Ar skiepai turėtų būti privalomi? Kas yra demokratija? Ir kokia turėtų būti neįgaliųjų integracija? Apie šiuos ir kitus dalykus pirmuosiuose Seimo rinkimams skirtuose LRT debatuose diskutavo partijų atstovai.
LRT rinkimams skirtas diskusijų laidas rengia savo iniciatyva. Pirmojoje laidoje pasirodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai.
Laidų dalyviai kviečiami atsižvelgiant į LRT užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos visuomenės apklausos rezultatus. Tokį laidų organizavimo principą LRT pasirinko atsižvelgusi į Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijas. Pirmojoje laidoje – daugiausia palaikymo sulaukusios keturios partijos. LRT planuoja surengti tiek laidų, kad politinės kampanijos dalyvių – partijų atstovai jose pabuvotų po du kartus.
Pirmosios debatų laidos temos buvo dvi: sveikatos apsauga bei demokratijos padėtis ir žmogaus teisės.
Demokratiją supranta skirtingai
Kas yra demokratija – ar tai yra tik daugumo valdžia? Kaip įsivaizduojate demokratijos prielaidas? To buvo klausiama debatuose dalyvavusių Aurelijaus Verygos, Ingridos Šimonytės, Viktoro Uspaskicho ir Gintauto Palucko.
„Niekam nėra paslaptis, kad šiame Seime nuskambėjo frazė, kad demokratija yra daugumos diktatūra mažumai. Tai yra požiūris į demokratiją, su kuriuo niekaip negalima sutikti“, – kalbėjo konservatorių kandidatė I. Šimonytė. Dauguma, pasak jos, visada turi atsižvelgti į nuomonę tų, kurie yra mažumoje ir taip prieinant visuomenei naudingiausią sprendimą.
LVŽS kandidatas A. Veryga sakė nesutinkantis, kad Seime yra nesilaikoma demokratijos. Jo teigimu, Lietuva yra demokratiška ir šalies piliečiai gali patys pasirinkti politikus, suteikti jiems mandatą įgyvendinti tai, ką šie žada.
„Kartais paradoksalu yra girdėti priekaištus, ypatingai politikams, kurie stengiasi įgyvendinti tai, ką jie žadėjo, lyg tai sudarant opiniją, kad nereikia laikytis pažadų, kad nereikia daryti to, ką žadi per rinkimus. Be abejo, kiekvienas turi būti išklausytas, išgirstas ir turėti galimybę pasisakyti, bet sprendimų teisė yra realizuojama parlamentinio valdymo būdu“, – sakė A. Veryga, pridurdamas, kad mano, jog yra laikomasi pagrindinių demokratijos principų.
Socialdemokratų lyderis G. Paluckas teigė, kad kalbant apie demokratiją reikėtų kalbėti apie jos sudedamąsias dalis – pilietinę demokratiją, politinę demokratiją, ekonominę demokratiją: „Jei mes politinę demokratiją puikiai suprantame, kaip pasyvią ar aktyvią teisę dalyvauti rinkimuose, būti renkamiems, tai ekonominė demokratija yra šiek tiek sudėtingesnis terminas, tai yra dirbančiųjų dalyvavimas priimant svarbiausius ekonominius sprendimus. <...> Bet kokios demokratinės sistemos prielaida, pirmiausia, yra pasitikėjimas piliečių valdžia.“
Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas kalbėjo, kad demokratija neturėtų būti reguliuojama, valdoma skambučiais, pažymomis. „Tikrai neturi būti primesta daugumos valia visiems. Labai svarbu, kad demokratinėje santvarkoje dauguma ar oponentai (ne)galėtų panaikinti mandato. Taip neturi būti. Visiškai. Demokratiniai procesai turi remtis apačios, jei apačia išrinko savo valdžia, demokratinė visuomenė turi šito savo nario mandatą ir panaikinti. Tai yra demokratija“, – sakė V. Uspaskichas.
Stambulo konvencija iššaukia aštrias diskusijas
Paklaustas, ar remia Stambulo konvencijos dėl smurto artimoje aplinkoje uždraudimo ratifikavimą, A. Veryga kalbėjo, kad konvencijos nėra savatikslis dalykas, o yra kuriamos tam, kad išspręstų tam tikras problemas, ypač šalyse, kur stinga demokratijos.
