LRT tyrimai

2020.08.24 05:30

LRT tyrimas. Greitieji testai už 6 milijonus: už skandalingo pirkimo šmėžuoja Skvernelio komanda

Indrė Makaraitytė, Jurga Tvaskienė, Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.08.24 05:30

Dėl karantino metu įvykusio greitųjų COVID testų pirkimo jau krito sveikatos apsaugos viceministrė. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad sandoriui, kurį šiuo metu nagrinėja teisėsauga, didelį dėmesį rodė premjero Sauliaus Skvernelio komanda. Tiesioginį pavedimą skubiai pradėti pirkimą davė tuometinis premjero patarėjas Lukas Savickas. 0,5 mln. testų iš bendrovės, iki tol beveik nedalyvavusios viešuosiuose konkursuose, įsigyta trigubai brangiau, nei už juos mokėjo kitos institucijos. O didžioji dalis testų iki šiol nenaudojami.

Kovo 18 diena Vyriausybės kanceliarijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viršūnėms buvo labai įtempta. Tarp abiejų institucijų kursavo elektroniniai laiškai, derinant 6,05 mln. eurų vertės pirkimą greitiesiems testams COVID-19. Jis buvo įvykdytas neskelbiamų derybų būdu, nes to, teigiama, reikalavo ekstremali situacija, šalyje prieš kelias dienas įvedus karantiną dėl koronaviruso plitimo.

Tyrimas trumpai

  • LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad sprendimai dėl teisėsaugos dėmesio sulaukusios sutarties dėl greitųjų testų pirkimo buvo priimti ne Sveikatos apsaugos ministerijoje, bet Vyriausybės kanceliarijoje.
  • Kovo 16 d. UAB „Profarma“ vadovė Edita Mištinienė ir Veiklos direktorius Redas Laukys buvo pakviesti į pasitarimą pas premjero patarėją sveikatos apsaugos klausimais Joną Kairį.
  • „Profarma“ siūlė valstybei įsigyti testus, nors neturėjo tvirtų sutarčių su galimais tiekėjais.
  • Kovo 18-ąją sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė gavo tuometinio prejero patarėjo Luko Savicko elektroninį laišką, kuriame nurodyta tą pačią dieną pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti.
  • Tą pačią dieną L. Jaruševičienė elektroniniu laišku nurodė NVSPL vadovui Vytautui Zimnickui nedelsiant paruošti sprendimą dėl testų įsigijimo.
  • Kovo 19 d. sudaryta sutartis su UAB „Profarma“.
  • Kovo 20 d. „Profarmai“ pervesta 6,05 mln. eurų už 510 tūkst. greitųjų testų. Vieneto kaina – maždaug 12 eurų.
  • Tokius pačius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija už juos mokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus.
  • Rinkoje veikiantys kiti greitųjų testų tiekėjai teigia, kad teikė pasiūlymus Vyriausybei ir SAM, tačiau reakcijos nesulaukė.
  • Valstybės „Profarmai“ sumokėti pinigai nukeliavo į naujai įsteigtą UAB „Bona diagnosis“, o per ją, įtariama, kitoms bendrovėms, privatiems asmenims ir ofšorinei kompanijai.

Milijoninė sutartis su bendrove „Profarma“, iki tol turėjusia tik vieną valstybinį užsakymą – 2017 m. sudarytą 36,3 tūkst. eurų sutartį su Vilniaus universitetu - buvo pasirašyta jau kitą dieną. O dar po dienos į bendrovės sąskaitą įkrito visa sutarta suma, kuri netrukus nukeliavo į dar vieną, naujai įsteigtą, įmonę „Bona diagnosis“. Būtent ji atsiskaitė su nupirktų greitųjų testų tiekėja – Austrijos įmone „Ameda labordiagnostik GmbH“. LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad gamintojams iš 6 mln. eurų sandorio galėjo tekti vos kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Nuo birželio 10 d. šį sandorį ir pinigų judėjimą tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Be kita ko, teisėsaugininkai nagrinėja, ar galbūt apgaule įgytų lėšų nebandyta legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.

FNTT tyrime įtarimai pareikšti 6 asmenims. Tarp jų – „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei ir įmonės Veiklos direktoriui, atsakingam už sutarties įgyvendinimą, Vilniaus tarybos nariui Redui Laukiui. Jis taip pat vadovauja ir bendrovei „Bona diagnosis“, per kurią judėjo „Profarmai“ sumokėti milijonai.

Teisėsaugininkų įtarimų taip pat sulaukė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Rugpjūčio 7 d. ji pasitraukė iš užimamų pareigų. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad pirkimui, dėl kurio krito viceministrė, išskirtinį dėmesį rodė premjero S. Skvernelio aplinkos žmonės, o pagrindiniai sprendimai buvo daromi po Vyriausybės stogu.

Pamiršti skambučiai

Iš LRT Tyrimų skyriaus turimų duomenų aiškėja, kad bendrovė „Profarma“, siūlydama greituosius testus, kontaktą užmezgė ne su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tačiau su Vyriausybės kanceliarija. Kovo 16-ąją, pirmąją koronoviruso karantino dieną, įmonės vadovai E. Mištinienė ir R. Laukys buvo pakviesti į Vyriausybės rūmus, kur susitiko su neseniai pareigas pradėjusiu eiti premjero S. Skvernelio patarėju sveikatos apsaugos klausimais Jonu Kairiu.

