Lietuvoje

2020.04.11 12:47

Karščiavimo klinikos: vienur jau veikia, kitur – kliūtys dėl personalo ir aprūpinimo

Rūta Juknevičiūtė, Indrė Makaraitytė, Jurga Tvaskienė, Jurgita Čeponytė, LRT Tyrimų skyrius2020.04.11 12:47

LRT domėjosi, kaip šalies savivaldybėms sekėsi pasiruošti karščiavimo klinikų atidarymui. Tokios klinikos, kuriose priimami karščiuojantys ligoniai, Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu turi veikti visose savivaldybėse. Nemaža dalis regionų klinikas atidarė šią savaitę, kitose pasiruošimas stringa dėl personalo trūkumo ir patalpų paruošimo.

Aiškėja, kad rajonų ligoninėms ne visada pavyksta įtikinti savo medikus dirbti su karščiuojančiais, COVID-19 įtariamais pacientais. Medikai bijo užsikrėsti, be to, nemaža dalis ir patys yra rizikos grupėje.

Alytaus regionas

Alytaus karščiavimo klinika buvo įsteigta privačioje „Medėjos“ klinikoje, nes nei poliklinika, nei ligoninė neturėjo papildomo rentgeno aparato, o privati klinika tokį skyrė.

„Buvo svarstomi visokie variantai, bet pavyko rasti optimaliausią sprendimą“, – sakė Alytaus miesto mero patarėja Agnė Čaplinskienė.

Alytaus karščiavimo klinika paslaugas teiks taip pat ir Alytaus rajono bei Varėnos rajono gyventojams.

Lazdijų rajono administracijos direktorė Ilona Šaparauskienė teigė, kad Lazdijuose šiek tiek nerimo sukėlė įtempta situacija Marijampolėje, bet didelių problemų su personalu nebuvo.

„Žinot, tokia žmogiška baimė, labiau moralinė problema kilo mūsų personalui, tačiau ne dėl to, kad ko nors trūktų. Apsaugos priemonių tikrai turime pakankamai“, – tikino Lazdijų atstovė LRT.

Karščiavimo kliniką pavyko įsteigti be didelių nesklandumų, naudojamas ligoninės rentgeno aparatas, o klinika veikia 4 valandas per parą.

Druskininkų karščiavimo klinika atidaryta ligoninėje, suvienijus ligoninės, poliklinikos ir reabilitacijos centro „Upa“ pajėgas.

Kauno regionas

Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėja Jorūnė Liutkienė LRT perdavė PSPC vadovės pavaduotojos Laimos Juodeikienės žodžius, kad įkalbėti rajono medicinos personalą dirbti karščiavimo klinikoje nebuvo sudėtinga, tik problema ta, jog krūviai nemaži, nes reikia dar ir savo pacientais rūpintis.

Karščiavimo klinika veikia sujungus PSPC ir ligoninės pajėgumus, ji veikia PSPC patalpose.

„Mes turėjome ne problemą, kad pritrūks personalo, kad žmonės bijo eiti dirbti ar kreiptis į gydytoją. Keliose bendruomenėse buvo didžiulė baimė, kad grįžę iš užsienio darbuotojai gali esą užnešti virusą, ir jie reikalavo, kad savivaldybė juos kur nors atskirai izoliuotų. Dabar jau įtampa nurimusi, o karščiavimo klinika taip pat sklandžiai pradėjo darbą“, – sakė LRT Kėdainių rajono savivaldybės atstovė.

Raseinių rajono meras Audrius Bautronis LRT teigė, kad kadangi jų nedidelė, bet labai susidirbusi komanda, tai karščiavimo kliniką ir visą reikiamą tyrimų aparatūrą jie susiorganizavo labai greitai ir nesunkiai, tačiau susidūrė su Sveikatos apsaugos ministerijos koordinavimo ir lyderystės trūkumu.

„Karščiavimo kliniką Raseiniuose įsteigėme bendromis PSPC, ligoninės ir dviejų iš trijų privačių medicinos paslaugas teikiančių centrų pastangomis. Bet vienas didžiausias ir visoje Lietuvoje tinklą turintis privatus medicinos centras neprisijungė. Ir aš čia pasigedau ministerijos lyderystės – jie turėjo pasakyti, kad ir viešosios įstaigos, ir privačios turi tokiomis aplinkybėmis prisidėti“, – dėstė meras.

Be to, pasak Raseinių rajono vadovo, ministerija netesėjo pažadų, kad suteiks visas reikiamas apsaugos priemones karščiavimo klinikos personalui.

„Karščiavimo klinikos yra tokiame užribyje dabar. Ministerija pažadėjo skirti, neskyrė, paskui kažkiek davė pavėluotai. Tai nėra taip, kad liko karščiavimo klinika be apsaugos priemonių – savivaldybė buvo labai daug savo kitoms įstaigoms užsipirkusi, tai mes aprūpiname, visko dabar yra pagal reikalavimus“, – sakė A. Bautronis.

Jonavoje karščiavimo klinika veikia nuo balandžio 9 dienos. Pradžioje, kaip LRT teigė Jonavos mero pavaduotas Eugenijus Sabutis, klinikai trūko terpių tyrimams dėl koronaviruso paimti. Tačiau dabar jau yra jų pakankamai ir savivaldybės administracija mano, kad pavyko kliniką atidaryti nesusivėlinus.

