galėtų dalyvauti įvairiose veiklose.

„Dabar ši išmoka siekia 350–400 eurų vaikui per metus, o ją gauna visi vaikai nuo 6 iki 18 metų. Vaikai išsirenka, ką nori veikti, pavyzdžiui, žaisti futbolą. Tada pinigai iš savivaldybės keliauja tiesiai futbolo klubui. Niekas neturi prašyti šių pinigų – jie paprasčiausiai skiriami.

Tačiau jei pinigų nepanaudosi, paprasčiausiai juos prarasi – tai labai didelis paskatinimas. Man atrodo, Islandijoje yra aukščiausias įsitraukimas į tokias veiklas visoje Europoje. Tai gera sistema“, – įsitikinęs J. Sigfussonas.

Komendanto valanda

Islandijoje vaikai nustatytu laiku turi grįžti namo. Pavyzdžiui, vasarą vaikai nuo 13 iki 16 metų lauke gali būti iki vidurnakčio, o žiemą – iki 22 valandos. J. Sigfussonas portalui LRT.lt pasakoja, kad kai kurie žmonės iš pradžių buvo skeptiški, tačiau šis įstatymas veikia nuo 1970–1980 metų, taigi, situaciją pakeitė ne įstatymai, o žmonių sąmoningumas.

„Kai mokslininkai ir su vaikais dirbantys žmonės tėvams pasako, kad tai, jog vaikai vėlai naktį lauke leidžia laiką, yra rizikos faktorius, kad yra daugiau galimybių, jog jie pradės vartoti narkotikus, tada įstatymai pradeda veikti“, – tikina „Planet Youth“ vadovas.

Pasak jo, už šio įstatymo nesilaikymą niekas nebus nubaustas ir baudos negaus, tai – priminimas apie kylančias grėsmes. Ši nuostata – Vaikų apsaugos įstatymo dalis ir tik vienas straipsnis iš 101. Taigi, toks įstatymas primena tėvams apie grėsmes, o tai, kad vaikai neturėtų leisti laiko lauke naktį, tampa visuotinai žinomu faktu.

„Nutinka blogų dalykų, kai vaikai yra vieni, kai vėlai leidžia laiką su draugais. Situaciją keičia ne šis įstatymas, o to žinojimas ir suvokimas, todėl įstatymas gerbiamas daugumos tėvų. Prisimenu, kai mano vaikai buvo jaunesni, kiekvienais metais gaudavome tam tikrą priminimą apie tai, pavyzdžiui, lipduką ant šaldytuvo.

Savivaldybės išsiųsdavo tokius priminimus visoms šeimoms, auginančioms tam tikro amžiaus vaikus. Toks nuolatinis priminimas būdavo visus metus, o vaikai tai gerbia. Tam reikia laiko, bet kai vaikus ir tėvus informuoji, kodėl to reikia, tai tampa norma“, – teigia J. Sigfussonas.

Tėvai įpareigojami raštišku pasižadėjimu

Islandijoje kiekvienoje mokykloje turėjo būti įsteigtos tarybos su tėvų atstovais. Tėvų organizacijas vienijanti organizacija parengė specialius sutikimus, tėvai turėjo juos pasirašyti. Pavyzdžiui, vaikų, vyresnių nei 13 metų, tėvai pasirašydami dokumentus pažada, kad neleis savo vaikams organizuoti vakarėlių be suaugusiųjų priežiūros, nepirks alkoholio.

Tėvų pasižadėjimai yra trys, sako J. Sigfussonas. Pirmas pasižadėjimas užpildomas tada, kai vaikas pradeda eiti į mokyklą. Antrą kartą pasižadėjimą tėvai pasirašo, kai vaikui sueina maždaug 10 metų, o trečią – kai vaikui 12 ar 13 metų.

„Su kiekvienu dokumentu tėvai pasižada vis daugiau ir daugiau. Žinoma, kai vaikui šešeri, dokumente nerašoma, kad tėvai vaikui nepirks alkoholio, nes tai dar neaktualu, todėl šis punktas įrašomas tada, kai vaikui maždaug 13 metų. Manau, kad šiandien šie dokumentai nebėra tai, ką tu pasirašai, tai labiau įsipareigojimas, pažadas, apie ką tau nuolat primenama“, – pažymi J. Sigfussonas.

Islandų modelį taiko ir Lietuvoje

Patirties iš islandų semiasi ir lietuviai. Kaunas – viena iš savivaldybių, siekianti perimti gerąsias islandų patirtis ir vykdanti mokinių apklausas. Kaip portalui LRT.lt sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Lina Lauciūtė-Žagarė, islandų metodas pabrėžia visų suinteresuotų šalių – tėvų, mokyklos ir vietos bendruomenės – subūrimą.

Modelis grindžiamas trimis ramsčiais – tyrimais paremta praktika, bendruomenišku požiūriu ir dialogo tarp tyrėjų, politikos formuotojų ir vykdytojų užmezgimu bei palaikymu, tvirtina L. Lauciūtė-Žagarė. Anot jos, būtent ilgametis ir reguliarus darbas šioje srityje, veikiant kartu su vaikus supančia aplinka, leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų bei progreso.

Programos „Jaunimo planeta“ apklausos vykdytoja Rasa Šerpytienė pabrėžia vykdomų vaikų apklausų svarbą. Jos teigimu, remiantis ilgamete patirtimi bei tyrimo ataskaitomis, galima pamatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas, išsiaiškinti, kokią įtaką jų vartojimui paauglio gyvenime daro šeima, draugai, popamokinis užimtumas bei fizinis aktyvumas.

„Atsiranda galimybė tikslingai taikyti prevencinius modelius: informuoti tėvus apie emocinės paramos, laiko, praleidžiamo su paaugliais, svarbą; stiprinti paauglių ir bendruomenės nepakantumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui; atpažinti problemą ir rasti operatyvų bei tiesiausią kelią prevencijai“, – portalui LRT.lt sako R. Šerpytienė.

Specialistė akcentuoja, kad žalingi įpročiai, o ypač tarp jaunimo, yra visos Europos problema, todėl svarbu dalytis patirtimi su kolegomis iš svetur.

„Ne kopijuojame kitų patirtį, bet ieškome efektyviausių sprendimų, tinkančių būtent mums. Turėti naujausius duomenis, šviežias tendencijas – tiesiog būtina“, – pabrėžia R. Šerpytienė.

Kas lėmė islandų sėkmę?

Pasak R. Šerpytienės, viena iš islandų sėkmės paslapčių – glaudus bendradarbiavimas ir aktyvus tėvų įsitraukimas. Nacionalinis tėvų komitetas Islandijoje įgyvendina programas, kuriose yra palaikomas bendras visų tėvų dalyvavimas vaikų gyvenime, pavyzdžiui, klasės tėvų susitikimų metu priimami bendri susitarimai ar taisyklės, kaip elgtis kilus tam tikroms situacijoms, sako ji.

„Vienas iš tokių susitarimų – tai ir komendanto valanda, kada vaikai turi būti namuose. Esama ir kito susitarimo, ką vaikai gali valgyti ar vartoti vakarėlių metu. Tėvai informuoja vieni kitus, kilus įtarimų, kad vaikai būriuojasi ar užsiima įtartinomis veiklomis. Be to, jie skatinami kokybiškai leisti laiką su savo vaikais“, – aiškina R. Šerpytienė.

Programos „Jaunimo planeta“ apklausos vykdytoja taip pat išskiria būrelių svarbą. Pasak jos, mokinių užimtumas sudaro prielaidas mažiau naudoti arba visai nenaudoti psichoaktyvių medžiagų, o motyvuoti vaikai siekia savo asmeninių, pilietinių tikslų ir kartais, to net nesuprasdami, aplink save buria tokių pačių bendraminčių ratą.

„Užimtumo stokojantys vaikai po pamokų daugiausia laiko praleidžia prie kompiuterių, televizorių, naršo socialiniuose tinkluose. Taip formuojasi vienišiai, stokojantys socializacijos įgūdžių, nepasitikintys savimi, turintys bendravimo problemų“, – kalba R. Šerpytienė.

Jos teigimu, būtent dėl to islandai tiek daug investuoja į popamokines veiklas, pritraukdami profesionalius trenerius bei mokytojus, kurie ugdo vaiko talentus. Jie atsisakė į tokias neformaliojo ugdymo veiklas įtraukti neprofesionalius savanorius, susikoncentravusius tik į užimtumą ir lengvą laiko leidimą, priduria pašnekovė.

Naujų iššūkių dar kyla

Nors savo pasiekimais ir sukurta sistema islandai džiaugiasi, J. Sigfussonas pripažįsta, kad nuolat atsiranda naujų sunkumų, su kuriais reikia susidoroti. Pavyzdžiui, atsiranda naujų kenksmingų produktų, populiarėja elektroninės cigaretės, vaikai vartoja kofeiną, energetinius gėrimus...

Kita problema – vaikų psichologinė savijauta: „Matome, kad ji prastėja, pastebime ir tam tikrų koreliacijų. Pavyzdžiui, paauglės mergaitės, kurios kiekvieną dieną socialiniuose tinkluose praleidžia keturias valandas arba daugiau, dažniau linkusios nurodyti, kad jų psichologinė savijauta yra bloga.

Vaikų, kurie nurodo, kad iš jų tyčiojamasi, kad jie nėra lygūs su kitais, neturi tokių pačių galimybių kaip kiti, psichologinė savijauta taip pat blogesnė“, – portalui LRT.lt sako J. Sigfussonas.

Jaučiamas seksualinio smurto atvejų padaugėjimas. „Planet Youth“ vadovas svarsto, kad taip galėjo nutikti dėl to, kad prieš 15–20 metų ši problema tarsi buvo toleruojama.

„Visą laiką atsiranda naujų iššūkių, tačiau toliau koncentruojamės į tai, kas žinome, kad veikia. Stengiamės pagerinti vaikų aplinką, nepadarome vaikų atsakingų už jų gerovę, nes atsakingi ne jie. Mes, suaugusieji, tėvai, visuomenė, turime galvoti, kaip sukurti tokią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs. Tai mūsų atsakomybė“, – pabrėžia J. Sigfussonas.