Lietuvoje

2020.08.05 12:46

Matematikos egzamino rezultatai tūkstančiams užkirs kelią į nemokamas vietas aukštosiose mokyklose

priėmimo vadovas: konkursai bus mažesni
Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.08.05 12:46

Daugiau nei trečdaliui abiturientų neišlaikius matematikos egzamino, kitokie bus ir aukštųjų mokyklų pirmakursių skaičiai. Labiausiai tų, kurie užims valstybės finansuojamas vietas. Būti išlaikiusiam matematikos egzaminą privalu, jei nori studijuoti nemokamai, išskyrus meno studijas.

Matematikos egzamino šiemet neišlaikė 4936 abiturientai – daugiau nei trečdalis laikiusiųjų, o valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose buvo padidintas kone 4 tūkstančiais iki 16,5 tūkst.

„Liks mažiausiai 4 tūkst. neužimtų valstybės finansuojamų vietų“, – įsitikinusi švietimo ekspertė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Ji tikra, kad susiklosčiusi situacija rodo valstybinių lėšų švaistymą.

Tuo tarpu Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) vadovas Pranas Žiliukas nemano, kad padėtis tokia bloga.

„Tiesiog konkursai bus mažesni į daugelį specialybių. Konkurencija bus mažesnė. Kas ir kaip bus, realybės jausmas atsiras tik apie Žolines“, – LRT.lt sakė jis.

Putinaitė: susinamas aukštasis mokslas

„Šiemet neatsižvelgiant į mažėjantį abiturientų skaičių, buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius aukštosiose mokyklose iki apie 16 tūkst.

Tam, kad įstotum į aukštąją mokyklą (išskyrus menus), turi būti išlaikęs valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir matematikos egzaminą (ir užsienio kalbos). Matematikos egzaminą ir taip laikė mažiau nei yra valstybės finansuojamų vietų (15 241 abiturientas). Na, bet čia tiek to, gal dar praeitais metais ne visi stojo, kur stojo, kokius 2 tūkst. galima pridėti.

Tačiau kai matematikos egzaminą išlaiko apie 10 tūkst. abiturientų, ir net laikantis prielaidos, kad visi jie stos į aukštąsias mokyklas (ko nė vienais metais nebuvo), ir jei dar pridedant kokius 2 tūkst. anksčiau neįstojusių, vis tiek išeis, kad lieka apie 25 proc. neužpildytų valstybės finansuojamų vietų. Apie 4 tūkst. – ir čia palankiausiais skaičiavimais. Ir kai manome, kad visi abiturientai praeina kartelę. Realiai gali likti dar daugiau. (Apie 6 tūkst. iš 16 tūkst.)“, – dalijosi N. Putinaitė socialiniame tinkle.

Anot jos, tai rodo, kad susinamas aukštasis mokslas ir švaistomos lėšos.

„Užuot tas lėšas, kurios skiriamos studijoms papildomai, skirti vieno studento finansavimo didinimui (ypač mažinant tą milžinišką atotrūkį tarp gamtos ir socialinių mokslų studento), buvo pridėtos papildomos studijų vietos, išlaikant sąlygiškai mažą (ypač kai kuriose kryptyse) vieno studento finansavimą.

Pinigų padaugėjo, bet situacijos tai nepagerino. 25-35 proc. laisvų valstybės finansuojamų vietų kažin ar gali būti laikoma planavimo paklaida“, – svarstė N. Putinaitė.

Žiliukas: konkurencija bus mažesnė

– Kaip matematikos egzamino rezultatai paveiks stojimą, juolab šį egzaminą būti išlaikiusiam privalu pretenduojant į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje? – LRT.lt paklausė LAMABPO vadovo P. Žiliuko.

– Stojimą tai paveiks, nėra kalbos. Juolab matematiką pasirinkusiųjų skaičius ir taip nėra didelis. Jei dar trečdalį atmeti, be abejo, galinčiųjų įstoti į valstybės finansuojamas vietas smarkiai sumažėja.

Kitas dalykas – matematika beveik visur įeina į konkursinį balą. Jei neišlaikei matematikos egzamino, sumažėja konkursinio balo reikšmė. Galimybių įveikti kartelę net ir stojant į mokamas vietas gerokai sumažėja. Tad stojimo skaičius tai paveiks.

O dėl tokių matematikos egzamino rezultatų priežasčių yra kita istorija. Jos turbūt bus aptariamos ilgai. Bet pasirengimas egzaminui, ko gero, buvo prastas. Gal užduotys turėjo būti labiau adaptuotos šiai COVID-19 situacijai. Gali būti ir vos ne lingvistinių problemų dėl užduočių formuluočių.

Bet tai kita istorija. Pagrindinė priežastis – matematinis raštingumas yra silpnas. Jis šiais metais tikrai nesustiprėjo, tą ir rodo skaičiai.

– Tiek NŠA, tiek kiti švietimo atstovai prabilo apie tai, kad galbūt tai, kad matematika privaloma stojant į valstybės finansuojamą vietą, nebuvo geras pasirinkimas. Jūs buvote tokio sprendimo prieš kelerius metus palaikytojas. Ką dabar manote?

– Tai prastas pasirinkimas ir prasta išvada, kad nereikia matematikos. Mes kalbame ne apie šiaip ką nors, o apie aukštąjį mokslą. Parodykite man valstybę, kurioje to nereikia, pasidairykime į Skandinavijos šalis. Kai kur švietimo sistema yra 9+3. Tai yra, devintoje klasėje vykdoma solidi atranka. Po 9 klasės dalis neįveikusių barjero eina į profesinio mokymo įstaigas. Ir tik dalis eina į abitūros klases. Pas mus į abitūros klases eina visi.

Pas mus išeina, kad atranka vykdoma 12 klasėje, o ne 9-oje, kaip įprasta Vakaruose. Žinoma, yra patikrinamieji vertinimai, bet jie tik pasižiūrėjimui, o sprendimo jokio nedaroma.

Ar visiems reikia matematikos ir ar jos reikia aukštu lygiu, yra kitas klausimas. Bet kai kalbame apie abiturientus, nėra ką sakyti. Ta dalis, kuri galvoja apie aukštąjį mokslą, turi būti gavusi teigiamus įvertinimus.

Matote juk kaip Lietuva atrodo tarptautiniuose vertinimuose matematinio raštingumo prasme.

– Šiemet skirta daugiau valstybės finansuojamų vietų – iš visos 16,5 tūkst. Šalies valdžia eina nemokamo bakalauro studijų keliu. Kiek tų vietų liks neužimta?

– Vargu ar įmanoma prognozuoti. Didžioji dalis abiturientų pradeda teikti prašymus studijuoti tik sužinoję egzaminų rezultatus, kai aišku, kokios jų galimybės. Bet skaičius neturėtų būti mažesnis nei praėjusiais metais, gal net didesnis, nes padidinta vietų. Jų – 16,5 tūkst. Jų gali užtekti ne tik šių metų abiturientams, bet ir ankstesnių metų. Kol kas nebūčiau tas orakulas, kuris sakytų, kad dabar katastrofa ir nebus stojančiųjų. Jų bus mažiau, bet jų bus.

Atranka nėra tokia labai labai reikli, kad būtų priimti tik geriausi. Tiesiog konkursai bus mažesni į daugelį specialybių. Konkurencija bus mažesnė. Kas ir kaip bus, realybės jausmas atsiras tik apie Žolinės. Tuomet bus galima šnekėti konkrečiau.

Populiariausi