„Žinote, stresas kyla jau vien, kai žmogui reikia keisti darbą, o čia tokia situacija. Buvo labai daug emocijų, reikėjo juk ir apmokyti. Mes nenorėjome, kad nuotoliniu būdu tai būtų daroma, tad vežėme žmones. O kai jie pajaučia, kokia tai yra atsakomybė, kaip viskas turi būti atsakingai daroma, tai galvoja, kad nesugebės, ir dar patys baiminasi užsikrėsti“, – taip apie kilusią įtampą rengiantis atidaryti karščiavimo kliniką Jonavoje pasakojo Asta Sivolovienė, Jonavos PSPC vadovė, atsakinga už jos steigimą.

Gydytoja teigė, kad reikėjo daug komunikuoti su darbuotojais, buvo manoma, kad reikės dirbti rotuojantis. Tačiau galiausiai, savanoriškai pasisiūlius keliems darbuotojams dirbti tik karščiavimo klinikoje, daugelio problemų neliko.

Kaune buvo atidaryta viena pirmųjų karščiavimo klinikų dar kovo 31 dieną. Ji veikia Kauno poliklinikos Šančių filiale.

Kaip teigia šios karščiavimo klinikos darbuotojai, tai yra vienas pozityvesnių pavyzdžių kovoje su COVID-19, nes, ją atidarant, nepritrūko nei darbuotojų entuziazmo, nei apsaugos priemonių, nei būtinos aparatūros.

Kaišiadorių rajonas, kaip ir Kauno rajonas, bendradarbiauja su Kauno miesto karščiavimo klinikomis ir gydymo įstaigomis.

„Mes neturime Kaišiadorių rajone portatyvinio rentgeno aparato, be to, daliai rajono gyventojų yra daug arčiau Kaunas nei Kaišiadorys, tai buvo toks sprendimas priimtas“, – teigė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius.

Kaišiadorių rajono gyventojai gali kreiptis į Kauno poliklinikos Šančių filiale įsikūrusią karščiavimo kliniką.

Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras, sakė, kad rajono gyventojams karščiavimo klinika veikia Garliavos PSPC, bendradarbiaujant su Kauno respublikine ligonine, – iš jos reikia radiologų paslaugų.

Šia karščiavimo klinika Garliavoje gali naudotis ir Šakių rajono gyventojai.

Prienuose įsteigtos klinikos paslaugomis naudojasi ne tik Prienų rajono, bet ir Birštono gyventojai. Birštonas, kaip LRT teigė administracijos direktorė, prisidėjo apsaugos priemonėmis. O Prienuose sujungti PSPC ir ligoninės pajėgumai.

„Jau savaitę dirbame, viena pamaina – keturios valandos. Kiekvieną dieną apsilanko žmonių. Ir dėl rentgeno problemų nebuvo“, – aiškino LRT Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.

Klaipėdos regionas

Viena didžiausių karščiavimo klinikų penktadienį duris atvėrė Klaipėdoje. Klinika įkurta Psichikos sveikatos centro patalpose – tai atskiras naujai suremontuotas pastatas, kuriame ateityje planuota teikti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas.

„Nors pasirengimo procesas nebuvo paprastas, sprendimai rasti ir įgyvendinti. <...> Už karščiavimo klinikos įkūrimo koordinavimą dėkoju daug jėgų įdėjusiam Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovui Sauliui Dabravalskiui, kuriam prireikė titaniškų pastangų, kad rezultatas būtų pasiektas“, – Klaipėdos savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Nurodoma, kad patalpų aprūpinimu reikalingais baldais, įranga, medikų komandų formavimu ir kt. pasirūpino Klaipėdos savivaldybės valdomas Jūrininkų sveikatos priežiūros centras. Apsaugos priemonės medikams klinikos veiklos startui skirtos iš valstybės rezervo, dalį skyrė Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, respiratoriais papildomai aprūpino ir Klaipėdos savivaldybė. Radiologijos įrangą, pirmiausia – rentgeno aparatą, kurio Klaipėdos savivaldybė ieškojo visuose aplinkiniuose rajonuose, bei su ja dirbsiančius medikus skiria Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

Sutartį dėl vietos gyventojų aptarnavimo su Klaipėda jau yra sudariusios Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybės.

Klaipėdos rajono vadovas Bronius Markauskas sakė, kad ši savivaldybė jau padėjo kai kurioms uostamiesčio ligoninėms apsirūpinti priemonėmis, o, esant reikalui, į karščiavimo kliniką vyks rajono medikai. Prisidėti prie klinikos veiklos žada ir Palanga.

Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, Palangoje yra suburta medikų komanda, kuri darbuosis Klaipėdoje: kelias dienas paslaugas teiks tiek Palangos, tiek Klaipėdos gyventojams, o kitas – padės karščiavimo klinikoje.

„Tais atvejais, kai Palangos gyventojai negalės patys nuvykti į Klaipėdą, privalėsime juos nuvežti. Esame nupirkę tam paslaugą, nors, žinoma, tikimės, kad daug atvejų nebus“, – sakė Š. Vaitkus.

Dėl gyventojų priėmimo su Klaipėda tariasi ir Neringos savivaldybė. Sutartį sudaryti tikimasi po Velykų. Neringos meras Darius Jasaitis aiškino, kad susitarimai užtruko, nes strigo procesas pačioje Klaipėdoje.

„Klaipėda labai ilgai tos karščiavimo klinikos ieškojo. Jie vos ne rentgeno prašė pas mus pasiskolinti, dirbti negalėjo pradėti“, – dalijosi meras.

Pasak D. Jasaičio, kol kas visi pacientai gydomi Neringos pirminės sveikatos priežiūros centre. „Gal tai nėra oficiali karščiavimo klinika, bet mes medikus 100 proc. aprūpinome apsaugomis, tad kol kas visus savo karščiuojančius patys gydome. Dar užsisakėme greitųjų testų. Bet tikimės, kad Klaipėda priims mūsiškius“, – kalbėjo jis.

Meras pasidalijo dar viena kylančia problema: beveik pusė Neringos gyventojų oficialiai savo gyvenamąją vietą deklaruoja kituose miestuose, ten yra prisirašę pas gydytojus. „Pagal dabar galiojančią tvarką, jų šeimos gydytojas nurodo mums, į kurią karščiavimo kliniką juos vežti. Tai mums, savivaldybei, šitoje vietoje tik taksi paslaugą reikia suteikti“, – juokavo D. Jasaitis.

Jo teigimu, pervežti žmones yra parengtos 2 brigados. „Turime dar vieną suformavę, budinčią namuose. Kol kas noriu tik padėkoti neringiškiams: penktadienį pravažiavau miestą ir nė vieno žmogaus nuo Purvynės iki Taikos gatvės nemačiau vaikštančio. Vadinasi, karantinuojasi, o tai reiškia, kad nekarščiuos“, – sakė meras.

Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas pasakojo, kad dėl paslaugų vietos gyventojams tartasi tiek su Mažeikiais, tiek su Klaipėda, tačiau greičiausiai sutartis bus sudaryta su uostamiesčiu.

„Kalbant su Mažeikiais, buvo išreikštas poreikis prisidėti mūsų darbuotojais, medikais. Su darbuotojais vyko derybos, bet vienos komandos nesurinkome. Mūsų medicinos personalas yra vyresnio amžiaus, patenkantys į rizikos grupę, o yra nuostata rizikos grupės personalo nesiųsti dirbti į karščiavimo kliniką“, – pasakojo P. Pušinskas

Tiek Palangos, tiek Skuodo, tiek Neringos gyventojai dėl karščiavimo klinikos paslaugos tarėsi ir su Kretingos savivaldybe, tačiau teko žvalgytis kitų vietų.

„Reikia suprasti ir jų krūvį – tai nemažas rajonas, tad natūralu, kad negali apimti ir kitų. Turbūt pagrindinis dalykas yra personalas. Suprantu, kad jie aptarnauja nemažai savo rajono gyventojų, ir prisijungti dar vieną ar kelias savivaldybes yra truputėlį sudėtingiau“, – aiškino Palangos meras Š. Vaitkus.

Tai, kad nesutiko priimti kitų rajonų gyventojų, LRT patvirtino Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC), kuriame įkurta ir karščiavimo klinika, vadovas Arnas Juškys.

„Aš dėl Palangos labai didelę kovą turėjau. Su mūsų rajono administracija. Turėjau įtikinėti, kad mums 38 tūkst. rajono gyventojų tikrai užtenka, nes pagal šio viruso prognozes, žiūrint į priekį, mums darbo savo rajone užteks. Prisiimti ir kitus būtų per didelis iššūkis“, – sakė jis.

A. Juškys pasidžiaugė, kad, kaip ir planuota, kol kas teikiamų paslaugų apimtys nėra labai didelės: vidurkis – 3 karščiuojantys pacientai per dieną. Koronaviruso atvejų rajone iki šiol nebuvo nustatyta.

Jis pasakojo, kad karščiavimo klinikos komanda buvo suburta iš savanorių – patys medikai pasisiūlė dirbti. „Iš karto buvo kalbama apie skatinimą, nelaukiant Vyriausybės ar Seimo nutarimų. Mūsų įstaiga iš karto priėmė sprendimą, kad šitas papildomas darbas bus skatinamas. Tai norinčių atsirado“, – kalbėjo vyriausiasis gydytojas.

Gydytojas neslėpė: skatinimas medikams skirtas iš pačios įstaigos lėšų, Kretingos rajono savivaldybė prie to kol kas neprisidėjo.

„Tai yra įstaigos uždirbti pinigai. Savivaldybėje yra tarybos sprendimas, kad bus (papildomos lėšos – red. past.), bet čia viskas apie ateitį. Numatoma, kad jie planuoja kompensuoti. Aš dar neturėjau jų pritarimo, bet jau už kovo mėnesį greitosios pagalbos darbuotojams (nes mūsų įstaiga teikia ir tokias paslaugas), kurie irgi dirba infekcijos židiniuose, veža galbūt užsikrėtusius pacientus, jau yra išmokėti maždaug 60 proc. priedai prie atlyginimų įstaigos lėšų sąskaita“, – pasakojo A. Juškys.

Jis aiškino, kad kitokio sprendimo, kaip papildoma finansinė motyvacija, šioje situacijoje negalėjęs priimti. Mat tarp darbuotojų pasigirdo svarstymai imti nedarbingumo pažymėjimus, ir panašiai.

„Kaip vadovas negalėjau į tai nereaguoti. Reikėjo numatyti žingsnį į priekį“, – pasakojo vadovas.

Šilutės rajone jau veikia COVID-19 patikros punktas. O karščiavimo klinika, įkurta PSPC, kol kas laukia, kol bus suteiktos apsaugos priemonės.

„Apsaugos priemonės turi būti suteiktos Vyriausybės numatyta tvarka. Mes prašymus esame pateikę dar prieš savaitę. Tikimės, kad po Velykų gausime ir pradėsime darbuotis“, – LRT pasakojo Šilutės rajono administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Jis neslėpė, kad sunkiausia situacija – dėl darbuotojų.

„Žmonės nenori dirbti. Mes jau numatėme, kad skirsime 100 proc. priedą gydytojams ir kitiems darbuotojams, bet visa įstatymų bazė nėra sutvarkyta. Dabar išlieka dviprasmybių: pusė PSPC yra privatus, o su privačiu sektoriumi sunku susikalbėti. Jie nustato sąlygas, kiek jų gydytojams turėtume mokėti. Už 4 valandas – per 100 eurų papildomai. Tai tokia įdomi diskusija. Nors manau, kad visi gydytojai finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų ir tokioje situacijoje pareigą turėtų atlikti, 100 proc. priedo turėtų užtekti. Bet jeigu bus reikalavimas papildomai mokėti – mokėsime, mums svarbiau, kad būtų teikiama paslauga gyventojams“, – kalbėjo V. Pozingis.

Marijampolės regionas

Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda džiaugiasi, kad PSPC atidaryta karščiavimo klinika dar beveik neturi pacientų. „Nuo savaitės pradžios turėjome 3 pacientus. Tikėjomės anšlago, o nėra net minimalaus poreikio“, – sakė jis.

Marijampolė pagal sutartį aptarnaus ir Kalvarijos savivaldybę. Kaip sakė Kalvarijos administracijos direktorius Valdas Aleknavičius, pagal ją į Marijampolę vyks dalis vietos PSPC personalo.

„Jei mūsų rajono gyventojas sukarščiuotų, mes turime specialiai pritaikytą transportą, kuriuo dabar pervežame karantinuojamus asmenis. Yra sudarytas vairuotojų budėjimo grafikas, ir, esant reikalui, jei žmogus neturi savo transporto, užtikrinsime paslaugą. Bet dėl karščiavimo tokio poreikio dar nebuvo“, – pasakojo V. Aleknavičius.

Kooperuojasi ir Vilkaviškio bei Šakių rajonai. Vilkaviškio rajone karščiavimo klinika, įkurta vietos ligoninėje, duris atvėrė viena pirmųjų Lietuvoje. Starto pradžia buvo 10 pateiktų tepinėlių. Kaip pasakojo Vilkaviškio meras Algirdas Neiberka, dabar 7 tepinėliai gauti ir vietoje dirbantiems gydytojams patikrinti.

Mero teigimu, nors Vilkaviškio ligoninėje yra rentgeno aparatas, savivaldybė planuoja nupirkti dar vieną. „Bandysime, jei bus galima, paprašyti ir kompensacijos iš valstybės“, – sakė jis.

Vilkaviškio rajonas rengiasi suteikti pagalbą ir Šakiams. „Teikėme pasiūlymus aplinkiniams rajonams. Kalbėjomės su mūsų ligonine, kad galėtume priimti Šakius, jei atsirastų pasiūlymas. Mačiau, kad yra ruošiamas tarybos sprendimas“, – aiškino A. Neiberka.

Klausiamas apie medikų skatinimą, meras sakė, kad, vadovaujantis Seimo sprendimais, žmonėms, tiesiogiai dirbantiems infekcijos rizikos zonoje, bus galimybė gauti 60–100 proc. atlyginimų priedus.

Tuo metu Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis pasakojo, kad rajonas bandė pats įkurti karščiavimo kliniką. „Tačiau gavome mūsų medikų raštus, kad 80 proc. iš jų yra rizikos grupėje. Tai vyresni žmonės, daugiau kaip 60 metų, arba kita dalis – kurie turi vaikų ir taip pat negalėtų eiti“, – pasakojo rajono vadovas.

Todėl Šakiai jau pasirašė sutartį su Vilkaviškio savivaldybe, taip pat derina bendradarbiavimo su Kauno rajonu ir Jurbarku galimybes.

Kazlų Rūdos savivaldybė dėl karščiavimo klinikos yra sudariusi sutartį su Marijampole. Ten deleguojamos ir dvi Kazlų Rūdoje suburtos medicinos darbuotojų komandos. Ten turi keliauti ir sukarščiavę vietos gyventojai.

Klausiamas, kaip sergantys žmonės pasieks Marijampolę, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška sakė: „Na, vis dėlto yra šioks toks viešasis transportas – yra ir autobusai, yra ir traukiniai. Be abejo, esant poreikiui, turbūt ir greitoji pagalba būtų prieinama. Negaliu atsakyti, žinokit, į tokius specifinius klausimus, nes neteko susidurti.“

„Kai teks, tada ir spręsim. Jeigu matysime, kad to žmogaus visiškai niekas negali nugabenti, imsime savivaldybės transportą, kuris yra pritaikytas asmenims su rizika, ir nuvešim“, – pasakojo M. Varaška.

Panevėžio regionas

Panevėžyje karščiavimo klinika įsikūrė miesto poliklinikos patalpose.

„Šiai dienai ir kelioms dienoms į priekį tikrai turime visų apsaugos priemonių. Mūsų poliklinika tokia specifinė, mes patys rentgeno neturime, tačiau mūsų patalpose yra įmonė, kuri teikė rentgeno paslaugas. Tai mes su jais gražiai susitarėme, kad jie mums viskuo leis naudotis. Kadangi ten, kur mes turėjome izoliuoti patalpas, kur turėjome karščiavimo kliniką, tai būtent tose patalpose ir yra rentgenas. Tai viskas kompaktiškai gerai pavyko“, – pasakojo Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad laboratorijos vieta nėra idealiai patogi, todėl tenka improvizuoti: „Mes šiek tiek žaidžiame kaip per karą. Kai paimi kraują, kadangi mūsų pastato tokia specifika, tai mes per langą gražiai su virvute nukeliame tuos konteinerius su krauju. O laborantė iš laboratorijos pasiima tuos švarius kraujo mėginius, nusineša į laboratoriją per lauką ir padaro tyrimus.“

Iš pradžių planuota, kad kiti rajonai – Kupiškis, Pasvalys ir Biržai – jungsis prie Panevėžio, tačiau minėtuose rajonuose vis dėlto nuspręsta steigti atskiras klinikas.

Kupiškyje karščiavimo klinika turėtų atsidaryti ligoninės patalpose. „Daigeliai yra, antradienį po Velykų viskas sužaliuos. Turėtų pradėti veikti pilnai. Viskas atlikta, pasiruošta, patalpos rastos, darbuotojai sureguliuoti“, – sako Kupiškio meras Dainius Bardauskas.

Pasvalys karščiavimo kliniką steigs kartu su Biržais. „Bandėme tartis su Panevėžiu, bet Panevėžio sąlygos buvo tokios sudėtingos, tai tarėmės ir šiandien pasiekėme sutarimą, kad pas mus karščiavimo klinika bus. Tų karščiuojančių pas mus tik vienas kitas. Darysime kartu su Biržų savivaldybe“, – kalbėjo Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas.

Anot jo, Pasvalyje Pirminės sveikatos priežiūros centras ir ligoninė yra viename pastatų komplekse: „Pas mus ligoninė ir poliklinika turi 2 rentgenus. Biržai turi tik vieną, todėl jiems techniškai būtų labai sudėtinga. Reikalavimai šioms klinikoms yra gana aukšti, todėl sunku juos išpildyti. Pradžiai visko turime – ir apsaugos priemonių. Paskui jau tikimės gauti iš rezervo.“

Klinika esą dirbs po 4 valandas. Tris dienas dirbs Pasvalio komanda, kitas tris – Biržų.

„Su medikais, žinoma, vyko derybos dėl darbo šioje klinikoje nuo kovo 23 dienos. Tai įsivaizduokite, ar jie labai norėjo ten dirbti“, – pasakojo rajono meras.

Rokiškio rajonas taip pat turės atskirą karščiavimo kliniką, kuri turėtų būti atidaryta Rokiškio rajono ligoninėje.

Šiaulių regionas

Šiaulių karščiavimo klinika šia savaitę karščiuojančius pacientus pradėjo priimti Šiaulių centro poliklinikoje. Ji taip pat aptarnaus ir kitus rajonus: Joniškį, Kelmę, Pakruojį, Radviliškį.

„Pasirašėme susitarimą su aplinkiniais rajonais, kad jie visus karščiuojančius siųs pas mus. Jie pasižadėjo aprūpinti karščiavimo kliniką apsaugos priemonėmis ir personalu. Žmonėms buvo mokymai, kaip vyks procesai. Kaip dirbsime, kaip darysime, kaip suvesime duomenis į sistemą. Nes, pavyzdžiui, tas pačias rentgeno nuotraukas ar kraujo tyrimų rezultatus turi matyti ir tie šeimos gydytojai, kurie nedirba mūsų klinikoje“, – teigė Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis.

Tuo metu Akmenės rajonas karščiavimo kliniką įsteigė Naujosios Akmenės poliklinikoje. Klinika pacientus priima nuo trečiadienio.

Tauragės regionas

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius LRT sakė, kad karščiavimo klinika rajone atsirado išskirtinai dėl Jurbarko rajono ligoninės vyriausiosios gydytojos Rūtos Lukšienės entuziazmo.

„Naudojame ligoninės rentgeną, personalas buvo greitai suburtas, net tokie žmonės, kurie jau, sakyčiau, yra kritinio amžiaus, jie tikrai neatsisakė dirbti, jų argumentas buvo: „Mūsų toks darbas, reikia – dirbsime“, – sakė rajono meras.

Karščiavimo klinika Jurbarke veikia nuo balandžio 6 dienos.

Šilalės rajono meras Algirdas Meiženis LRT sakė, kad rajonas – nedidelis, kaimiškas, todėl daugiausia problemų kilo dėl personalo, galinčio tokioje klinikoje dirbti.

„Nėra taip, kad labai veržtųsi žmonės čia dirbti, o ir tokių, kurie pagal keliamus reikalavimus gali tokioje vietoje dirbti, rajone nėra daug. Kai kuriems nepatogu, nes, pavyzdžiui, reikia važiuoti iš savo įprastos darbo vietos į Šilalę. Bet mes susitarėme, radome sprendimą, ir dabar yra 4 žmonės ir dirba po 4 valandas per dieną“, – LRT sakė meras.

Rajonui buvo kilę keblumų ir dėl rentgeno aparato.

„Galvojome, kad gal reikia pirkti naują, bet dabar pagal visas procedūras tai užtruktų keletą mėnesių. Ligoninė turėjo atsarginį, gal jis nėra aukščiausios kokybės, tačiau tyrimus su juo galima atlikti“, – sakė A. Meiženis.

Šilalėje karščiavimo klinika visu pajėgumu dirba nuo antradienio, balandžio 7 dienos.

Tai, kad gydytojai nelabai entuziastingai nori darbuotis karščiavimo klinikose, LRT sakė daugelio rajonų ar už klinikas atsakingi vadovai.

Baimė užsikrėsti COVID-19, pavojingas darbas nuslopino ir Tauragės rajono medicinos personalo entuziazmą dirbti karščiavimo klinikoje. Tauragės PSPC įsikūrusioje karščiavimo klinikoje su šeimos gydytojo siuntimu gali kreiptis ir Pagėgių savivaldybės gyventojai.

„Mes susitarėme su Pagėgiais, kad mes skiriame patalpas ir įrangą, o jie mums siunčia personalą. Taip pat prisijungia ir privačių medicinos centrų darbuotojai“, – sakė klinikos ir Tauragės PSPC vadovas Donatas Petrošius. Jo manymu, reikalavimai karščiavimo klinikai keliami labai aukšti ir tikrai reikėjo pasistengti juos įgyvendinti. D. Petrošius teigė, kad darbuotojai yra įsitempę, ėmėsi šio darbo nelabai noriai, tačiau apsaugos priemonių savivaldybė turi pakankamai. „Turime tūkstantį respiratorių, tūkstantį apsauginių kombinezonų“, – tvirtino D. Petrošius.

O Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas sako pastebintis tokią problemą, kad bijo ne tik medicinos personalas, bet ir gyventojai. Stebint situaciją, kai tiek gydytojų jau yra užsikrėtę, per tūkstantį izoliuojasi, kai nuo gydytojų galėjo užsikrėsti ir pacientai, žmonės bijo apskritai kreiptis į gydytojus, net jei yra rimtų problemų.

Telšių regionas

Telšiuose karščiavimo klinika atidaryta šį trečiadienį rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose. Klinikai vadovaujanti Laima Jurytė-Zakarauskienė sakė, kad ir rentgeno aparatą, ir radiologą paskolino Telšių ligoninė. Klinikoje dirba 4 darbuotojų komandos, kurios keisis kas 4 dienas. O klinika dirbs nuo 8 iki 12 valandos.

Mažeikiuose karščiavimo klinika taip pat pradėjo darbą šią savaitę. Ji atidaryta atskirame Mažeikių ligoninės priestate.

Rajono meras Vidmantas Macevičius sako, kad savivaldybei teko ligoninei padėti apsirūpinti rentgeno įranga, be to, sunkumų kilo ir formuojant komandas.

„Su vargu radome, kas dirbs. Čia ne tai, kad nenori. Rizikos grupei priklausantys, virš 60 metų, negali dirbti. O šiandien Lietuvoje gydytojų turbūt keturi penktadaliai yra virš 60 metų. Pavyzdžiui, vienos poliklinikos tik vienas darbuotojas gali dirbti. Reikia dar jų ir sutikimo. Tikrai turėjome problemų. Dabar dar ir klausimas dėl apmokėjimo. Mes tikimės, kad ministerija tesės savo pažadą ir dirbantiems algos didės“, – kalbėjo meras.

Plungėje, nenaudojamos poliklinikos pastate, atidaryta karščiavimo klinika aptarnaus ne tik šio rajono, bet ir Rietavo gyventojus.

Kaip LRT pasakojo karščiavimo klinikos vadovė Jurgita Anužienė, neturintys savo automobilio gali paskambinti į savivaldybę, ir jiems bus suorganizuotas atvežimas iki klinikos.

„Vieną dalį priemonių gavome savaitės pradžioje ir penktadienį gavome kažkiek. Daugiausia gavome chalatų ir pirštinių, bet iki šiol nesulaukėme nei respiratorių, ko labiausiai reikia, nei apsauginių akinių, skydelių. Šią savaitę jau turbūt negausime“, – sakė J. Anužienė.

Ji taip pat pasakojo, kad buvo sunku suformuoti dirbančią komandą – tokia sukomplektuota tik viena, ji per dieną dirbs 4 valandas. Anot jos, medikai nenorėjo eiti dirbti į karščiavimo kliniką – bijo užsikrėsti.

„Daug kas atsisakė, nes gydytojai, slaugytojai yra virš 60 metų amžiaus arba su gretutinėmis ligomis. Kiti tiesiog nenori dirbti. Tikrai nelengva klinikai surinkti personalą“, – sakė J. Anužienė.

Utenos regionas

Anot Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus, karščiavimo klinika rajone, Anykščių ligoninėje, planuota įsteigti dar šią savaitę, tačiau procesą esą vilkino pati Anykščių ligoninė, kurios vadovas priešinosi klinikos steigimui ligoninės patalpose.

„Vis kažko trūksta, o man jau kantrybė irgi trūksta, tiesą pasakius. Turbūt didžiausia problema yra personalas, nes, žinot, rajonų ligoninėse medikai yra garbaus amžiaus, jie vadinamojoje rizikos grupėje. Tiesiog bijo rizikuoti“, – LRT teigė jis.

S. Obelevičius sako, kad bet kokiu atveju karščiavimo klinika bus atidaryta kitą savaitę.

Anykščių ligoninės direktorius A. Vasiliauskas sako, kad klinikos steigimui priešinosi, nes jo vadovaujamos ligoninės patalpos nėra pritaikytos: „Pas mus nėra tinkamų patalpų, kad galėtume užtikrinti atskirus srautus. Antra, personalas, didžioji dalis, yra virš 60 metų, jo net nėra pakankamai, kad galėtume suformuoti dvi atskiras komandas – tų, kurie dirba su sergančiaisiais (COVID-19, – red. past.) ir su kitais ligoniais.“

Vis dėlto meras tikina, kad dėl patalpų pritaikymo problemos nėra, nes į karščiavimo kliniką numatytas atskiras įėjimas.

Be to, tiek ligoninės vadovas, tiek rajono meras pripažino, kad karščiavimo klinikoje teks naudoti seną portatyvinį rentgeno aparatą: „Tai sena technologija, yra juosta fotografuoti, tada ją reikia ryškinti ryškaluose – tiesiog tokie būdai. Vienas iš reikalavimų buvo, kad būtų rentgeno paslauga. O mūsų rentgenas yra ligoninės trečiame aukšte, tai jei sergantį veši koridoriais, iškart užkratas į ligoninę papuls.“

Medikams esą trūksta ir specialių kombinezonų, kurių savivaldybė ieško nupirkti, tačiau nesėkmingai. Be to, karščiavimo klinika kol kas neturi ir gydytojo radiologo.

„Radiologas atvažiuodavo dar ir iš Ukmergės, bet jie buvo izoliuoti, nors jis ir nebuvo užsikrėtęs“, – sakė meras.

Utenos rajono meras Alvydas Katinas taip pat teigė, kad karščiavimo klinika bus atidaryta kitą savaitę, tačiau tiksli diena dar neaiški. Klinika numatyta Utenos psichikos sveikatos centre, kuris dabar tuščias.

„Dar reikia susitvarkyti, kad būtų kraujo tyrimo laboratorija, rentgeno aparatas. Ligoninėje turim du stacionarius, bet vieną ir mobilų turime. Jis keliaus į karščiavimo kliniką. Bandėme ieškoti išsinuomoti, bet neįmanoma. Galėjome ir patys nupirkti, bet, pasirodo, tai neįmanomas dalykas dabar“, – sakė meras.

„Jei atvirai, tai šiandien nė vieno paciento nebūtų“, – pridūrė A. Katinas.

Visagino savivaldybės steigiama karščiavimo klinika veiks Psichikos sveikatos centre ir aptarnaus ne tik šio rajono, bet ir Ignalinos gyventojus. LRT jau anksčiau skelbė, kad medikai skundžiasi sąlygomis steigiamoje klinikoje.

Į LRT kreipęsis šaltinis pasakojo, kad klinika neatitinka higienos normų, nes patalpos nėra atskirtos, jos patenka į bendrą ventiliacinę viso pastato sistemą. Esą savivaldybė nebuvo numačiusi ir laboratorijos kraujo ir C reaktyvinio baltymo tyrimams. Be to, nebuvo numatyta rentgeno aparato, todėl ligoniai būtų siunčiami tirti į ligoninę.

Visagino rajono meras Erlandas Galaguzas pripažįsta, kad trūkumų planuojant buvo, tačiau esą gautos rekomendacijos, ką reikia pakeisti, ir tai daroma.

„Tikimės, kad po Velykų pradės veikti“, – sakė jis.

Dėl mobiliojo rentgeno aparato esą sutarta su Ignalina.

Be to, Ignalinos medikai atvyks papildyti komandų, esą bus dalijamasi ir apsaugos priemonėmis.

Karščiavimo klinika Molėtų ligoninėje taip pat bus atidaryta kitą savaitę, pirmadienį. Dar prieš savaitę ligoninės vadovas Vaidotas Grigas LRT pasakojo, kad iš rezervo gauta labai mažai apsaugos priemonių medikams.

„Mes savo medikų į karą plikomis rankomis neišleisime, neturėsime – užsidarysime“, – tuomet sakė V. Grigas.

Dabar, anot ligoninės vadovo, gauta daugiau apsaugos priemonių ir yra pasiruošta karščiavimo kliniką atidaryti.

„Pavyko viską susidėlioti, pavyko ir su personalu. Antruoju kartu mes gavome tikrai daugiau tų priemonių, didesnį kiekį, bet, aišku, jei būtų dideli srautai, tai tiek neužtektų. Bet mes, žinoma, iš rėmėjų gauname, ir patys perkame, ir savivaldybė perka. Visi bendromis jėgomis“, – teigė V. Grigas.

Klinika esą bus atidaryta konsultacinės poliklinikos patalpose. „Turėjome tinkamas patalpas su atskirais įėjimais, gali būti paskirstyti „švarūs“ ir „nešvarūs“ srautai“, – pridūrė jis.

Vilniaus regionas

Elektrėnuose karščiavimo klinika bus atidaryta Psichikos sveikatos priežiūros centro Dienos stacionaro patalpose. Tai įvyks kitą savaitę, trečiadienį.

Rajono meras Kęstutis Vaitukaitis sako, kad didžiausia problema buvo gauti mobilųjį rentgeno aparatą – jį paskolins Elektrėnų ligoninė. Prie karščiavimo klinikos steigimo prisideda ir Abromiškių reabilitacijos ligoninė.

Vis dėlto, anot mero, karščiavimo klinika darbą pradės su pačių sukauptais apsaugos priemonių rezervais: „Dėl apsaugos priemonių – mes pradeda su savais resursas, ką turime iš pačios ligoninės ir ką pirkome. Su tuo, ką turime, 2 savaites galėtume dirbti. Tačiau yra tokie ženklai, kad bus ir iš valstybės rezervo.“

Šalčininkuose karščiavimo klinika pradėjo veikti balandžio 6 dieną. Ji įkurta Šalčininkų ligoninėje, kur esą įrengtas atskiras įėjimas iš kiemo pusės.

Rajono meras Zdzislavas Palevičius sako, kad pagrindiniu iššūkiu tapo personalas: „Norinčių nelabai buvo – žmonės labai atsargiai žiūri, bet yra ne tik noro klausimas, trūksta ir gydytojų.“

Anot jo, komandos vis dėlto yra sukomplektuotos, tačiau iš kur būtų kviečiamasi medikų, jei esamose komandose kuris nors medikas užsikrėstų, esą dar nebuvo galvota.

Šį trečiadienį karščiavimo klinika pradėjo veikti ir Širvintų rajone. Karščiuojantys pacientai priimami į klinikai paruoštas patalpas Širvintų ligoninėje. Patekimas į ligoninę esą iš esmės pakeistas, o patalpos visiškai atskirtos nuo kitų ligoninės patalpų.

Rajono merė Živilė Pinskuvienė sako, kad savivaldybė iš savo pusės pasiruošė: surinko komandas, apsirūpino įranga, tačiau strigo aprūpinimas apsaugos priemonėmis iš valstybės rezervo.

Priemones esą žadėta pristatyti trečiadienio naktį, tačiau klinikai darbą teko pradėti su turimais savais rezervais.

„Mums buvo aiškiai pasakyta, kad jūs pasiruošiate patalpas, darbuotojus, gaunate tepinėlius ir gaunate visą vadinamąją amuniciją, kad klinika pradėtų veikti. Taip, mokymus mūsų medikai gavo, tepinėlius gavome, o amuniciją pasiruošėme patys“, – teigė Ž. Pinskuvienė.

Švenčionių rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Jovita Rudėnienė teigė, kad karščiavimo klinika, įkurta ligoninėje, dar tik pradės veikti – jos atidarymas numatomas balandžio 14 dieną.

Portatyvinė rentgeno diagnostikos įranga esą buvo įsigyta. Kol kas problemų yra dėl apsirūpinimo FFP3 klasės respiratoriais, kurie suteikia 99 proc. apsaugą. Naudojami FFP2 tipo, kurie apsaugo 94 proc.

„Pamaina bus viena, pažiūrėsime, koks bus srautas, o jei matysime, kad srautas yra didesnis ir neišsitenkame pagal numatytą grafiką, tai didės ir pamainų skaičius“, – teigė J. Rudėnienė. Anot jos, mokymuose dalyvavo apie 20 medikų – tiek yra pasiruošę dirbti komandose, jei prireiks.

Karščiavimo klinika Trakuose buvo įkurta neįprastoje vietoje – ji įsteigta iš modulių pastatytose patalpose ir darbą pradėjo penktadienį. Anot merės Editos Rudelienės, kliniką atidaryti laikinai pastatytose patalpose nuspręsta siekiant išvengti infekcijos plitimo ligoninėje:

„Pasirinkome nuomą vadinamųjų konteinerių, kad neplistų, kad maksimaliai apsaugotume. O dėl personalo nebuvo lengva. Pradžioje sakė, kad klinika turės dirbti 12 valandų, buvo toks įsakymas, kad 3 pamainos, bet tai įgyvendinti būtų buvę labai sunku“, – teigė ji.

Dabar numatoma, kad klinika karščiuojančius pacientus priims tik 4 valandas – nuo 12 iki 16 val. Esant poreikiui, darbo laikas bus pratęsiamas.

„Dar prie mūsų prisijungė ne mūsų įstaigos gydytojas, irgi, aišku, už užmokestį, bet sutiko dirbti klinikoje. Ligoninė turėjo portatyvinį rentgeno aparatą, jį ir planuoja naudoti. Aišku, žymiai geriau būtų stacionarus: ir nuotraukos geresnės, tikslesnės, tačiau jis yra tik ligoninėje. Nenorime, kad įtariami infekcija ligoniai keliautų per ligoninę. Šiandien mums labiausiai trūksta kombinezonų, respiratorių, antbačių. Kombinezonų neturime tiek, kiek reikėtų, jei planuotume dirbti visu pajėgumu“, – kalbėjo merė.

Ukmergės rajono savivaldybės gydytojos funkcijas laikinai vykdanti Inga Pračkailė LRT sakė, kad šiuo metu karščiavimo klinika dar įrengiama, erdvės pritaikomos saugiai priimti karščiuojančius ligonius, o klinikos atidarymas planuojamas kitos savaitės antroje pusėje.

„Dėl rentgeno aparato – tiesiog atskirsime patalpas, kad vieną būtų galima naudoti ligoninei, o kitą – karščiavimo klinikai. Statybininkai tvarko patalpas, kaip izoliuoti pagal reikalavimus. Kadangi patalpos dar įrengiamos, nėra užbaigtumo, nėra ir tikslios datos, todėl ir apsaugos priemonių negavome – dar nesikreipėme. Kiek žinau, ministerija turi skirti“, – kalbėjo I. Pračkailė.

Anot jos, dar iki galo neaiškios ir dirbsiančios komandos, nes po COVID-19 protrūkio Ukmergės ligonėje nemažai gydytojų buvo izoliuoti. „Pas mus tik pradeda grįžti gydytojai į ligoninę po izoliacijos, vėlgi nežinia, kaip ta komanda kaip tokia bus sudaroma, dabar sunku prognozuoti“, – sakė ji.

Vilniuje karščiavimo klinikos pradėjo veikti vienos pirmųjų. Paskutinę praėjusio mėnesio dieną jos atidarytos Lazdynų poliklinikoje ir Naujosios Vilnios poliklinikoje.

LRT jau skelbė apie sąlygas Naujosios Vilnios karščiavimo klinikoje. Ten dirbantys medikai skundėsi sudarytomis siaubingomis darbo sąlygomis, galinčiomis turėti tragiškų pasekmių jų pačių sveikatai ir gyvybei.

Tuo metu Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Ernestas Petrulis tvirtino, kad priemonės karščiavimo klinikos medikams išdalytos tinkamai, o patalpos pritaikytos pagal galimybes.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad abiem karščiavimo klinikoms priemonių buvo skirta vienodai, todėl keista, kad susitvarkyti nepavyko tik Naujosios Vilnios.
„Vilniuje, taip, labiausiai trūksta apsaugos priemonių. Taip, buvo skundų dėl Naujosios Vilnios karščiavimo klinikos, bet nelabai tų skundų girdėti apie Lazdynų karščiavimo kliniką, nors aprūpinimas buvo vienodas, tačiau problemų yra tik vienoje. Čia tikriausiai labiau vadybiniai ir komunikacijos niuansai. Įrangos prasme Vilnius visko turi pakankamai, tikiu, kad kitose savivaldybėse gali būti problemų. Dėl įrangos mes kitoms savivaldybėms galėtume ir paskolinti, ir nukreipti“, – sakė jis.

Populiariausi