Tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo Vyriausybės pirmajam vicekancleriui Lukui Savickui suteiktas specialiojo liudytojo statusas, jis apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT). Tai portalui LRT.lt patvirtino FNTT bei Generalinė prokuratūra.
L. Savickas FNTT apklaustas rugsėjo 4 dieną, penktadienį. Portalas LRT.lt bandė susisiekti su pačiu L. Savicku, bet to padaryti nepavyko.
Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo liudijo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima jam pareikšti įtarimus.
Taip pat skaitykite
Primename, kad apie FNTT tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.
Kaip pranešė LRT tyrimų skyrius, įtarymai tyrime pareikšti šešiems asmenims – „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei ir įmonės Veiklos direktoriui, atsakingam už sutarties įgyvendinimą, Vilniaus tarybos nariui Redui Laukiui. Jis taip pat vadovauja ir bendrovei „Bona diagnosis“, per kurią judėjo „Profarmai“ sumokėti milijonai.
Iš LRT Tyrimų skyriaus turimų duomenų aiškėja, kad bendrovė „Profarma“, siūlydama greituosius testus, kontaktą užmezgė ne su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tačiau su Vyriausybės kanceliarija. Kaip aiškėja, „Profarma“ siūlė valstybei įsigyti testus, nors neturėjo tvirtų sutarčių su galimais tiekėjais. Tuo metu „Profarma“ derėjosi su Lenkijos įmone „Novazym Polska“ dėl maždaug milijono greitųjų testų pirkimo, tačiau susitarimai strigo.
LRT Tyrimų skyrius gavo susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijas, kurios atskleidžia, kad pavedimas sudaryti sutartį atėjo ne iš sveikatos apsaugos ministro, tačiau iš premjero patarėjo L. Savicko.
Kovo 18-ąją sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė gavo L. Savicko elektroninį laišką. Iš jo turinio galima suprasti, kad vykdomas Ministro pirmininko pavedimas. Juo viceministrei pavedama tą pačią dieną pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti.
Tą pačią dieną L. Jaruševiečienė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovą V. Zimnicką įpareigojo nedelsiant parengti sprendimą dėl greitųjų testų įsigijimo. Po kelių minučių V. Zmincikas pavedė savo darnuotojai E. Lubienei vykdyti SAM prašymą. (V. Zimnickas liepą mirė – LRT.lt).
Kovo 18-ąją įregistruota įmonė „Bona diagnosis“, o premjeras spaudos konferencijoje pranešė: „Šiandien priimtas sprendimas, norėtumėme, kad tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, įsigyti taip vadinamų „express“ testų.“
Kovo 19 d. pasirašyta greitųjų testų pirkimo sutartis tarp NVSPL ir įmonės „Profarma“. Sutarties vertė – 6,05 mln. eurų. Parengiamas pinigų pavedimas. Jau kitą dieną 6,05 mln. eurų pasiekia įmonę „Profarma“. Vieno testo kaina siekė 12 eurų. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, netrukus pinigai pervedami „Bona diagnosis“, kuri buvo įregistruota dvi dienas prieš tai.
Kovo 22-ąją „Profarma“ kreipiasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl austriškų „Ameda Labordiagnostik“ greitųjų testų registravimo. Po kelių dienų, kovo 25-ąją, Finansų ministerija kompensuoja Sveikatos apsaugos ministerijai 6,05 mln. eurų, o kovo 29-ąją pirmieji testai pasiekė Lietuvą.
Tokius pačius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija už juos mokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus. Rinkoje veikiantys kiti greitųjų testų tiekėjai teigia, kad teikė pasiūlymus Vyriausybei ir SAM, tačiau reakcijos nesulaukė.
Valstybės „Profarmai“ sumokėti pinigai nukeliavo į naujai įsteigtą UAB „Bona diagnosis“, o per ją, įtariama, kitoms bendrovėms, privatiems asmenims ir ofšorinei kompanijai.
Pats L. Savickas portalui delfi.lt teigė, kad sprendimus dėl greitųjų testų pirkimo priėmė ministras Aurelijus Veryga.
A. Veryga sutinka, kad formaliai sprendimą dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo pasirašė jis.
„Tikrai aš į kažkokias papildomas detales ir komentarus leistis negaliu, nes esu pasirašęs, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos negaliu nei skelbti, nei vertinti. O šiaip formaliai, aišku, sprendimus galutinius, įforminančius tam tikrus pirkimus, žinoma, kad pasirašo operacijų vadovas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.
Jis sakė negalintis plačiau komentuoti šio atvejo, priminęs, kad yra įsipareigojęs neatskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos.
L. Savickas šiuo metu eina Vyriausybės pirmojo vicekanclerio pareigas. Jo kandidatūra buvo teikiama į ekonomikos ir inovacijų ministrus, bet prezidentas Gitanas Nausėda ją atmetė. L. Savickas taip pat kandidatuoja rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
R. Karbauskis: tai yra rinkiminis reikalas
L. Savickas kandidatuoja į Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, LRT.lt paklaustas, kaip vertina faktą, kad L. Savickas yra apklaustas kaip specialusis liudytojas, tikino įtariantis, jog ši istorija turi rinkiminę potekstę.
„Šita situacija, šitas tyrimas man iš viso yra labai keistas. Galiu aiškiai teigti, esu tuo įsitikinęs, kad tai yra aiškiai rinkiminis reikalas ir jokie kaltinimai šiame tyrime nebus pateikti nė vienas valstybės tarnautojui“, – tvirtino R. Karbauskis.
Anot politiko, jis pats žinojo apie visus medicinos, tyrimo priemonių pirkimus, kai Lietuvą užklupo koronavirusas. Pasak R. Karbauskio, valstybės, kilus koronaviruso epidemijai, rungėsi tarpusavyje, kad galėtų įsigyti reikalingos medicininės ir kitos įrangos. Lietuva, anot jo, laiku sugebėjo įsigyti tinkamų medicinos priemonių, testų tyrimams.
„Mes sugebėjome nusipirkti ir šitoje situacijoje galbūt buvo ir tokių verslininkų, kurie vienaip ar kitaip tuo pasinaudojo, bet esu įsitikinęs, kad iš to naudos neturėjo joks valstybės tarnautojas iš ministerijos ar iš Vyriausybės“, – dėstė „valstiečių“ lyderis.
R. Karbauskis tikino, kad, jei medicininės ir kitos kovai su koronavirusu skirtos priemonės būtų pirktos įprastu būdu, pirkimai būtų pasibaigę tik šių metų žiemą.
„Valstiečių“ lyderis kartojo tikintis, kad ne L. Savickas, nei kiti valstybės tarnautojai viešųjų pirkimų metu negalėjo pasinaudoti savo padėtimi. R. Karbauskis, paklaustas, kas galimai politikuoja šioje istorijoje, tikslaus atsakymo nepateikė, bet kėlė klausimą, kodėl tyrimu užsiima FNTT, o ne kitos teisėsaugos institucijos.
„Aš nesuprantu, kodėl FNTT? Kodėl ne STT, ne prokuratūra, o FNTT?“, – klausinėjo R. Karbauskis.
Politikas teigė neturintis įrodymų, bet įtariantis, kad teisėsaugos institucijos gali būti naudojamos politiniams tikslams pasiekti. Anot R. Karbauskio, kažkas bando įrodyti, kad S. Skvernelio Vyriausybės kova su koronavirusu nebuvo efektyvi, kad sprendimai nebuvo priimti skaidriai.
Aurelijus Veryga tvirtino, kad klaida dėl greitųjų testų tikrai nebuvo padaryta.
„Manau, kad klaida tikrai nebuvo padaryta. Aš ne kartą bandžiau paaiškinti, kad visus sprendimus reikia vertinti grįžus į tą laikmetį, kada sprendimai buvo padaryti“, – teigė A. Veryga, kartu akcentuodamas, kad teisėsaugos dėmesio susilaukęs pirkimas, bent jau savo kiekiu, neišsiskiria iš kitų analogiškų pirkimų kitose valstybėse.
„Tai buvo labai nuosaikus kiekis, kuris buvo įsigytas. Jis labai panašus kaip ir kitų valstybių (...) Mes tikrai neiškrentame iš konteksto“, – tikino ministras. Jo teigimu, sandėliuose greitieji koronaviruso testai, ne vieną mėnesį beveik nenaudoti, neužsigulės.
„Dabar, kai susirgimų skaičius auga, testuojamos yra rizikos grupės, aukšto kontakto grupės ir tie testai bus panaudoti“, – tvirtino A. Veryga.
Opozicija: reikėtų galvoti apie atsistatydinimą
Seimo Antikorupcijos komisijai vadovaujantis liberalas Ričardas Juška portalui LRT.lt komentavo, kad specialiojo liudytojo statusas rodo, jog trūksta įrodymų, kad būtų galima pareikšti L. Savickui įtarimus.
„Manau, kad tai yra politinio pasitikėjimo (pareigūnas – LRT.lt) ir reikėtų galvoti apie atsistatydinimą“, – sakė R. Juška.
Anot R. Juškos, tokia L. Savicko situacija meta šešėlį ant visos Vyriausybės ir premjero komandos: „Ne tas žodis, kaip meta. Tikrai meta didelį šešėlį. Tiek, kiek viešojoje erdvėje turime informacijos ir mes Antikorupcijos komisijoje svarstėme šitą klausimą, 16 dieną darome uždarą posėdį komisijos šiais klausimais.
Aš kadangi turiu galimybę dirbti su truputį kita informacija, apie kurią negaliu kalbėti, tai irgi daugiau žinau. Užtat ir darome uždarą posėdį. O tiek, kiek mes aiškinomės, turbūt, kad reikėtų jam, kaip ir sveikatos apsaugos viceministrei, trauktis ši pareigų ir prisiimti atsakomybę.“
Sveikatos apsaugos viceministrė L. Januševičienė pasitraukė iš pareigų po to, kai jai šiame tyrime buvo pareikšti įtarimai. Būtent čia skirtumą matė socialdemokratė Rasa Budbergytė. Ji kalbėjo, kad L. Savicko ir L. Januševičienės situacijos skiriasi, todėl ir sprendimai nebūtinai turi būti vienodi.
Politikė teigė nemananti, kad L. Savickas būtinai privalo palikti pareigas, tačiau sakė, kad moraline prasme jis apie tai turėtų pagalvoti.
„Apmaudu, kad jaunas žmogus turi tokiomis teisėmis dalyvauti tokiame skandalingame tyrime. Aš tikrai negaliu pasakyti, kad jis tikrai yra kažką padaręs ir vertinti jo veiksmų, bet man tikrai apmaudu, kad tokie jauni žmonės patenka į tokias rimto masto aferas. <...>
Jam įtarimai nėra pareikšti. Galvočiau, kad dar reikėtų luktelti. Tačiau, žinoma, moraline prasme žmogus turėtų jausti, kad gal jam laikas yra pasitraukti, pats geranoriškai. Bet taip kategoriškai pasakyti, kad jis negali dirbti tokiose pareigose, nedrįsčiau“, – sakė R. Budbergytė.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė sako, kad L. Savickas privalo atsistatydinti iš pareigų, paaiškėjus, kad jam suteiktas specialiojo liudytojo statusas ikiteisminiame tyrime dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo organizuojant greitųjų testų už daugiau kaip 6 mln. pirkimą.
„Panašu, kad šiuo atveju buvo suregzta korupcinė schema, kaip pasipelnyti pasinaudojant ekstremaliąja situacija. Kaip žinia, daugiau kaip 4 mln. eurų nuo visos sumos pateko į nežinia kieno rankas. O dabar girdime, kad šioje istorijoje galėjo dalyvauti ir vienas artimiausių premjero komandos narių, kuris kandidatuoja į Seimą aukštoje partijos sąrašo vietoje. Tad natūraliai kyla klausimas, ar dalyvavimas rinkimuose nėra siekis įgyti imunitetą ir teisinę neliečiamybę bei taip išvengti atsakomybės?“ – klausia A. Bilotaitė.
L. Savickas yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, tad paaiškėjus faktui, kad jis galėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje, pasak A. Bilotaitės, turėtų atsistatydinti.
„Visuomenę sukrėtė faktas, kad didžioji greitiesiems testams pirkti skirtų lėšų suma buvo iššvaistyta, tačiau antras smūgis pasitikėjimui šia Vyriausybe suduotas paaiškėjus, kad dabartinis vicekancleris tapo specialiuoju liudytoju. Jis turėtų prisiimti politinę atsakomybę nelaukdamas ikiteisminio tyrimo pabaigos“, - teigia A. Bilotaitė.
Prezidentūra situacijos nekomentuoja: tai yra premjero komanda
Prezidentūra teigia, kad premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda turės pati priimti atsakingus sprendimus dėl Vyriausybės pirmojo vicekanclerio L. Savicko.
„Tikrai nekomentuosiu nei vykdomo tyrimo, nei kažkokių procesinių dalykų. Tai yra premjero komanda ir premjeras su savo komanda gali priimti atsakingus sprendimus“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.
