„Darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas sako, kad gavusi kvietimą į kairiųjų ar dešiniųjų jėgų pagrindu sudarytą valdančiąją koaliciją jo partija į postus nesitaikys, nesibodėtų dirbti ir „konstruktyvioje“ opozicijoje. Į Seimą patekusių partijų atstovai, bet jau kol kas, aiškiausiai sutaria dėl vieno – susitarti galima mėginti dėl švietimo.
Potencialios centro dešinės koalicijos lyderiai neskuba kalbėti apie bendrą porinkiminę ateitį – pažymi, kad reikia sulaukti antrojo turo, kuriame dažnoje vienmandatėje susitiks būtent šių politinių jėgų tarpusavio kandidatai.
Socialdemokratams ir „valstiečiams“ jau prakalbus apie vienas kito kandidatų palaikymą, to paties dar nedaro Darbo partija. Jos pirmininkas V. Uspaskichas sutinka su pastabomis, kad jo partija dažnai klaidingai priskiriama prie kairiųjų, mat programinėse nuostatose, pasak jo, turi ir liberalams būdingų tikslų.
„Tame yra dalis tiesos, – Reikia galvoti apie tai, kaip uždirbti toms socialinėms garantijoms, tai yra labai svarbu. Mes apskritai šiuose rinkimuose nekalbėjome apie ideologijas, mes kalbėjome apie tai, kaip efektyviai valdyti Lietuvos ūkį“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT Forumas“ kalbėjo V. Uspaskichas.
Jo teigimu, rinkėjai išreiškė aiškų prielankumą centro dešinei, o konservatoriams, Laisvės partijai bei Liberalų sąjūdžiui porininkų gali ir neprireikti. Darbo partija esą nusiteikusi dirbti ir opozicijoje, o, gavusi kvietimą jungtis prie koalicijos, nesitaikytų į postus.
„Galiu pasakyti, kad jokių postų mes nesieksime, bus naudingiau nors kažkiek iš mūsų programos įgyvendinti nuostatų – tai yra regioninė politika ir investicinė aplinka. Jeigu pavyktų, mes remsime, todėl kad žinome, ką reiškia gauti vieną ar dvi ministerijas, užsiknisti su jomis ir dar minusų surinkti. Geriau bandyti padėti vienai ar kitai valdančiajai daugumai įgyvendinti programą“, – kalbėjo europarlamentaras.
Konservatorių sąrašo vedlės Ingridos Šimonytės teigimu, rasti suderinamumą su bent dalimi Darbo partijos programinių nuostatų konservatoriai galėtų, pavyzdžiui, su regionų politika ar investicijų skatinimo tikslais.
„Nelabai suprantu, kokiu būdu Darbo partija yra centro kairėje. Gal nebent tik todėl, kad ji yra buvusi Vyriausybėje su socialdemokratais ir tokiu būdu tarsi patapo centro kaire. Mano supratimu, visa politinė programa, kuri yra tos partijos deklaruojama, gana toli nuo centro kairės“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas „darbiečių“ ir savo partijos bendradarbiavimą vertino atsargiau.
„Jų programoje tikrai apstu prieštaringumų įvairiausių – kai nori dosnesnių socialinių programų, bet sakai, kad sumažinsi mokesčius ir kažkaip viskas visiems bus gerai. Man kyla įtarimų, ar tikrai tai yra nuoširdu“, – kalbėjo jis.
Dėl švietimo mato prošvaisčių susitarti
„LRT forume“ kalbėjusių partijų atstovai sutarė, kad sutarimas dėl švietimo gali peržengti būsimos valdančiosios koalicijos ribas, esą galima mėginti siekti nacionalinio susitarimo.
„Dėl švietimo susitarti galima ne tik tarp centro dešinės partijų“, – sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė teigė, kad prieš kurį laiką susitarti sutrukdė artėjantys rinkimai. Šiems likus užnugaryje, galima mėginti pakartoti susitarimo dėl gynybos finansavimo sėkmę.