Tiesa, su patarėju bei dar keliais pakviestais asmenimis R. Laukiui teko bendrauti vienam. E. Mištinienė, tuo metu neseniai grįžusi iš užsienio, dėl koronaviruso grėsmės į pasitarimą nebuvo įleista.

Kaip aiškėja, „Profarma“ siūlė valstybei įsigyti testus, nors neturėjo tvirtų sutarčių su galimais tiekėjais. Tuo metu „Profarma“ derėjosi su Lenkijos įmone „Novazym Polska“ dėl maždaug milijono greitųjų testų pirkimo, tačiau susitarimai strigo.

Tai, kad „Profarma“ realiai neturėjo vieno galutinio tiekėjo, kuris būtų galėjęs pilna apimtimi realizuoti užsakymą, patvirtino „Profarmos“ vadovė E. Mištinienė. Pasak jos, viltasi, kad užsakymas bus išpildytas „Novazym” testais, tačiau paraleliai vyko derybos dar su keliais gamintojais.

Negalintis atsakyti, kokio konkretaus gamintojo produktą siūlė „Profarma“, aiškino ir premjero patarėjas J. Kairys.

„Turbūt apie Kiniją kalbėjom. Ir apie lenkus kalbėjom. Kad tas produktas, jei jis būtų tinkamas, reikalingas, tai jo dalį, kol iš kinų atkeliautų, būtų galima gauti iš Lenkijos. Apie firmų pavadinimus nieko nekalbėjom. Mes kalbėjom apie produktą, koks jo veikimo principas“, – aiškino patarėjas.

„Posėdyje Vyriausybėje nedalyvavau, bet kiek man žinoma, ten konkrečios sutarties sąlygos nebuvo derinamos, pagrindiniai aptariami klausimai buvo apie testus, jų veikimo principą, kokybę, kiekius ir galimybes juos pristatyti maksimaliai greitai“, – LRT sakė E. Mištinienė.

Tuo metu susitikime su J. Kairiu dalyvavęs R. Laukys oficialiai komentuoti situaciją atsisakė.

Kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi, J. Kairys patvirtino, kad apie susitikimą su „Profarmos“ atstovais tą pačią dieną informavo kitą premjero patarėją – už ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimus atsakingą Luką Savicką. Šiuo metu jis užima Vyriausybės pirmojo vicekanclerio pareigas.

„Aš sakiau L. Savickui tą pačią dieną, kad yra toks produktas. Bet ar jis tinkamas, ar netinkamas, tai tokio sprendimo nebuvo“, – aiškino J. Kairys.

Į LRT klausimus raštu atsakinėjęs L. Savickas nurodė, kad, kiek jam žinoma, minėtame susitikime buvo išklausyta „Profarmos“ atstovo informacija apie greitąjį COVID-19 infekcijos testą. „Įvertinta, kad testas gali būti naudojamas kaip alternatyva PGR (polimerazės grandininė reakcija) testui, įvertinant, kad yra naudojamos IgM ir IgG nustatymo metodikos, ir atrankiniam testavimui. Mano žiniomis, informacija apie susitikimą ir jo metu gauta informacija buvo pateikta Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei“, - teigė tuometinis patarėjas.

LRT Tyrimų skyriaus turima informacija rodo, kad L. Savickas telefonu bent du kartus bendravo su „Profarma“ vadove E. Mištiniene. Taip pat ir tuo metu, kai ši nebuvo įleista į pasitarimą pas J. Kairį. Panašiu metu „Profarmos“ vadovei skambino ir sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė.

Tai, atsakydamas į klausimus raštu, patvirtino pats L. Savickas. „Atsakydamas į jūsų klausimą dėl mano pokalbių su E. Mištiniene kovo 13-20 dienomis, galiu tik patvirtinti, kad, kiek prisimenu, telefonu asmeniškai su E. Mištiniene bendravau keletą kartų. Pokalbio tikslas – pasitikslinti gautą informaciją, kad įvertinti tiekėjo greitųjų testų pristatymo apimčių ir terminų galimybes“, – nurodė jis.

Buvusi viceministrė L. Jaruševičienė komentuoti greitųjų testų pirkimą atsisakė. Tuo metu „Profarmos“ vadovė E. Mištinienė patvirtino, kad nepatekusi į posėdį Vyriausybėje sulaukė „įvairių skambučių“. Tačiau verslininkė tvirtino neprisimenanti, su kuo konkrečiai kalbėjo.

Pavedimas – premjero patarėjo laišku

Vos po dviejų dienų nuo „Profarmos“ vizito Vyriausybės kanceliarijoje sutarčiai dėl greitųjų testų pirkimo buvo uždegta žalia šviesa. LRT Tyrimų skyrius gavo susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijas, kurios atskleidžia, kad pavedimas sudaryti sutartį atėjo ne iš sveikatos apsaugos ministro, tačiau iš premjero patarėjo L. Savicko.

