Lietuvoje

2020.10.13 20:41

Poruojamai koalicijai mato vidinių iššūkių: „šantažo partija“ tapti gali ne tie, kaip manyta anksčiau

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.10.13 20:41

Pakakę mandatų po antrojo Seimo rinkimų turo centro dešinieji, neabejojama, bandys formuoti bendrą koaliciją. Tačiau sugyventi gali būti sudėtinga ir tarpusavyje, ir su prezidentu, svarsto kai kurie apžvalgininkai. Ir jeigu ultimatumus dėl svarbių mandatų keliančia politine jėga prieš rinkimus kai kas galėjo laikyti „darbiečius“, dabar atrodo, kad ne mažiau nepatogia konservatoriams gali būti Laisvės partija, sako politologė Jūratė Novagrockienė.

Apie ateitį į Seimą patekusios partijos kol kas kalba santūriai, taip pat ir daugiausiai mandatų iškovojusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, prisimenanti ir 2016 m. pamokas, kai po pirmojo turo taip pat pirmavo. Tiesa, šįkart ateitis atrodo šviesesnė, sutinka „Aktualijų studijos“ pašnekovai, visų pirma dėl to, jog keliolikoje vienmandačių apygardų potencialūs koalicijos partneriai kovos tarpusavyje.


Šių kovų baigtis lems santykinį svorį potencialioje koalicijoje, o tai svarbu, mat Laisvės partijos į Seimą atsinešama darbotvarkė prasilenkia su dalies krikdemiškų TS-LKD narių pažiūromis.

„Nebūčiau toks įsitikinęs dėl jos dešinumo kai kuriais klausimais. Man atrodo, kad Laisvės partija į galimą koaliciją, kurią dėliojame savo hipotetiškuose apmąstymuose, įneš šiek tiek vakarietiško kairuoliškumo, kai kalbame apie socialinius, žmogaus teisių klausimus ir tai gali būti užprogramuotas konfliktas su krikdemiškąja konservatorių dalimi.

Visi kalbėjo prieš rinkimus, kad vidinis konservatorių partijos reitingavimas parodė krikdemiškosios pusės stiprėjimą, tuo pačiu Laisvės partija atstovauja tai, kas iš esmės tai konservatorių daliai yra prieštaringa. Aš manau, kad Laisvės partija įneš ne vidinių interesų ar ambicijų konfliktą, o normalų politinį konfliktą, kuris šiuo metu vyksta ir Vakaruose, tarp tradicionalistų ir progresyvistų“, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė pastebi, kad gana liberalių nuostatų laikosi dalis partijos lyderių, pavyzdžiui, apie pritarimą civilinei partnerystei tarp vienalyčių asmenų dar 2016 m. kalbėjo ir Gabrielius Landsbergis. Visgi TS-LKD bendruomenėje ir būsimojoje frakcijoje nuomonės yra įvairios, o nenuolaidus Aušrinės Armonaitės ir jos partijos tonas gali būti iššūkiu, sako J. Novagrockienė.

„Kadangi ji dabar yra ant bangos, įsiaudrinusi ir laiminga, jai atrodo, kad jie gali vos ne diktuoti. Aš irgi galvojau, kad vadinamoji „šantažo partija“, kuri gali labai daug reikalauti, bus Darbo partija, bet man atrodo, kad ir tarp tų trijų Laisvės partija gali būti ta, kuri pradės reikalavimus kelti“, – kalbėjo politologė.

Visgi Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, mano, kad Laisvės partija, turėdama galimybę pasiekti bent dalį žadėtų tikslų, kai kuriais klausimais nusileis – likti opozicijoje taip pat būtų savotiškas rinkėjų pasitikėjimo nepaisymas.

„Aš manau, kad tai nėra rimtas pasirinkimas Laisvės partijai. Ji gali tik pasirinkti vieną ar kitą klausimą, dėl kurio kovos, pavyzdžiui, dėl marihuanos dekriminalizavimo, galbūt iš dalies dėl gėjų teisių, nors jis yra problematiškas“, – kalbėjo K. Girnius.

Darbo partija, kurios lyderis Viktoras Uspaskichas neatmetė galimybės remti centro dešinės koalicijos, taip pat išlieka galimu „auksinių balsų“ partneriu, tačiau dėl suprantamų priežasčių bent kol kas vengiama aštrinti kampus.

„Aš kelčiau hipotetinį klausimą, ar Darbo partija gali būti tas papildomas dėmuo. Suprantu, dabar niekas neatsakinės į jį, bet logiškai, nuosekliai žiūrint į visą dėlionę, kyla klausimas, ar nesurinkus 71 mandato tai trijų koalicijai, Darbo partija bus tas papildomas dėmuo ir kokias pasekmes tai turės Tėvynės sąjungos įvaizdžiui, ar liberalai nesipriešins tokiam junginiui ir panašiai“, – sakė P. Gritėnas.