„Kiek mes žinome ir suprantame, Lietuva tikrai užtikrina tas teises, kurios yra reikalingos“, – sakė A. Veryga. „Valstietis“ Tomas Tomilinas antrino jam sakydamas, kad tai, ką numato Stambulo konvencija, Lietuvoje galima užtikrinti įstatymais.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė priminė, kad dar būdama LVŽS gretose kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu ir Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu trise laikė plakatą, kuriame buvo rašoma, kad jie palaiko Stambulo konvenciją.
„Maniau, kad turime sutarimą, kad smurto prieš moteris epidemija Lietuvoje vis dar plinta, pagalbos moterims trūksta – nuo politinių priemonių, iki realios pagalbos. <...> Stambulo konvencijos ratifikavimas, o jei tiksliai, tai yra Europos Tarybos konvencija prieš smurtą šeimoje, galbūt, leistų Lietuvoje turėti aiškią sistemą, nepaliekant nė vienos problemos neišspręstos“, – sakė D. Šakalienė.
V. Uspaskichas sakė, kad Darbo partija nepritaria smurtui artimoje aplinkoje, tačiau konvencijos apima labai daug kitų punktų, dėl kurių ir vyksta didžiausias ginčas. „Darbietis“ Mindaugas Puidokas teigė, kad konvencija niekaip nesprendžia smurto prieš moteris problemų, o jas išspręsti, anot jo, galima per nacionalinį teisyną: „Šiai dienai beveik visi įstatymai yra priimti. <...> Šios konvencijos ratifikavimas nėra galimas su išlygomis. Kadangi jis nėra galimas su išlygomis, mes negalime tokiai konvencijai pritarti.“
TS-LKD atstovė I. Šimonytė kalbėjo, kad dėl skirtingų jos kolegų nuomonių, šis klausimas į rinkimų programą įtrauktas nebuvo. Tačiau ji sakė mananti, jog diskusijos apie Stambulo konvencija yra patekusios į aklavietę, nes nelabai kas atidžiai perskaitė, kas joje yra parašyta.
„O aplink yra sukurtas ne vienas naratyvas, kuris, mano manymu, yra ne daugiau nei interpretacija. Manau, kad galime sakyti, kad konvencijos negelbsti, bet tai, žinote, galime prisikalbėti iki to, kad jokie tarptautiniai įsipareigojimai nuo nieko negelbsti, nes reikia, vis dėlto, nacionaliniame teisyne tai padaryti. Diskusija bus ir tikiuosi, kad ji vyks korektiškai“, – sakė I. Šimonytė, pridurdama, kad abiejų lyčių likimai yra žalojami stereotipai, su kuriais vis dar gyvename.
Partnerystei pritaria tik socialdemokratai
Kalbėdamas apie tai, ar remia partnerystės institutą ir ar galima tos pačios lyties asmenų partnerystė, socialdemokratų lyderis G. Paluckas sakė, kad viešajame diskurse kartais maišomos „partnerystės“ ir „santuokos“ sąvokos.
„O tai atitinkamai kertasi su krikščioniškosios kultūros pradu mūsų visuomenėje ir iš čia mes turime emocinį konfliktą. Tačiau be jokios abejonės, partnerystės institutas pirmiausia yra socialinės žmogaus, piliečio teisės, kurias tas institutas suteiktų. <...> Mes pasisakome už partnerystės įteisinimą ir manome, kad tai yra civilizuotos demokratinės valstybės požymis – gerbti ir rūpintis visais savo piliečiais“, – kalbėjo G. Paluckas.
Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis kalbėjo, kad reglamentuoti santykius tarp tos pačios lyties asmenų, kurie veda bendrą ūkį, reikia: „Ar tai turėtų būti padaryta per partnerystės institutą, ar per kažkokius kitus teisės aktus – diskutuotinas klausimas, bet ties šia vieta ir turėtų nutrūkti diskusija. Mes nepritariame dėl santuokų, vaikų įvaikinimo“, – sakė A. Mazuronis.