Kovo 18-ąją sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė gavo L. Savicko elektroninį laišką. Iš jo turinio galima suprasti, kad vykdomas Ministro pirmininko pavedimas.

„Šiandien MP (Ministras pirmininkas – LRT) informavo, kad priimtas sprendimas šiandien pateikti užsakymą express testams įsigyti. Detalizuojame lūkesčius“, – rašoma kovo 18 d. išsiųstame L. Savicko elektroniniame laiške. Žodis „šiandien“ (pateikti užsakymą – LRT) laiške yra pabrauktas ir paryškintas.

Tą dieną, kovo 18-ąją, vyko Vyriausybės posėdis. Jo darbotvarkėje buvo papildomas klausimas „Dėl lėšų skyrimo“. Pagal pateikiamus posėdžio dokumentus matyti, kad ministrai vienbalsiai pritarė siūlymui kovai su koronavirusu skirti 30,6 mln. eurų iš pasiskolintų lėšų, nes valstybės rezervo nebepakanka. Iš jų 16,6 mln. eurų turėjo būti panaudota medikams skirtoms asmeninėms apsaugos priemonėms nuo COVID-19 įsigyti. Po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje premjeras S. Skvernelis prabilo, kad dalis sumos bus panaudota greitiesiems testams pirkti.

„Šiandien priimtas sprendimas, norėtume, kad tai nedelsiant įvykdytų ir SAM, įsigyti taip vadinamų „express“ testų, kurie galėtų būti papildoma priemonė, patvirtinanti arba paneigianti asmens abejones, ar jis nėra užsikrėtęs koronavirusu“, – kalbėjo premjeras.

Iš karto po posėdžio sveikatos apsaugos viceministrę pasiekusiame premjero patarėjo elektroniniame laiške buvo detalizuoti „lūkesčiai“. Tai - 100 tūkst. testų per 7 dienas, dar 400 tūkst. – per dvi savaites. Taip pat pažymėta, kad dar 500 tūkst. vienetų reikėtų rezervuoti, o dėl priimto sprendimo galutinai patvirtinti užsakymą informuoti tiekėją ne vėliau negu po pirmųjų 3-4 dienų praktinio testų taikymo.

Ryškiau laiške išskirtas ir dar vienas premjero patarėjo perduodamas pageidavimas: „Prašau informuoti, kai toks užsakymas bus pateiktas tiekėjui. Taip pat, kada bus tiekėjo patvirtinimas, kad užsakymas priimtas“.

Iš L. Savicko el. laiško aiškėja, kad apie šį pirkimą informaciją valdė būtent premjero aplinkos žmonės. Kaip papildomi adresatai laiške sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei „prisegti“ pats premjeras S. Skvernelis, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, premjero patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis ir premjero biuro vadovė Živilė Navickaitė-Babkin. Vienintelis adresatas, nepriklausantis artimai premjero aplinkai, – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Premjero patarėjo pavedimas L. Jaruševičienei pateiktas kovo 18 d. 15 val. O vos po pusantros valandos sveikatos apsaugos viceministrė persiuntė atsakymą. Tarp šio laiško gavėjų – ne tik jau išvardinta premjero aplinka bei A. Veryga, bet ir tuometinis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) prie SAM, vykdžiusios kovai su koronavirusu reikalingus pirkimus, vadovas Vytautas Zimnickas, taip pat SAM vyriausioji patarėja, vadinama S. Skvernelio „žmogumi“ ministerijoje, Rasa Kiūdytė bei dar vienas SAM darbuotojas.

Pastarojo laiško pagrindinis adresatas – pirkimus vykdžiusio NVSPL vadovas. „Gerbiamas Vytautai, prašau nedelsiant paruošti OV (operacijų vadovo, šias pareigas iki šiol eina A. Veryga – LRT) sprendimą dėl Express testų įsigijimo, pavedant tai atlikti NVSPL. <...> Informuoju, kad šiandien reikės pateikti užsakymą ir gauti patvirtinimą, kad užsakymas priimtas“, – rašė L. Jaruševičienė.

Lygiai po penkių minučių V. Zimnickas persiuntė viceministrės laišką atsakingai NVSPL darbuotojai. „Vykdymui“, – prirašė jis. Jau kitą dieną, kovo 19-ąją, buvo sudaryta sutartis su „Profarma“ .

LRT Tyrimų skyrius teiravosi premjero S. Skvernelio, kokiu pagrindu kovo 18 d. buvo suformuluotas sprendimas, patarėjo L. Savicko perduotas sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei, tą pačią dieną pateikti užsakymą pirkti greituosius testus, taip pat - kodėl sprendimas dėl greitųjų testų pirkimo iš UAB „Profarma“ už 6,05 mln. eurų buvo derinamas ir priimtas Vyriausybės kanceliarijoje?

„Atsakydamas į Jūsų paklausimą informuoju, jog Ministras pirmininkas savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, Vyriausybės įstatymu, taip pat kitais Vyriausybės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie suteikia jam įgaliojimus. Tarp jų - ir teisę organizaciniais, personaliniais bei kitais klausimais priimti operatyvinius sprendimus, formuoti pavedimus, priimti kitus nurodymus, kurie reikalingi organizuojant Vyriausybės veiklą ir sprendžiant valstybės valdymo reikalus“, – atsakyme raštu nurodė premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad karantino pradžioje „premjero pavedimų ir nurodymų esmė buvo viena: kuo skubiau aprūpinti Lietuvą visomis būtinomis priemonėmis, nuo testų iki apsaugos priemonių bei kitų“.