„Vyriausybė yra pasiūliusi nacionalinio susitarimo projektą, bet suprantame puikiai visi, kad patekome į laikotarpį, kuris buvo rinkimų karštinė, kai kiekviena partija buvo linkusi dominuoti ir rodyti save. Susitarimas prieš rinkimus visada sunkus, ypač skirtingų pasaulėžiūrų partijoms, bet kad po rinkimų tai turėtų būti pirmaeilis darbas, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai tam dalykui pritaria ir, manau, jame visomis išgalėmis dalyvaus“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės teigimu, jos politinė jėga sieks įgyvendinti žadėtą 3 proc. BVP finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, su LGBT teisėmis ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimu susijusius siekius, tačiau prioritetu taip pat laiko švietimą.
„Jeigu tai taps svarbiausiu klausimu valstybei, nuo kurios partijos pradės, tai jau bus milžiniškas laimėjimas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak G. Palucko, ankstesnis tarppartinio susitarimo siūlymas buvo per platus, tai tapo pagrindiniu trukdžiu.
„Rinkimais nelabai ir kvepėjo tuomet dar, tiesą pasakius. Išsiskyrė nuomonės dėl nuostatų skirtumų, nes susitarimas buvo per platus. (...) Kai atsirado skirtybių, tikrai ideologinių ir tvirtų, visi pasakė „ačiū, ne“, – sakė socialdemokratų pirmininkas.
Armonaitė kai kuriais klausimais siūlo nebe diskutuoti, o veikti
Apžvalgininkų poruojamos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos kai kuriais klausimais sąlyčio taškų rastų nesunkiai, dėl kai kurių tektų diskutuoti, sako I. Šimonytė.
Kaip Laisvės partijos akcentuojamas problemas, kurių įtraukimui į darbotvarkę bent dalis konservatorių pritarti galėtų, ji paminėjo nelietuviškų lotynų kalbos abėcėlės rašmenų įteisinimą asmens dokumentuose ir disponavimo mažu kiekiu kanapių dekriminalizavimą,
„Paskutinį kartą, kai tas projektas teiktas Seime, jis buvo teikiamas mano frakcijos kolegų, deja, palaikymo tradiciškai nesulaukė“, – sakė I. Šimonytė, prisiminusi šį pavasarį registruotas Mykolo Majausko pataisas, kuriomis atsakomybė už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų be tikslo platinti būtų perkelta iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą.
Dėl dalies kitų liberalios darbotvarkės klausimų, I. Šimonytės manymu, rasti konsensusą nevienalytėje konservatorių partijoje ir būsimojoje frakcijoje užtruktų ilgiau.
„Kai kurie iš tų klausimų apaugę gandais ir legendomis, juos reikia visų pirma išsklaidyti. Tai paskleista galbūt tyčia, gal iš nežinojimo, matyt, tai užtruks laiko, bet aš nematau problemos apie tai diskutuoti“, – laidoje sakė konservatorių kandidatė į premjeres.
A. Armonaitės manymu, dėl kai kurių problemų diskutuojama jau pernelyg ilgai. Kaip tokią ji išskyrė civilinę partnerystę vienalytėms šeimoms.
„Beprotiškai gėda, kad liko keletas šalių ES, kurios nesuteikia galimybės įvairioms šeimoms įteisinti savo santykių. Aš jau norėčiau, kad ne diskusija vyktų, o būtų sprendimai, nes žmonės iš tikrųjų dėl to išvažiuoja iš Lietuvos“, – sakė Laisvės partijos vedlė rinkimuose.
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Liberalų sąjūdis natūraliai linktų į centro dešinės koaliciją, tačiau kaip ir kitų partijų atstovai pabrėžė, kad tai – per ankstyva.
„Žiūrint mūsų programas, natūralu, kad yra daugiau bendrų dalykų. Kokybiškas švietimas, sveikatos apsaugos reformos, žmogaus teisės, kur tikrai daugeliu atvejų mūsų požiūriai sutampa arba yra labai panašūs“, – kalbėjo ji.