Koks bus dialogas su prezidentūra?

Viešai nekomentavęs pirmojo turo rezultatų antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino visų 5 proc. barjerą peržengusių ir į Seimą patekusių partijų pirmininkus.

Prezidento gegužės pabaigoje išsakyta prognozė, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga po rinkimų gali formuoti centro kairės koaliciją dabar kiek nutolo, nors ir nėra neįtikima. Apžvalgininkų manymu, šioji jam būtų šiek tiek artimesnė.

„Vienas iš svarbesnių klausimų yra koks bus santykis su prezidentu, jeigu iš tikrųjų laimės centro dešinės koalicija, o aš dėl to visiškai neabejoju. Šie žmonės yra gana griežtai nusistatę prieš mokesčių didinimą, ten yra gražių pasisakymų, kad reikia didinti investicijas, reikia kurti aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, bet jeigu nori kurti prezidento „gerovės valstybę“, tu ilgainiui turėsi didinti mokesčius“, – sakė K. Girnius.

P. Gritėnas atkreipia dėmesį ne tik į galimus nuomonių išsiskyrimus ekonomikos ar socialinės politikos klausimais, bet ir „kultūrinius principus“. Ne paslaptis, jog prezidentas konservatyvesnis už, pavyzdžiui, Laisvės partijos lyderius.

Apžvalgininkas svarstė ir apie tai, koks santykis būtų tarp galimos premjerės Ingridos Šimonytės ir G. Nausėdos.

„Dėl savo pozicijos jis, aišku, negali dėstyti konkrečių savo simpatijų ir antipatijų, bet kalbėdamas apie gerovės valstybės koncepciją prezidentas turbūt įsivaizduoja ją krypstančią į centro kairės pusę ir susijusią su tomis priemonėmis, kurios remiasi, pavyzdžiui, mokesčių didinimu, parama vargingiausiam sluoksniui. Su dabartine galima centro dešinės koalicija būtų savotiška kolizija, man atrodo, kad prezidentūra kitaip mato dalykus. Ir galimybė, kad premjere taptų buvusi konkurentė Ingrida Šimonytė turbūt taip pat prezidentui nėra labai maloni, nes tai būtų savaiminė politinė konkurencija ir papildomas stiprus žaidėjas jo lauke“, – kalbėjo P. Gritėnas.

K. Girniaus manymu, trinties bendradarbiaujant kilti neturėtų.

„Tikrai nemanau, kad Nausėdai yra problema, kad Šimonytė būtų premjerė, gal netgi džiaugtis galėtų. (...) Antra vertus, reikia prisiminti, kad jis nori veikti vidaus politiką, o jeigu nori tai daryti, turi sugyventi su valdančiąja koalicija“, – sakė VU TSPMI politologas.

Prognozės pro šalį

Laidos pašnekovų nuomonės išsiskyrė dėl to, ar nuo sociologinių apklausų nutolę rinkimų rezultatai iš tiesų tapo visuomenės nuomonės apklausas atliekančių bendrovių fiasko.

J. Novagrockienė nebuvo linkusi taip manyti, tačiau pasak P. Gritėno, „sociologinės apklausos gerokai save diskreditavo“ – ne kaip mokslo sritis, tačiau kaip konkrečių agentūrų atliekami tyrimai.

„Tie rinkimų rezultatai, toks įspūdis, kažką apvertė mūsų pasaulėžiūroje, bet man atrodo, kad didelė problema, jog tą pasaulėžiūrą mes formavome pagal nebūtinai teisinga ar atnaujinta metodologiją daromas apklausas“, – kalbėjo P. Gritėnas.

K. Girnius rado paaiškinimų, kodėl galėjo būti pražiūrėta kai kurių partijų sėkmė bei kai kurių pralaimėjimai.

„Jos (apklausų bendrovės – red. past.) labai dažnai pabrėžia, kad yra didelis procentas nežinančių arba nepasakančių. (...) Tų negalime prognozuoti. Antra vertus, Laisvės partija nebuvo visada tik nuo 1 iki 3 procentų, buvo keletas apklausų, kuriose rodė 4,2-4,5 procentus, atsimenu, buvo bent viena apklausa, kuri rodė šiek tiek daugiau negu Liberalų sąjūdžiui. Nebuvo itin sėkminga, bet nebuvo ir taip blogai, kaip vaizduojasi, juolab, kad negali numatyti, kai didelis procentas nesako kaip balsuos ir nežino ar balsuos“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05