„Dėl informacijos apie konkrečius pirkimus paprašysiu jūsų kreiptis į atsakingas institucijas, kurios tuos pirkimus vykdė“, – rašė T. Beržinskas.

Kuo remiantis įvykdytas pirkimas?

Premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais J. Kairys, kontaktavęs su „Profarma“ atstovais, nustebo, iš LRT Tyrimų skyriaus išgirdęs, kad sutartis su bendrove buvo sudaryta pagal tokį pavedimą.

„Raštiškas pavedimas? Rašant pavedimą, tai turi būti kažkokios tai darbo grupės protokolas, kad kuo remiantis toks pavedimas yra rašomas. Šiaip jis iš kažkur atsirasti negali. <...> Nebuvo jokio protokolo, nebuvo darbo grupės, nieko, tai tokio pavedimo negali būti. Kaip gali padaryti pavedimą, turi būti pagrindimas“, – aiškino jis.

Klausiamas, ar su juo, kaip su patarėju, atsakingu už sveikatos klausimus, Vyriausybės kanceliarijos atstovai tarėsi apie greitųjų testų poreikį, galimus kiekius, J. Kairys tai paneigė.

„Kad nebuvo tokios diskusijos. Tokio susitikimo, kad susėsti ir aptarti, kad būtų apie skaičius kalbama, ar kad būtų kalbama, kad perkame tuos greituosius testus, tai tokio pasitarimo nebuvo. Bet gali jis buvo be manęs...“, – pabrėžė jis.

Tuometinis patarėjas, dabar vicekancleris L. Savickas dėstė kitą versiją. „Atsakant į Jūsų klausimą „kas Jums suteikė įgaliojimą įpareigoti L. Jaruševičienę pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti?“, noriu pabrėžti, kad jokių įpareigojimų viceministrei L. Jaruševičienei neteikiau. Tik informavau apie priimtą sprendimą“, – nurodė jis.

„Vyriausybės kanceliarijos rolė koronaviruso situacijos valdyme – koordinacinė. Tiek iki suformuojant koordinacines darbo grupes bei komitetus, tiek po to, Vyriausybės kanceliarija ir aš asmeniškai siekėme, vadovaudamiesi už sritį atsakingų institucijų ir ekspertų vertinimais, identifikuoti situacijos sėkmingam suvaldymui reikalingas priemones ir jų kiekius ir kontroliuoti apsirūpinimo vykdymą. Preferencijų konkretiems tiekėjams ar priemonėms neteikėme, pirkimų nevykdėme. Savo funkcijas atlikome vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, darbo grupės nariams paskirtomis funkcijomis ir LR Vyriausybės darbo reglamentu. Mano, kitų Premjero patarėjų bei Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų teikta informacija Sveikatos apsaugos ministerijai ir kitoms institucijoms buvo viena iš organizacinių priemonių, padedant Vyriausybei atlikti savo funkcijas“, – teigė L. Savickas.

Prieš daugiau nei savaitę telefonu klausiamas, ar galėtų prisiminti, kaip Vyriausybės kanceliarijoje gimė sprendimas pirkti greituosius testus, tuometinis patarėjas L. Savickas tvirtino: „Sprendimas nemanau, kad gimė tarp mūsų. Jei teisingai prisimenu, tai buvo kovo vidurys tikriausiai, pati karantino pradžia, ir buvo rūpinamasi iš mūsų pusės pagal sudarytą darbo grupės pavedimą. Skirtingų grupių formatuose.“

Iš pradžių tuometinis patarėjas minėjo, kad sprendimas galėjęs gimti „lyg tai Logistikos darbo grupėje“. Tačiau iš viešų dokumentų matyti, kad tokia grupė, be kita ko, turėjusi koordinuoti ir valstybės institucijų bei įstaigų veiksmus, organizuojant ir užtikrinant sklandų būtinųjų išteklių, tokių kaip apsaugos priemonės, reagentai ir kt. įsigijimą ir pristatymą į Lietuvą, buvo sudaryta tik kovo 22-ąją, taigi, praėjus kelioms dienoms po sutarties pasirašymo.

Netrukus, bandydamas pagrįsti atsakymą, kas nusprendė, kad Lietuva turėtų įsigyti 500 tūkst. greitųjų testų, L. Savickas nurodė, kad „jei neklystu, tuo metu jau veikė medicinos ekspertų grupė“. Tačiau ši grupė, vadovauta J. Kairio, buvo sudaryta dar vėliau – kovo 26 dieną.

Klausiamas, kokios darbo grupės formate Vyriausybėje buvo aptarti numatomi pirkti greitųjų testų kiekiai ir tiekėjai, L. Savickas aiškino: „Ten buvo daug darbo grupių, pagal hierarchiją, jei galima įvardinti. Buvo ir COVID-19 valdymo komitetas, buvo koordinavimo darbo grupės, Logistikos darbo grupė, ekonomikos ar verslo atstovų. 8 ar 9 darbo grupės“.