Konservatorė I. Šimonytė priminė, kad buvo bandymų įteisinti partnerystę, bet kai kurie jų buvo prasilenkiantis su pagarba žmogui. Ji kalbėjo, kad ir šio klausimo nėra TS-LKD programoje, nes jis yra sudėtingas ir partija vieningos nuomonės neturi: „Yra tikrai bendruomenėje (partijoje – LRT.lt) pakankamai žmonių, kuriems toks sprendimas yra nepriimtinas dėl moralinių įsitikinimų.“
„Valstietis“ A. Veryga sakė, kad jo atstovaujama partija pasisako už tradicinės šeimos vertybes ir to neslepia, bet supranta žmonių apsisprendimą. „Suprantame, kad iškyla tokių tikrai gyvenimiškų dalykų, kai reikia tvarkyti tam tikrus ūkinius reikalus, sužinoti vienam apie kitą informaciją ir buvo teiktos pataisos, deja, bet jos netiko“, – kalbėjo A. Veryga.
Neįgaliųjų integracija – prioritetas visiems
Debatų dalyvių buvo klausiama ir apie neįgalių asmenų integraciją švietime ir darbo rinkoje. V. Uspaskichas sakė, kad Darbo partijos programoje yra įrašyta nuostata dėl neįgaliųjų integraciją į darbo rinką: „Tikrai valstybė turi skatinti verslą, kuris tai daro.“
TS-LKD kandidatė sakė, kad būtina siekti, jog neįgalūs vaikai būtų ugdomi kartu su sveikais vaikais, nes tai svarbu abiem pusėms, nes tai padeda keisti požiūrį į neįgaliuosius. Itin svarbus, anot I. Šimonytės, ir darbo rinkos klausimas, nes santykinio skurdo rizika neįgaliesiems yra gerokai didesnė. Ji teigė, kad tai vienas svarbiausių klausimų.
LVŽS kandidatas A. Veryga, kad neįgalieji turi būti normalūs įprastos visuomenės dalyviai, bet neužtenka tik to pasakyti, nes visuomenėje dar yra baimių, kurias reikia, kaip jis sakė „laužyti“: „Reikia paaiškinti, su jais bendrauti, suteikti įrankius mokytojams, kad galėtų padėti.“
G. Paluckas sakė, neįgaliųjų užimtumo programa patyrė visišką fiasko, nes 2019 metais 83 proc. užimtumo programai skirtų lėšų „suvalgė“ socialinės įmonės, kuriose įdarbina triskart mažiau neįgaliųjų nei atviroje rinkoje. Todėl, pasak jo, tai rodo, kad sistema yra piktnaudžiaujama.
Skiepų klausimu išskiria švietimą
Paklaustas apie privalomus skiepus vakcinomis, kurios ministro įsakymu yra įtrauktos į privalomų skiepų kalendorių, A. Veryga sakė, kad idėja skiepyti yra gera ir tai daryti reikia, bet priverstinis skiepijimas turi savų minusų: „Girdėjome atgarsių iš šalių, kurios įsivedė tokias priemones, apie dokumentų klastojimą. Yra tėvų, kurie tiki plokščia žeme <...> stengiasi apeiti sistemą ir randa, kaip tai padaryti. Tai neišsprendžia visiškai šitos problemos ir gavę pažymą, kad yra paskiepyti, paskui net negalėtumėm žinoti, kaip iš tikro yra.“
Socialdemokratų kandidatas profesorius Saulius Čaplinskas sakė, kad esminis tikslas yra geresnė žmonių sveikata, todėl privaloma, kad medikai pasiūlytų ir išaiškintų tėvams viską, ką reikia žinoti apie skiepus ir tada tėvai galėtų priimti sprendimus.
V. Uspaskichas sakė, kad jo vadovaujama partija palaiko skiepų idėją, bet kategoriškai pasisako prieš bet kokią prievartą.
„Kai susiduria mokslas su politika, sakoma, kad mokslas pralaimi. Taip neturėtų būti. Manau, kad tokiais klausimais debatais daugiau kalbėti turėtų mokslo žmonės. <...> Mokslininkai turi pasakyti, kiek populiacijos turi turėti imunitetą, kad mums negrėstų ligos, nes čia nėra tik asmens laisvės, čia ir visuomenės intereso klausimas“, – sakė konservatorių kandidatė I. Šimonytė, pridurdama, kad svarbu, jog medikai galėtų šviesti pacientus dėl skiepų.
