Vaikų psichikos sveikatos būklė Lietuvoje – viena prasčiausių Europoje: kodėl dešimtmečius veikiančios programos nepajėgia išspręsti skaudžių problemų

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2020.11.03 11:31
Karantinas Vilniuje

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad psichinė Lietuvos vaikų būklė itin prasta. Pagal UNICEF ataskaitą apie vaikų gerovę skirtingose šalyse, pirmaujame ir pagal paauglių savižudybių skaičių. Psichologai kaip vieną sprendimo būdų įvardija pagalbos programų plėtrą, jų finansavimo užtikrinimą. Pasak ekspertų, valstybė turėtų padėti ne tik išmokomis ar pašalpomis, bet ir įvairiomis paslaugomis, stiprindama tėvystės bei motinystės įgūdžius.

Rugsėjį paskelbus UNICEF ataskaitą apie Lietuvos vaikų būklę, paaiškėjo negailestinga statistika. Vaikų psichinė sveikata viena prasčiausių – esame 36-i iš 38 valstybių. Taigi šį kartą LRT ieško sprendimų komanda aiškinosi, kaip su šiomis problemomis kovoja kitos šalys ir kokių sprendimo būdų galima rasti visai čia pat – šalia mūsų gyvenančiose bendruomenėse.

Šiandien reportažą ir diskusiją su ekspertais stebėkite laidoje „Laba diena, Lietuva“, rytoj nuo pat ryto ieškokite išsamaus straipsnio LRT.lt portale, o ketvirtadienį klausykitės radijo pasakojimo LRT radijo laidoje „10-12“.

Per gyvenimą kartu su Didžiuoju draugu

Lietuvoje jau 25 metus veikia JAV atsiradusi prevencinė programa „Big Brothers Big Sisters“, pagal kurią savanoris, arba Didysis Draugas, ir vaikas, Mažasis Draugas, susitinka kartą per savaitę ir kartu leidžia laiką. Savanoriai apmokomi, kaip geriausia bendrauti su Mažuoju Draugu ir kaip padėti įveikti gyvenimiškas problemas, kylančias tiek namuose, tiek mokykloje. Programos koordinatorės bendrauja ir padeda iškilus sunkumų.

LRT ieško sprendimų. Vaikų gerovė

Programos savanorė Karolina Baltuonytė su Mažąja Drauge matosi daugiau nei pusmetį. Mergina pasakoja, kad pokyčius jaučia ir pati, mato, kad keičiasi ir Mažoji Draugė.

„Pavyksta sukurti pasitikėjimą. Vaikui paprasčiau pasakyti, kas negerai, daugiau pasakoti apie kasdienybę, mokyklą. Tuomet lengviau pastebėti, kur kažkas nesiseka ar kyla problemų. Savanoriui, kaip patikimam draugui, galima kreiptis pagalbos kartu su vaiku“, – sako savanorė.

Pasak merginos, bendraudama su mergaite, ji mokosi ir pati: „Matau ir savo, ir savo Mažosios Draugės pokyčius. Mes turėjome tokį pusmečio aptarimą kartu su programos koordinatorėmis, pasidžiaugiau, kad ir aš galiu jaustis savimi.“

Kai vaikai iš sudėtingesnių šeimų gauna Vyresnį Brolį ar Sesę, kurie nori skirti laiko, veikia kažką, tai tas supratingo suaugusiojo buvimas padeda tolesniame gyvenime įveikti sunkumus, vaikas turi, į ką atsiremti.

Karolinos, kaip savanorės, užduotis – suteikti Mažajai Draugei palaikymą ir parodyti teigiamą suaugusio žmogaus pavyzdį. Rezultatai rodo, kad programos poveikis pastebimas mažiausiai vienerius metus po susitikimų. Be to, ji pritaikoma įvairių miestų ar kaimų bendruomenėse.

Vaikų linijos vadovas, psichologas Robertas Povilaitis teigia, kad toks būdas padeda mažinti agresyvų elgesį. Pasak jo, tokie vyresnieji draugai primena „Vaikų linijos“ savanorius.

„Kai vaikai iš sudėtingesnių šeimų gauna Vyresnį Brolį ar Sesę, kurie nori skirti laiko, veikia kažką, tai tas supratingo suaugusiojo buvimas padeda tolesniame gyvenime įveikti sunkumus, vaikas turi, į ką atsiremti“, – sako psichologas.

 Vaikai
Vaikai / AP nuotr.

Bendraamžiai moko bendraamžius

Lietuvoje taip pat veikia ir kita prevencinė programa „Taiki mokykla“, padedanti ugdymo įstaigose spręsti konfliktus, mažinti agresiją, kurti draugišką aplinką.

Programoje dalyvaujanti septyniolikmetė Saulė rengia susitikimus su moksleiviais savo mokykloje. Programos esmė – bendraamžiai moko bendraamžius, ir taip visi kartu mokosi suprasti vienas kito poreikius ir jausmus.

„Kai realiai supranti žmogų, kodėl jis daro tam tikrus dalykus, nekyla pyktis, jeigu jauti tą žmogų, stengiesi gražiai šnekėti“, – sako Saulė. Geriau pažindama save, mergina dabar galvoja apie psichologijos studijas.

Kai realiai supranti žmogų, kodėl jis daro tam tikrus dalykus, nekyla pyktis, jeigu jauti tą žmogų, stengiesi gražiai šnekėti.

„Projektas labiausiai orientuotas į konfliktų sprendimą ir konfliktų prevenciją. Manau, tai padeda. Per užsiėmimus kalbame ne tik, kaip spręsti konfliktus, bet ir apie jausmus, kad mes turime vienas į kitą įsigilinti. Manau, tai šiek tiek pristabdo konfliktus mokyklose“, – teigia mergina.