Praėjusios savaitės pabaigoje jau raštu L. Savickas nurodė: „Darbo grupė buvo sudaryta maždaug savaitę vėliau, negu priimti sprendimai dėl apsirūpinimo greitaisiais testais. Tačiau konsultacijos ir pokalbiai dėl greitųjų testų ir kitų priemonių įsigijimo būtinybės tiek Vyriausybės kanceliarijos viduje, tiek su kompetentingais išorės ekspertais bei atsakingų įstaigų atstovais vyko dar iki darbo grupės įsteigimo. Primenu, jog situacija buvo nestandartinė, negalėjome sau leisti tokios prabangos kaip darbas biurokratiniu režimu, formalus darbo grupių kūrimas su protokolais, jų surašymu ir pan., nes taip būtume praradę pernelyg daug brangaus laiko“.

Pasak L. Savicko, konkretus greitųjų testų tiekėjas nebuvo žinomas, „kol nebuvo ministerijoje priimtas sprendimas“. „Aš esu matęs ir į savo paštą gavęs daugiau nei vieno gamintojo, taip pat ir “Profarmos” (pasiūlymus – LRT). Ir juos visus persiunčiau įvertinti. Niekada nebuvo išreikšta jokio išskirtinumo vienai ar kitai įmonei“, - tvirtino jis.

Tačiau LRT Tyrimų skyrius taip ir nesulaukė potencialių tiekėjų, su kuriais minimu laikotarpiu Vyriausybės kanceliarijos atstovai palaikė kontaktus, pavadinimų ar teiktų pasiūlymų, nors L. Savickas žadėjo juos perduoti.

„Apgailestauju, tačiau negalėsiu pateikti elektroninio pašto laiškų, kaip Jūs prašote. Visų pirma, susirašinėjimas elektroniniais paštais nepriskirtinas viešiesiems dokumentams, tokiu būdu gaunama informacija yra išimtinai vidinio bei darbinio pobūdžio. Be to, Vyriausybės kanceliarijos teisininkai, su kuriais konsultavausi, pateikė aiškią ir nedviprasmišką poziciją, jog laiškų pateikimas be kitų asmenų žinios ir sutikimo neatitinka BDAR reikalavimų“, - praėjusį penktadienį pranešė L. Savickas.

Klausiamas, ar suformavo pavedimą sveikatos apsaugos viceministrei teikti sutarties su „Profarma“ pasirašymą, L. Savickas sakė: „Priimti sprendimą apsirūpinti greitaisiais testais yra teisingas ir natūralus sprendimas. Ir nėra kalbama apie konkretų tiekėją“.

Pasiteiravus apie tai, kas suformavo poreikį pirkti greituosius testus, tuometinis patarėjas tvirtino: „Negalėčiau prisiminti, bet apie greituosius buvo kalbama ne tik pas mus, bet ir viešojoje nuomonėje“. Jis nurodė, kad „Profarmos“, kaip ir kitų tiekėjų pasiūlymus, perduodavo SAM ir „ten tikriausiai kitiems asmenims“.

„Atrinkus tiekėją, lieka tik vienas tiekėjas. Dar kartelį, niekada iš mūsų pusės nebuvo preferencijos kažkuriai vienai įmonei“, – atsakė L. Savickas.

Klausimus, kas nusprendė, kiek greitųjų testų reikia Lietuvai, kur jie turėjo būti naudojami, kodėl pirkimo sutartis sudaryta su įmone „Profarma“, LRT Tyrimų skyrius pateikė ir SAM. Tačiau atsakymų taip ir nesulaukė.

„Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, pateikti atsakymų į šiuos klausimus negalime. Taip pat klausimai yra susiję su privačiu asmeniu, kuris nebėra Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojas (kalbama apie L. Jaruševičienę – LRT), todėl komentuoti negalime“, - nurodė SAM Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Lina Zimnickienė.

Pinigai judėjo per naują bendrovę

Nors tuometinis premjero patarėjas L. Savickas tvirtino, kad potencialių greitųjų testų tiekėjų buvo ne vienas, ir visi jų pasiūlymai buvo vertinami ekspertų, iš viešai prieinamų dokumentų matyti, kad oficialų komercinį pasiūlymą SAM bei NVSPL bendrovė „Profarma“ pateikė tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta tiekimo sutartis – kovo 19-ąją.

Pasiūlyme numatyta, kad greitieji testai „COVID-19 express testas“ bus pristatomi etapais. Pirmiausia, per savaitę po mokėjimo įskaitymo žadėta pristatyti 10 tūkst. vienetų, per dvi savaites - 100 tūkst. ir 400 tūkst. tekstų. Už visą pristatomą kiekį pirkėjas įsipareigojo sumokėti iš karto, tik pasirašius sutartį.

„Tai buvo pagrindinė sąlyga, nes gamintojai be išankstinio apmokėjimo tuo metu apskritai nėjo į kalbas“, - LRT Tyrimų skyriui sakė „Profarmos“ vadovė E. Mištinienė.

Kaip informavo NVSPL Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Kalvelytė, tą pačią kovo 19-ąją bendrovei „Profarma“ buvo parengtas sutartų lėšų – daugiau kaip 6 mln. eurų – pervedimas. „Tad tikėtina, kad pinigai gavėją pasiekė jūsų minimą kovo 20 dieną. Šį apmokėjimą atliko Finansų ministerija“, – nurodoma NVSPL pateiktame atsakyme.

Iš tiesų už pirkinį sumokėjo SAM, o Finansų ministerija išlaidas kompensavo vėliau: kovo 25 d. Vyriausybės patvirtintu nutarimu SAM iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų buvo skirta 28 mln. 427 tūkst. eurų, iš kurių 6 mln. 50 tūkst. eurų – greitųjų naujojo koronaviruso (COVID-19) testų įsigijimui.

LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad pinigai „Profarmos“ sąskaitoje ilgai neužsibuvo. Tą pačią kovo 20-ąją dalis jų buvo pervesta į vos dviem dienomis anksčiau įkurtą bendrovę „Bonus diagnosis“, užsiimančią konsultacine veikla. O dar po savaitės šios įmonės vadovu tapo „Profarmos“ atstovas R. Laukys.

„Profarmos“ vadovė E. Mištinienė aiškino, kad „Bonum Diagnosis” buvo reikalinga, nes jos įmonė norėjo užsitikrinti, kad projektas bus tinkamai įgyvendintas sudėtingomis pandeminėmis sąlygomis. Esą buvo labai daug rizikų, susijusių su logistika, koordinavimu, tarpininkavimu ir kitomis paslaugomis.

Būtent per šią įmonę „Profarma“ užmezgė kontaktus su austrų bendrove „Ameda Labordiagnostik“. Jos greitieji testai ir buvo pateikti Lietuvai.

Tiesa, nei komerciniame siūlyme, nei sutartyje „Amedos“ pavadinimas neminimas. Šiuose dokumentuose kaip greitųjų testų gamintojas įvardijama pati „Profarma“. Taip galėjo įvykti dėl to, kad bendrovė iki paskutinės akimirkos nežinojo, ar pavyks susitarti ir su šiuo tiekėju. Tai pagrindžia ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) vadovės Noros Ribokienės pateiktas atsakymas: dėl „Amedos“ greitųjų testų registravimo „Profarma“ į šią instituciją kreipėsi tik kovo 22-ąją, taigi, praėjus trims dienoms po sutarties su NVSPL pasirašymo.

„Įmonė „Profarma“ šių metų kovo 22 d. elektroniniu paštu atsiuntė paklausimą teiraudamasi, ar Austrijos gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ greitieji testai, skirti COVID-19 virusui nustatyti, yra registruoti ES ir gali būti teikiami į Lietuvos rinką“, – nurodė N. Ribokienė.

Pasak E. Mištinienės, su „Bonus diagnosis“ buvo sutarta pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Pagal ją „Profarma“ turėjo gauti tam tikrą procentą užmokesčio nuo sutarties dėl testų pirkimo.

Kiti pinigai nukeliavo į „Bonus diagnosis“. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus turima informacija rodo, kad greitųjų testų tiekėjui – Austrijos kompanijai „Ameda“ – teko tik kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų iš 6 mln. eurų, Lietuvos sumokėtų už greituosius testus. Kaip toliau judėjo pinigai, tiria teisėsaugininkai.

LRT Tyrimų skyrius susisiekė su vienu iš „Ameda Labordiagnostik“ vadovų Geraldu Herfortu. Jis teigė, kad bendrovė Lietuvai iš viso pardavė apie 600 tūkst. greitųjų testų. Iš pradžių bendrovės atstovas aiškino, kad mūsų šalyje turi tik du partnerius, nes „Ameda“, kaip gamintojas, gali bendradarbiauti tik su kompetentingais ir kvalifikuotais platintojais.

Tačiau vėliau G. Herfortas nurodė: Lietuvoje bendradarbiaujama su trimis įmonėmis: „Pro Aris“, „Profarma“ bei „Bona diagnosis“. Pasak austrų verslininko, „Bona diagnosis“ yra importuotojas, o „Profarma“ - pardavėjas.

Tiekėjai: su mumis valdžia nebendravo

Pirkdama 510 tūkst. testų iš bendrovės „Profarma“, Lietuva sumokėjo 6,05 mln. eurų. Taigi, vienas testas kainavo apie 12 eurų.

Kaip LRT Tyrimų skyriui teigė vienas iš „Amedos“ vadovų G. Herfortas, šios bendrovės platintojai veikia kaip nepriklausomi subjektai. „Tai reiškia, kad produktai tiekiami didmeninėmis kainomis, o rinkos kainas nustato mūsų platinimo partneriai savo nuožiūra. Rinkos kainos kovą ir balandžio mėnesiais buvo itin nestabilios dėl testų žaliavos trūkumo. Kai kurių medžiagų kainos per kelias dienas buvo padidėjusios nuo 5 iki 10 kartų. Pabrėžiu, kad mūsų testų kainos didėjo nuo vasario iki gegužės mėnesio, todėl platintojų kainos turėjo kilti atitinkamai“, - nurodė jis.

Tuo metu oficialios „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ – atstovė Lina Mecelicienė LRT Tyrimų skyriui teigė, kad jos įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą. Didžiausia sutartis kovo 26 d. buvo sudaryta su Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra. Lietuvos kariuomenei buvo pristatyta 15 tūkst. „Amedos“ greitųjų testų – vienetas kainavo 3,63 euro su PVM. Panašia kaina testai buvo parduoti ir kur kas mažesniais kiekiais kitoms institucijoms – Respublikinei Kauno ligoninei, kai kurioms poliklinikoms.

„Kainos svyravo, nes yra įstaigos, kurios gauna lengvatinį PVM. Tai yra vienkartinė priemonė, įstaigos turi sutartį su Ligonių kasomis ir tas priemones dažniausiai joms apmoka. Todėl vienoms įstaigoms buvo taikomas 5 proc., kitoms – 21 proc. PVM. Visiems pasiūlyta kaina be PVM buvo 3 eurai“, – nurodė L. Mecelicienė.

Pasak jos, nors pelno marža – komercinė paslaptis, karantino metu buvo taikomas įmonėje patvirtintas standartinis antkainis. „Tai mažesnė nei 50 proc. marža. Mes matėme, kas vyksta rinkoje, bet esame atsakingi tiekėjai, rinkoje esame 20 metų ir mūsų požiūris į situaciją, kad yra bėda ir reikia visiems joje judėti“, – kalbėjo L. Mecelicienė.

Jos teigimu, „Pro Aris“ buvo vienas iš pirmųjų tiekėjų, galėjusių pasiūlyti greituosius testus Lietuvos rinkai, nes tokią galimybę sudarė tiekėjas. Pasiūlymai buvo pradėti teikti nuo vasario pabaigos.

„Iš manęs išėjo elektroniniai laiškai SAM kovo 18 dieną, su pasiūlymais jiems. Ir buvo iškomunikuota 3 skirtingiems žmonėms. Ir dar vienas žmogus man atrašė, kad laišką ir dar 2 kolegoms persiuntė. Iš mano pusės buvo komercinis pasiūlymas ir gamintojo bukletas pridėtas“, – LRT Tyrimų skyriui pasakojo L. Mecelicienė.

Tačiau nei SAM, nei Vyriausybės dėmesio įmonė nesulaukė. O tada pamatė pranešimą apie trigubai brangesnę sutartį.

„Mes turime programėlę, skirtą viešiesiems pirkimams. Mes pagal raktinius žodžius, jeigu vyksta kažkokia komunikacija iš perkančios organizacijos, gauname informaciją, kas ką perka, kas ką planuoja pirkti. Aš pamačiau tą pirkimą kaip įvykusį. Kad yra suma, ir kad yra greitieji testai. Mano gamintojas apie tą pirkimą irgi nieko neinformavo, tai nežinau kaip jie („Profarma“ – LRT) gavo juos“, - dalijosi L. Mecelicienė.

Verslininkė tvirtino, kad jos žiniomis, niekas kitas Lietuvoje šios austrų įmonės prekėmis neprekiauja. „Kaip čia išėjo, aš negaliu komentuoti, nes pati nesuprantu“, – sakė ji.

Kiti greitųjų testų didmenininkai, koronaviruso karantino metu pardavinėję greituosius testus sveikatos įstaigoms bei valstybės institucijoms, vieningai tvirtino nesulaukę SAM bei Vyriausybės kanceliarijos reakcijos į teiktus siūlymus.

Bendrovės „Euromedika“ atstovai LRT Tyrimų skyriui pasakojo dar vasario pabaigoje ėmę pristatinėti siūlomus greituosius testus, o kovo 13 d. informaciją apie produktą išsiuntę SAM. Įmonė ministerijai siūlė dviejų tiekėjų greituosius testus – britų ir vokiečių. Tuo metu europietiški testai kainavo beveik 6 eurus be PVM už vienetą.

Kovo 14 d. tą pačią informaciją „Euromedika“ socialiniame tinkle „Facebook“ persiuntė ir premjerui S. Skverneliui. Tačiau reakcijos nei iš Vyriausybės, nei iš ministerijos nesulaukė.

Kovo 19 d. įmonė pakartotinai kreipėsi į SAM ir premjerą, teigdama, kad niekaip nepavyksta susisiekti su Vyriausybe ir pateikti išsamesnės informacijos apie greituosius testus. „Ministras A. Veryga informavo žurnalistus, kad šiuo metu greitųjų testų pirkimas derinamas su tiekėjais. Deja, su mumis niekas nebendrauja“, – rašyta SAM, ministro atstovams ir S. Skverneliui adresuotame laiške.

Tą pačią dieną įmonė sulaukė Vyriausybės kanceliarijos atsakymo. Jame teigta, kad visi duomenys perduoti SAM. Tačiau ši į įmonės pasikartojančias užklausas sureagavo tik kovo 23 d. „Visus gautus pasiūlymus grupuojame ir vertiname, šiuo metu vykdomi pirkimai greitųjų testų iš kelių stambių tiekėjų. Informuosime Jus apie tolimesnę eigą ir esant poreikiui susisieksime papildomai“, – rašoma SAM atsakyme.

Reagentų ir greitųjų testų pardavėjos „Diamedica“ vadovas Stasys Križanauskas pasakojo, jog įmonė komunikavo su NVSPL.

