Lietuvoje

2020.04.20 10:03

Pedagogai sunerimo dėl lietuvių kalbos egzamino ir įskaitos: kamuoja nežinia ir dėl mokinių, ir dėl mokytojų

Aida Murauskaitė, LRT.lt 2020.04.20 10:03

Abiturientai nerimsta dėl brandos egzaminų. Daug diskusijų sukėlė ir prieš brandos egzaminų sesiją vykdoma lietuvių kalbos kalbėjimo įskaita. Šiemet, karantino sąlygomis, ji turėtų būti įvykdyta iki gegužės pabaigos, o pats procesas filmuojamas. Tiek abiturientai, tiek lietuvių kalbos mokytojai mano, kad filmavimas yra perteklinis dalykas, o ir pati įskaita bei jos būtinumas kelia klausimų. 

Kalbėjimo įskaita, kurios metu tikrinami dvyliktokų raiškaus viešo kalbėjimo nurodyta tema įgūdžiai, nutiesia abiturientams kelią į lietuvių kalbos brandos egzaminą. Neišlaikei įskaitos – negali laikyti egzamino.

„Reakciją sukėlė labai staiga gautas raštas iš Nacionalinės švietimo agentūros, kad būtina organizuoti lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitą, kad reikia daryti jos įrašą. Mokytojai dar nebuvo perpratę nuotolinio mokymo specifikos, o iš jų reikalaujama įrašo.

Ne visos mokyklos turi techninę galimybę, gal ne visi mokytojai perpratę technologijas. Tad tai išbalansavo mokytojus. Ši įskaita, kurią mes turėtume įrašinėti, neturi įtakos egzamino balui. Tai perteklinė kontrolė. Ministerija turėtų labiau pasitikėti mokytojais“, – mano Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis.

Išvardijo savo argumentus

Neseniai Lituanistų sambūris kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių prašydami, kad šiemet būtų leidžiama abiturientams laikyti valstybinį ir mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą nelaikius šios įskaitos.

„Nesutinkame su NŠA projektu, mokyklos bendruomenėms primetama 12 klasės lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos vykdymo tvarka. Manome, kad nuotolinio ugdymo mokyklų patirtimi remtis situacijoje, kai nuotolinio darbo įgūdžiai dar tik formuojasi ir sistema nėra stabili, yra pernelyg neatsakinga.

Atsižvelgdami į įtemptą situaciją karantino metu ir tai, kad nuotolinio darbo procesas dar nėra stabilizavęsis, siūlome teikti ekstremalios situacijos pataisą Švietimo įstatymui ir leisti abiturientams 2020 metais išimties tvarka laikyti VBE ir MBE nelaikius kalbėjimo įskaitos.

Nesant galimybės įskaitą vykdyti tiesiogiai, ją atšaukti arba apsvarstyti galimybę įskaitą vykdyti tiesiogiai gegužės-birželio mėnesiais“, – rašoma kreipimesi.

Anot į sambūrį susibūrusių lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, iki numatyto įskaitos vykdymo liko per mažai laiko ir skubus pasirengimas jai neužtikrintų darbo kokybės. Kreipimesi pabrėžiama, kad abiturientai išgyvena didžiulę įtampą ir nežinomybę.

Lituanistų sambūris atkreipia dėmesį, kad tiesioginiam ryšiui ir jo kokybei užtikrinti, ypač miestuose, kur tiesioginio ryšio kanalų naudojimas ypač intensyvus, nepakanka techninių galimybių: vaizdas ir garsas trūkinėja, dingsta, o tai tiesiogiai veiktų pokalbio kokybę ir emocinę jo dalyvių sveikatą.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įskaitos vykdymo tvarka reglamentuojama 2006 m. priimtu dokumentu, o jis neatitinka šiandien susidariusios situacijos. 2006 m. dokumente kalbama apie mokyklas, turinčias teisę vykdyti nuotolinį mokymą(si).

Mokytojai mano ir kad dirbant nuotoliniu būdu sunku užtikrinti akademinį sąžiningumą.

Neįžvelgia įskaitos naudos

Penktadienį buvo surengta mokytojų diskusija, per kurią jie išplėtojo savo mintis.

„Tokia, kokia ji yra dabar, tikrai ne“, – paklausta, ar būtina kalbėjimo įskaita, sakė Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė Lilija Bručkienė.

Jai pritarė ir šios sąjungos vadovas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas M. Grigaitis: „Tokia įskaita, kokia yra dabar, nėra labai reikalinga intelektualine prasme. Ji neturi poveikio, nedalyvauja formuojant balą. Kitas dalykas – ji yra tik slenkstinė figūra, ją reikia išlaikyti, kad galėtum eiti laikyti egzamino.“

Anot pedagogo, vieni mokiniai laikydami įskaitą daug pastangų neįdeda, tiesiog „praslysta“, o kiti įdeda daug jėgų. Mokytojas mano, kad jie galėtų gauti papildomą balą, kuris būtų įskaičiuojamas į egzamino rezultatą.

Lituanistų sambūrio vadovas Kęstutis Bredelis mano, kad būtų pats laikas suburti darbo grupę, kuri apsvarstytų, kaip reikia keisti tiek įskaitą, tiek egzaminą.

Abejoja, ar ministerija turi variantą B

Pedagogai pasidalijo ir savo įžvalgomis dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino. Jiems kelia nerimą, ar birželio 29-ąją – dieną, kai numatytas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, padėtis bus tokia, kad bus saugu vykdyti realų egzaminą.

„Jei susitariame, kad egzaminai yra būtini, kyla saugumo klausimas. Negirdėjau, kad būtų kalbama su medikais, epidemiologais, ką jie prognozuoja antrajai birželio pusei. Mes nežinome, ar yra variantas B.

Kokia bus padėtis dėl nedalyvaujančių mokinių, kurie bus saviizoliacijoje. Klausimų yra be galo daug, bet jie nesvarstomi. Į diskusijas nesileidžiama. Informacijos tikrai trūksta“, – kalbėjo L. Bručkienė.

K. Bredelis patikino nesuprantantis, kodėl ministerija nurodė birželio 22-ąją kaip visų brandos egzaminų sesijos startą.

„Neaiškūs kriterijai, kokiu būdu buvo nustatyta, kad birželio 22 dieną bus pasibaigęs karantinas ir bus galima vykdyti egzaminus, kad šita situacija nebus pasikeitusi liepą. O jei birželio 1 dieną bus viskas gerai, kodėl tuomet nebūtų galima tuomet pradėti sesijos?“ – svarstė K. Bredelis.

K. Bredelis pabrėžė, kad abiturientų laukia labai didelis krūvis, nes trys didelės apimties egzaminai – lietuvių kalbos, matematikos ir užsienio kalbos – vyks vieną savaitę.

Kyla klausimų dėl užmokesčio

Kol kas neaišku ir kaip bus mokama mokytojams už dalyvavimą egzaminuose birželio pabaigoje ir liepą, kai įprastai jiems būna atostogos.

LRT.lt primena, kad ministras A. Monkevičius sakė, kad tiek mokytojų atostogų, tiek užmokesčio klausimai bus išspręsti nepažeidžiant įstatymų. Pagal nustatytą tvarką, mokytojams yra mokama už 33 savaičių darbą su abiturientais.

„Galiu prognozuoti, kad ministerija paliks teisę spręsti mokyklų direktoriams ir papildomai mokėti. Tie, kas dirba mokyklose, puikiai žino, kad tų lėšų nėra. Kitas dalykas – reikės perrašyti sutartis. Sąlygos ir darbas juk pasikeitė. Tam irgi reikia laiko“, – kalbėjo L. Bručkienė.

Ji sakė, kad kyla klausimų ir dėl procedūrų, kaip pedagogai bus iškviečiami iš atostogų, kaip bus užtikrinama vertinimo kokybė, jei bus pasitelkiami žmonės, kurie nėra lankę mokymų, kaip vertinti abiturientų darbus.

„Klausimų daugiau nei atsakymų. Susidaro įspūdis, kad probleminių klausimų bandoma išvengti“, – sakė mokytoja.

Diskusijoje dalyvavusi edukologijos profesorė Vilija Targamadzė pabrėžė, kad neetiška stumti mokytojus dirbti prievartos būdu.

„Mokytojai yra pavargę, dalis gal nenorės registruotis vertinti. Reikia pasakyti, koks bus valandinis įkainis. Kiek žinau, įkainis ne į rankas yra apie 5 eurus. Reikia įvertinti, kad tai yra labai mažai“, – pabrėžė V. Targamadzė.