Į projektą įsitraukia ne tik vaikai, bet ir mokytojai. Jie pastebi, kad šiandien viena iš psichinės sveikatos problemų – vienišumas.

„Apie patyčias nėra kalbama, bet pati projekto sąranga, kai stengiamės suprasti vieni kitų jausmus, pažinti vieni kitus geriau, sukuria terpę labiau jausti žmogų. Kai labiau jauti ir supranti žmogų, nebesinori iš jo tyčiotis, nes jį matai kitaip, kitomis akimis“, – sako muzikos mokytoja Dana Podriabinkina-Kalytienė.

Pasak jos, vaikai, daugiau bendraudami vieni su kitais, keičiasi. „Ypač pastebiu vyresnių mokinių elgesio skirtumus, palyginti su tuo, kaip būdavo anksčiau. Jie stengiasi mažiau šaipytis, susiturėti. Kartais vieni kitus ramina ir bando užstoti tuos, iš kurių šaipomasi“, – teigia mokytoja.

Pradiniame projekto „Taiki mokykla“ etape atliktas tyrimas, kuris apėmė projekte dalyvavusias ir nedalyvavusias mokyklas. Suaugusieji ir vaikai stebėti prieš mokymus ir po jų. Projekto rezultatai rodo, kad įgyvendinus programą „Taiki mokykla“ vaikai daugiau kartų konfliktus mokykloje išsprendžia sėkmingai.

„Pirmas dalykas, kuris tikrai akivaizdus, yra tai, kad moksleiviai geriau pradėjo suprasti savo bendraamžius ir kitus moksleivius, pradėjo suprasti, dėl ko žmonės vieni su kitais pykstasi, kas yra už tų pykčių, kokie motyvai, kokie lūkesčiai. Antras dalykas, aišku, tai, kad jie išmoko efektyvesniais būdais spręsti konfliktus“, – teigia Paramos vaikams centro psichologė Erna Petkutė.

Pasak psichologės, vėliau projekto dalyviai ir koordinatoriai palaiko ryšį, aptaria iškilusias problemas ir lūkesčius. „Pirmiausia mes visai mokyklos bendruomenei, kurią susikviečia mokykla, pristatome projektą. Visi išgirsta 6 pamokų ciklą: savęs pažinimo, emocijų, pykčio valdymo, problemų sprendimo ir mediacijos. Taip pat vyksta konsultacijos arba pasitarimai, ten sprendžiame aktualius klausimus, kylančius mokantis“, – sako psichologė.

Vaikai
Vaikai / Pexels nuotr.

Pagalbos programoms trūksta tęstinumo

Psichiatrai sako, kad tokios programos – naudingos, tačiau trūksta tęstinumo ir finansavimo.

„Programos atėjusios į Lietuvą, bet su jų tvarumu yra prastai. Kiekvieną kartą reikia maldauti valdžių ir aiškinti, kad tai nėra prabanga, kad tai būtiniausios prevencinės programos, kurių negali nebūti“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras.

Pirmiausia mes turime pagaliau vieną kartą pripažinti, kad mes patyrėme sisteminę nesėkmę šitoje srityje, nebedangstyti ydingos sistemos. Tik tada įmanomi žingsniai, kad pradėtume teikti veiksmingą pagalbą, o ne visokią pseudopagalbą.

Jo teigimu, Lietuvoje reikėtų apie 10 stiprių programų, kurioms būtų paskirtas tęstinis finansavimas.

„Mes jau 30 metų prasnaudėme, pasirinkdami po vieną kitą programą ankstyvajai vaikystei, paauglystei. Tam, kad programos, kurios iš tikrųjų pasitvirtino pasaulyje, pasitvirtintų ir Lietuvoje, pradėkime programas nuolat finansuoti. Kaip teigiamą pavyzdį parodyčiau patyčių prevencijos programą, kuri vyksta bent keliuose šimtuose Lietuvos mokyklų“, – sako profesorius.

Pasak ekspertų, reikėtų kurti kompleksinę psichologinio švietimo ir pagalbos sistemą, kuri vaikams bei jų tėvams galėtų padėti kuo anksčiau.

„Pirmiausia mes turime pagaliau vieną kartą pripažinti, kad mes patyrėme sisteminę nesėkmę šitoje srityje, nebedangstyti ydingos sistemos. Tik tada įmanomi žingsniai, kad pradėtume teikti veiksmingą pagalbą, o ne visokią pseudopagalbą, kuri dažnai klesti iki šiol, arba retoriką, kaip mes mylime vaikus, kaip mums jų gaila, ir taip toliau. Tai šitos pseudopriemonės ne padeda, o kenkia. Vaikus reikia gerbti, vaikai yra piliečiai, vaikai turi savo teises, ir laikas būtų tas teises pradėti gerbti ir padėti vaikams jaustis saugiems ir sveikai vystytis“, – teigia D. Pūras.

Dainius Pūras
Dainius Pūras / E. Blaževič/LRT nuotr.

Geriausiai tarp Europos Sąjungos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių pagal vaikų gerovę vertinami Nyderlandai, Danija ir Norvegija.

„Priemonių yra daug, tik kad Lietuva jas arba pasiima, arba ne. Visų pirma, siekiant užtikrinti vaikų gerovę, reikia padėti auginti vaikus ne tik išmokomis, pašalpomis, bet ir moderniomis paslaugomis, stiprinant tėvystės, motinystės įgūdžius“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas.