Lietuvoje

2020.06.22 17:05

Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui siekiantis vadovauti Jakubauskas: reikia daug ką peržiūrėti

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.06.22 17:05

Vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) siūlomas Adas Jakubauskas norėtų šią instituciją paversti matomesne ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Bendradarbiavimas su žinomais šalies istorikais ir kolegomis užsienyje yra tai, ko jis ketina siekti, jeigu ketvirtadienį bus patvirtintas Seimo kaip naujasis centro generalinis direktorius. Savo planus A. Jakubauskas išdėstė LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.

55-erių Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, socialinių mokslų daktaras A. Jakubauskas nuo 2003-ųjų yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, nuo 2015-ųjų – Pasaulio Krymo totorių kongreso sekretoriaus pavaduotojas. Ketvirtadienį Seimas apsispręs, ar A. Jakubauskas tinkamas pakeisti ilgametę centro direktorę Teresę Birutę Burauskaitę. Pretendentas sako matantis „labai daug aspektų, kuriuos reikėtų peržiūrėti“, o centrą laiko Lietuvos „garbės bastionu“.

Pastaraisiais metais skelbta LGGRTC informacija keletą kartų visuomenėje sutikta itin jautriai – pavyzdžiui, pažyma apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą arba KGB bendradarbių žurnalas, kuriame buvo ir garsių asmenų pavardės, pavyzdžiui, aktoriaus Donato Banionio ir dirigento Sauliaus Sondeckio. Pasak A. Jakubausko, į panašios informacijos viešinimą reikėtų žiūrėti labai atsakingai.

„Aš kol kas esu privatus asmuo, galiu tik taip ir traktuoti. Man truputį buvo skaudu, kai po mirties iškilūs kultūros ar religijos veikėjai buvo pradėti linksniuoti. Aš įsivaizduoju, kaip turėjo jaustis šeimos. Ir, kaip suprantu, tai nebuvo patikrinta informacija – kiek žinau, tai kažkoks sąsiuvinėlis, iš kurio semtasi informacijos. Be jokios abejonės, visada šią jautrią temą reikia labai pamatuoti ir tik esant neginčijamai informacijai ją skelbti. Gink Dieve, negalima skelbti informacijos, kuri galbūt buvo specialiai pametėta arba sufabrikuota, ją reikia tikrinti ir perpatikrinti. Tai yra ir šeimų garbė, ir žmonių atminimas, be galo jautri tema“, – LRT RADIJUI sakė A. Jakubauskas.

Jis taip pat sakė, kad centras galėtų labiau bendradarbiauti su žinomais istorikais, taip būdamas labiau girdimas ir didindamas pasitikėjimą visuomenėje. Pasak jo, vienintelio centro reprezentanto funkcijų neturėtų apsiimti ir vadovas, į kurio postą A. Jakubauskas siūlomas.

„Istorikų yra pakankamai, centre dirba nemažai žmonių, bet girdimos pavardės yra tik kelios. Būtų gerai sutarti su Lietuvos istorikais, kurie turi, sakykim, jau vardą Lietuvoje, kad jie ateitų kažkokiu būdu patalkinti ir galėtų būti vienais iš centro veidų. Negali vienas žmogus – ar generalinis direktorius, ar kitas – atstovauti vienas instituciją. Turi kalbėti daugiau žmonių ir remtis tik patikrinta, perpatikrinta informacija – archyvuose rastais dokumentais, kitais dokumentais, kurie gali turėti didelės svarbos“, – teigė pašnekovas. Kas yra tie vardą turintys istorikai, su kuriais norėtų bendradarbiauti, A. Jakubauskas kol kas neviešino.

Jis pridūrė, kad centras turėtų atkreipti dėmesį ir į išlikusius gyvus pokario rezistencinių kovų dalyvius, kaupti tiek dokumentuotus, tiek sakytinius liudijimus, be to, „turėtų būti padidintas dėmesys jaunajai kartai, patriotinis jaunosios kartos auklėjimas“.

„Visuomenę, pirmiausia, reikia šviesti, ji kinta, auga naujos kartos. Dėl to ir svarbu, kad šita tema būtų palaikoma pastoviai ir visuomenė galėtų gauti atgalinę informaciją. Visuomenė nėra vienalytė – kai kurie žmonės nori girdėti šitą informaciją, kai kurie nenori, bet centro veikla yra reglamentuota įstatymu, centras veikia pagal savo nuostatus. Tiesa, tuos nuostatus, matomai, reikės koreguoti, kadangi jie buvo priimti 1997 metais ir aš, susipažinęs su jais, pastebėjau, kad jie yra pasenę ir reikės prašyti Seimo, kad jie patvirtintų naujus“, – sakė A. Jakubauskas.

Nuostatų pakeitimas turėtų apimti administracinę struktūrą ir kai kurias kompetencijas, teigė pašnekovas.

A. Jakubausko teigimu, centras turėtų būti matomesnis visuomenei, tačiau jis negali savo nuožiūra spręsti, kokius archyvinius dokumentus ar informaciją viešinti, o kokią palikti tik specialistų akiai: „centras negali pats imti ir sugalvoti kažką viešinti ar neviešinti, centras yra vykdomoji institucija, todėl įstatymų leidžiamoji institucija, Seimas, turi priimti tam tikrus teisės aktus, kad jie būtų vykdomi“.

Kandidato vadovauti LGGRTC manymu, institucijai trūksta ir aktyvių ryšių užsienyje palaikymo, ypač su šalimis, kurios kaip ir Lietuvą patyrė sovietinę ir nacių okupacijas.

„Kitas dalykas, atkreipiau dėmesį, kad centre stinga teisininko tarptautininko, kuris turėtų atstovauti centro interesus. Kitas dalykas, mano galva, labai svarbus, yra centro tarptautiškumas – centras turi daugiau prabilti angliškai, turi būti kviečiamos tarptautinės konferencijos, šitas baras turėtų būti pagyvintas. Aš taip įsivaizduoju, kad vienas iš tų tikslų, kuris įrašytas centro nuostatose, turėtų būti išnaudojamas visu šimtu procentų – centro tarptautiškumas, girdimumas ir bendradarbiavimas su giminingomis institucijomis Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, nes mes patyrėme labai panašią lemtį, kuomet patyrėme totalitarinio režimo spaudimą ir okupaciją“, – sakė A. Jakubauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į kai kuriuos istorijos tarpsnius, kurie yra visuomenei mažiau pažinti ir kurių nušvietimo galėtų imtis centras.

„(...) Pas mus iškrito iš apyvartos sovietinė Vilniaus krašto okupacija, kada sovietai 1939 metų rugsėjo 19 dieną užėmė Vilnių ir apleido jį spalio 27 dieną. Ten gi buvo baisūs dalykai – žudymai, plėšimai, turto prievartavimai ir išvežimai. Centras neužsiima šia problematika. Kitas dalykas, Klaipėdos kraštas, kuris buvo nacistinės Vokietijos okupuotas – taip pat išleidome iš savo domėjimosi rato“, – sakė jis.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos siūlymų A. Jakubauską vadovauti LGGRTC teikia Viktoras Pranckietis, dėl to spręs Seimas. Nuo 2009 m. centrui vadovauja T. B. Burauskaitė.

Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, pagal išsilavinimą A. Jakubauskas yra pedagogas ir politologas, socialinių mokslų daktaras, yra dirbęs „Vilniaus šiltnamiuose“, vadybininku privačioje bendrovėje, Seimo kanceliarijoje, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeniniu konsultantu.

Populiariausi