„Greituosius testus turėjome, siūlėme, buvome išsiuntę aprašymus į įstaigas. Kainos už vieną testą buvo maždaug 4 eurai. Bet kreipimosi iš NVSPL dėl greitųjų testų nebuvo“, – sakė S. Križanauskas.

SAM atsisakė komentuoti situaciją dėl greitųjų testų, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.

Nupirkti testai liko nepanaudoti

Pirmoji greitųjų testų partija per „Profarmą“ – 2,5 tūkst. vienetų – NVSPL pasiekė kovo 29 d. Iki gegužės pabaigos Lietuva gavo visą sutartą kiekį. Tačiau testai taip ir liko nepanaudoti. Kaip liepos pabaigoje teigė netikėtai mirusį NVSPL vadovą V. Zimnicką laikinai pakeitęs jo pavaduotojas Henrikas Ulevičius, tuo metu iš pusės milijono nupirktų greitųjų testų buvo pritaikyta vos 20 tūkst.

Didžioji dalis brangaus pirkinio – apie 10 tūkst. vienetų – nukeliavo Kauno klinikoms moksliniams tyrimams atlikti. Šiek tiek testų panaudota Klaipėdoje, Nemenčinėje, Marijampolės ligoninėje.

„Greitieji testai paprastai galioja metus–pusantrų. Jau truputį neramu darosi, kad labai lėtai naudojami, mes jau bandome reklamą daryti“, – pakviestas Seimo opozicijos, kalbėjo tuometinis laikinasis NVSPL vadovas.

Didelio entuziazmo naudoti greituosius testus nerodė ir SAM. Nors testai per „Profarmą“ buvo nupirkti kovo 19 d., SAM per pavaldžią VASPVT tik balandžio mėnesį pavedė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkams atlikti skirtingų gamintojų greitųjų ir kiekybinių serologinių testų palyginimą.

Gegužės pabaigoje mokslininkai paskelbė, kad, įvertinus trijų skirtingų gamintojų greituosius testus, gautos išvados, jog ūmios infekcijos diagnostikai jie netinka. Ši priemonė gali būti naudojama vėlyvai diagnostikai arba buvusiai infekcijai patvirtinti.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tuo metu paskelbė, jog aiškaus plano, kaip Lietuva naudos greituosius testus, kuriems išleista daugiau kaip 6 mln. eurų iš valstybės kišenės, nėra. „Ligoninėse gal galės būti naudojami“, – paklaustas, kur bus naudojami serologiniai testai, svarstė jis.

Akiratyje – dar vienas pirkimas

Šis greitųjų testų pirkimas birželio pradžioje sulaukė FNTT dėmesio. Be to, teisėsaugininkai – šį kartą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) – nuo liepos pabaigos tiria ir dar vieną koronaviruso karantino metu įvykdytą pirkimą. STT dėmesį patraukė daugiau kaip 5 mln. vertės COVID-19 reagentų pirkimas, taip pat vykdytas NVSPL.

Įtariama, kad tarpininkaujant Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentui Šarūnui Narbutui, kuris iki praėjusių metų pabaigos vadovavo SAM kuruojamam Valstybiniam visuomenės sveikatos fondui, kovo pabaigoje buvo sudarytos dvi NVSPL sutartys su Ispanijos Barselonos mieste įregistruota bendrove „PMS International SL“, platinusia kiniškus reagentus. Per du pirkimus Lietuva įsigijo reagentų, kainavusių maždaug 12 eurų už vienetą. Š. Narbutui už tai teko „sėkmės mokestis“ – maždaug 300 tūkst. eurų, arba maždaug po eurą už vieną reagentą.

Parai sulaikytas, vėliau namų areštu apribotas Š. Narbutas tvirtino, kad tarpininkaudamas padėjo Lietuvai sutaupyti kelis milijonus eurų. Jis sakė, kad sutartį su užsienio bendrove buvo sudaręs dar kovo 1 d., o kuo skubiau įsigyjant regentus tarpusavyje konkuravo daugybė Europos Sąjungos šalių. Š. Narbutas žurnalistams taip pat nurodė, kad prasidėjus COVID-19 krizei, jį su ispanų įmone suvedė „kažkokie asmenys WhatsApp pagalba“.

Š. Narbutas aiškino, kad priimant sprendimą dėl reagentų įsigijimo dalyvavo SAM viceministrė Kristina Garuolienė, tuometinis NVSPL direktorius, o vėliau prie jų prisijungė ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, premjeras S. Skvernelis, Vyriausybės kancleris A. Stončaitis, premjero patarėjas L. Savickas.

Pastarieji du Vyriausybės kanceliarijos atstovai, taip pat viceministrė K. Garuolienė teisėsaugininkų buvo apklausti.

Tuometinis NVSPL laikinasis vadovas H. Ulevičius žiniasklaidai sakė nežinantis, kas pasiūlė kiniškus reagentus tiekusią Ispanijos bendrovę, su kuria buvo pasirašytos dvi sutartys dėl reagentų pirkimo. Jo teigimu, įsigytų reagentų NVSPL pati naudoti negalėjo, nes jie netiko turimai įrangai, todėl daugiausia jų panaudojo Kauno klinikos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt