Lietuvoje

2020.10.02 20:43

Rusiško vaikų darželio vadovė: norime būti visaverčiai Lietuvos piliečiai, tad privalome gerai mokėti valstybinę kalbą

Natalija Zverko, LRT.lt2020.10.02 20:43

Planai stiprinti lietuvių kalbos mokymą vaikų darželiuose yra gera idėja, tačiau susiduriama su specialistų trūkumu, sako Vilniaus lopšelio-darželio „Daigelis“ direktorė ir vaikų darželių, kuriuose ugdymo procesas vyksta rusų kalba, asociacijos „Slavų vainikas“ pirmininkė Tatjana Dvilevič. 

Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kurių tikslas yra sudaryti sąlygas vaikams iš tautinių mažumų šeimų pradėti anksčiau mokytis lietuvių kalbos. Švietimo įstatymo pataisos numato, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose lietuvių kalbos mokymui turėtų būti skiriamos ne mažiau kaip penkios valandos per savaitę.

Šiuo metu ikimokyklinėse klasėse įstatymas numato keturias privalomas lietuvių kalbos valandas, o į ikimokyklinį ugdymą lietuvių kalba gali būti integruota vaikų tėvų prašymu kaip pasirenkamasis dalykas.

„Mes, rusų diasporos atstovai, turime pamiršti, kad mus prastai mokė – galbūt mes patys nedėjome pakankamai pastangų išmokti kalbą, – interviu LRT.lt sakė T. Dvilevič. – Mes norime būti visaverčiai
Lietuvos piliečiai, tačiau norint, kad mus tokiais laikytų, pirmiausia privalome gerai mokėti valstybinę kalbą, nepamiršdami savosios.“

– Tatjana, kaip jūs vertinate planus stiprinti lietuvių kalbos mokymą?

– Tai puiki idėja, tikiuosi, kad toks sprendimas bus priimtas. Šiuo metu tik priešmokyklinėse grupėse turėjome 4 valandas per savaitę, bet ir tai jau labai gerai. Ir iš tiesų, su vaikais daug dirbama, bet kiek jiems pavyksta visa tai išmokti?

Mūsų švietimo sistema skirstoma į formaliąją ir neformaliąją. Formaliajame ugdyme nurodyti standartai, kitaip tariant, kokį lygį vaikas turi pasiekti. Tačiau vaikų darželiuose to nėra, tokio amžiaus vaikams tai yra nepriimtina, nes mes juk neišduodame dokumentų, liudijančių apie vaikų darželio baigimą.

– Nuo kelerių metų rekomenduotumėte pradėti vaikus mokyti lietuvių kalbos?

– Geriausiu atveju tai reikėtų pradėti daryti nuo trejų metų. Pernai visuose darželiuose buvo vadinamasis lietuvių kalbos pasirenkamasis dalykas, už kurį mokėjo tėvai. Tėvai labai suinteresuoti, kad jų atžalos mokytųsi lietuvių kalbos, ir visą laiką klausinėja apie tokią galimybę.

Šiuo metu mums rekomenduojama vaikus pradėti mokyti lietuvių kalbos nuo ketverių metų.

Taip išeina, kad priešmokyklinėje grupėje kiekvieną dieną bus po valandą užsiėmimų. Tai puiku, bet būtų gerai, jei taip pat būtų ir konkretūs standartai, pavyzdžiui, vaikai turi mokėti tam tikrą skaičių žodžių. Kai mano vyriausias vaikaitis mokėsi pirmoje ir antroje klasėje, jis kiekvieną dieną išmokdavo labai daug naujų lietuvių kalbos žodžių, jo žodynas buvo labai platus. Dabar jis mokosi penktoje klasėje ir mane labai džiugina rezultatas, vaikas puikiai kalba lietuviškai.

– Kaip jums atrodo, ar šiuo metu turime pakankamai specialistų, kurie galėtų mokyti ikimokyklinukus?

– Čia ir yra didžiausia problema – iš kur paimti lituanistų, kurie mokys lietuvių kalbos. Juk ne visi tai gali daryti. Su vyresnių grupių vaikais kalbėti lietuviškai nėra lengva, nes vaikai žino tokių žodžių, kurių aš, pavyzdžiui, savo žodyne neturiu.

Akivaizdu, kad lengviau yra mokytis, o ne persimokyti, todėl jau darželiuose su vaikais turėtų dirbti geri specialistai, savo darbą mėgstantys žmonės.

Ir nemanau, kad dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių kalti lituanistai. Viskas priklauso nuo aplinkos, kurioje jie dirba.

– Ką turite omenyje?

– Aš laikau didvyriais tuos lituanistus, kurie dirba tautinių mažumų mokyklose. Tai labai sunku. Problema ta, kad vaikams tai nėra pirmoji kalba ir ji niekada netaps pirmąja; pirmąja ji gali tapti tik tiems vaikams, kurie labai gabūs kalboms. Juk vaikai šia kalba nekalba nuo pat pirmų gyvenimo akimirkų, jie negirdėjo jos būdami motinos įsčiose, todėl mokykloje susiduria su tarimo problemomis.

Dėl šios priežasties manau, kad turime iš karto mokyti tinkamai.

– O kokia yra tinkama mokymo metodika?

– Tinkama yra 20-23 vaikų grupę skelti į dvi dalis, nes vaikai maži, reikia išlaikyti jų dėmesį – tokie yra mūsų ikimokyklinio ugdymo ypatumai – todėl reikalingi specialistai, kurių šiuo metu tiesiog nėra.

– Ar savo darželyje šiuo metu turite tokį lituanistą?

– Mes kaip tik tokio ieškom. Suradome moterį, ji gerai kalba lietuviškai, jai patinka darbas, tačiau ji nėra lietuvių kalbos specialistė, štai kur problema, ji – ne lituanistė. Taigi pagrindinis dalykas buvo padarytas, svarbiausia, kad yra noro, bet kol kas problema išlieka.

Personalo trūkumas – rimta problema. Mokyklose labai svarbu organizuoti lietuvių kalbos kursus mokytojams, nes kai kurie iš jų turi savo dalyką dėstyti lietuviškai. O tai labai sunku. Tas pats pasakytina ir apie darželio auklėtojus. Lietuviškose mokyklose turime daug vaikų iš lietuviškų šeimų, su kuriais taip pat turime kalbėti pakankamai taisyklinga lietuvių kalba.

Todėl mes visi, rusų diasporos atstovai, turime pamiršti, kad mus prastai mokė – galbūt mes patys nedėjome pakankamai pastangų išmokti kalbą. Mes norime būti visaverčiai Lietuvos piliečiai, tačiau norint, kad mus tokiais laikytų, pirmiausia privalome gerai mokėti titulinės tautos kalbą, nepamiršdami savosios. O juk lietuvių ir rusų kultūros turi labai daug bendro, yra bendrų papročių ir tradicijų.

– Įstatymo projekte kalbama apie 5 lietuvių kalbos valandas per savaitę. Kaip Jums atrodo, to pakanka, ar galima dar kažką pridėti?

– Pridėti galima tik specialistą, nes to visiškai pakanka. Užtenka valandos per dieną. Pavyzdžiui, valandą užsiimti su ketverių metų vaikais vienu ir tuo pačiu dalyku yra pakankamai sunku. Tą valandą vis tiek skelsime per pusę.

Spalį vyks mūsų asociacijos „Slavų vainikas“ konferencija, kurios pagrindinė tema bus nuotolinis darbas ir kaip mums pavyko jam pasirengti. Antroji dalis bus skirta lietuvių kalbos mokymui ir, kas labai svarbu, apsikeitimui patirtimi.

Bet kokiu atveju mes sveikiname ministro iniciatyvą ir tikimės, kad Seimas jai pritars ir kad nuo naujų mokslo metų įstatymas įsigalios visoje Lietuvoje.

Karantino laikotarpiu vaikai ilgai nėjo į darželius, nors mes, žinoma, dirbome su jų tėvais. Aš visada pasisakiau už tiesioginį bendravimą, bet dabar supratau, kad kompiuteris yra naudingas. Bandėme vesti užsiėmimus su vaikais, tačiau labai sunku išlaikyti vaiko dėmesį, be to, paaiškėjo, kad verčiame tėvus atitraukti dėmesį nuo vyresnių vaikų, nes vaikas šeimoje paprastai būna ne vienas, o mūsų darbas su vaikais nuotoliniu būdu be tėvų neįmanomas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt