Nors situacija apie bidonuose laikomą vandenį ir nuo stogo vaikams ant galvų krentančias žiurkes jau kurį laiką žinoma, karantinas apnuogino skurdą ir atskleidė didžiulę atskirtį, portalui LRT.lt sako „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Jos teigimu, nesiimama tinkamų priemonių šiai problemai spręsti, o skurstantys žmonės paliekami „prie sulūžusios geldos“.
Lietuvoje įvedus karantiną ir mokykloms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, atsiskleidė nauji skurdo skaičiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apskaičiavo, kad kompiuterio ar interneto Lietuvoje neturi daugiau nei 35 tūkst. moksleivių. Tai reiškia, kad tiek moksleivių Lietuvoje negalėtų dalyvauti nuotolinėse pamokose, jų ugdymo procesas sustotų.
Ministerija žadėjo kompiuterius vaikams nupirkti, tačiau LRT.lt kalbintos ekspertės pabrėžia, kad tik nauji kompiuteriai skurdo ir nepritekliaus problemos neišspręs.
Karantinas apnuogino kitą skurdo pusę
Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė R. Dičpetrienė išskiria, kad nors Lietuvoje kompiuterių neturi 35 tūkst. vaikų, apie 55 tūkst. vaikų gauna nemokamą maitinimą. Tai reiškia, kad skurdą ar nepriteklių Lietuvoje patiria daugiau nei 35 tūkst. vaikų.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ kitais metais švęs 30-ąjį veiklos jubiliejų, pati R. Dičpetrienė šį darbą dirba 12 metų, tačiau ji sako, kad karantino atskleistas skurdas šokiravo.
„Daug važinėju po Lietuvą, mačiau daug šeimų ir galvojau, kad jau žinau tą situaciją, bet šis skaičius, tie 35 tūkst., mane šokiravo. Tikrai nesitikėjau, kad gali būti taip blogai. Ką šie skaičiai parodė? Niekas iki šiol to nebuvo apskaičiavęs (kiek vaikų neturi kompiuterių – LRT.lt), nebuvo tokio poreikio apskaičiuoti, bet dėl karantino skurdas Lietuvoje niekur nedingo.
Jis apsinuogino, išlindo tai, kas buvo visą laiką šalia mūsų, tik dabar pasirodė visame savo baisume, kai vaikai liko be savo ugdymo įstaigų – mokyklų, darželių, vaikų dienos centrų“, – apgailestauja R. Dičpetrienė.
Anot „Gelbėkit vaikus“ vadovės, per savo darbo laiką ji yra mačiusi visko – ir namus, kuriuose nėra vandens, ir stogus, nuo kurių vaikams ant galvų krenta žiurkės. Tačiau karantinas atvėrė ir kitą skurdo pusę, kurią paprastai užglaisto mokyklos ar darželiai.
„Mūsų organizacija 10 metų šeimoms kasa šulinius, nes žmonės neturi vandens, šulinio, todėl bidonais vandenį vežiojasi. Stogus taisome, kad žiurkės vaikams ant galvų nekristų, krosnis lipdome, kad būtų šilta. Visa tai mačiau, bet skurdo skyles užlopydavo ir mokykla, darželis, ir dienos centras. Vaikai turėdavo, kur išeiti, nebūdavo uždaryti tarp keturių sienų. (...) Karantinas apnuogino skurdą, išryškino milžinišką atskirtį“, – tvirtina R. Dičpetrienė.
Skurstantys vėl paliekami prie sulūžusios geldos
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė portalui LRT.lt sako, kad kai kurios šeimos turi vieną kompiuterį, kuriuo turi dalytis keli vaikai.
Tokiomis sąlygomis labai ilgai trunka mokymosi procesas, todėl kai kurie mokytojai karantino laikotarpiu spausdina popierines užduočių versijas ir perduoda jas vaikams. Vis dėlto tokiu atveju vaikai neturi gyvo kontakto su mokytoju, todėl ne taip įsitraukia į mokymąsi.
Tačiau problema – ne tik kompiuteriai. Anot A. Adomavičienės, neretai daugiavaikėse šeimose mokymosi aplinka nėra pakankamai palanki – kartais šešių asmenų šeima gyvena dviejų kambarių bute, todėl vaikai neturi savo atskiros erdvės, kurioje galėtų ramiai mokytis.
R. Dičpetrienė taip pat įsitikinusi, kad vaikams išdalyti kompiuteriai platesnės problemos neišspręs, kažin, ar vaikas turės stalą. Ji pateikia pavyzdį, kai šeimoje yra devyni vaikai, o visa šeima gyvena dviejų kambarių bute, kuriame yra vienas rašomasis stalas. Kaip juo pasidalinti devyniems vaikams, retorinį klausimą kelia pašnekovė.
„Kompiuteriai problemos tikrai neišspręs, o tik užlopys vieną skylę. Ir vėl paliekame prie sulūžusios geldos“, – piktinasi ji.
Kita problema – tėvai ne visada turi kompetencijų vaikams padėti mokytis, jaučia didžiulę įtampą dėl galimos bedarbystės, grėsmės netekti darbo.
Anot „Gelbėkit vaikus“ vadovės, esant įprastam ugdymo procesui, ne tik vyksta kokybiškesnis mokymasis, bet ir lengviau pastebėti, jei vaikas susiduria su sunkumais. Karantino metu taip pat bendraujama su šeimomis, tačiau nerimą kelia smurto artimoje aplinkoje mastai. Įvedus karantiną, šis skaičius padidėjo 20 proc. Dažnu atveju smurtą patiria vaikai – arba jie būna smurto liudininkais, arba aukomis.
Galimybių nelygybė ir prarastos pamokos
Vaikų patiriamas skurdas ir nepriteklius jau mokykloje suformuoja galimybių nelygybę, kai vieni mokiniai gali naudotis visomis priemonėmis, gauti informaciją, o kiti – ne. Tai veikia vaiko pasiekimus, galimybę rinktis geriau apmokamas profesijas, tapti aukštos kvalifikacijos darbuotoju, kuris turėtų didesnę laisvę rinktis darbo vietą.
„Atsilikimas ugdymosi procese, žemi pasiekimai atsiliepia žmogaus gerovei. Tai tiesioginis ryšys. Tai, kad dalis vaikų negali naudotis, mums atrodo, visiškai įprastomis technologijomis, nelabai kaip skamba 21 a. valstybėje. Tuos iššūkius reikėtų kuo greičiau išspręsti“, – ragina A. Adomavičienė.
Kalbėdama apie skurdo bei nelygių galimybių įtaką vaiko vystymuisi, R. Dičpetrienė atvira: „Skurdas įkalina vaikystę. Vaikystė yra žmogaus pamatai – kokie jie bus, toks žmogus ir užaugs. Vienas kitas išsikapsto ir sugeba sutvirtėti.“
2 tūkst. kompiuterių vaikus pasiekė penktadienį, tikimasi, kad dar 15 tūkst. vaikų kompiuterius gaus šią savaitę. Likusieji kompiuterius gaus dar vėliau. R. Dičpetrienė pabrėžia, kad visą praeitą savaitę tie vaikai, kurie turėjo kompiuterius, jau galėjo mokytis, virtualiai būti mokykloje. Visi kiti vaikai jau prarado savaitę mokslų, dalis praras dar daugiau, sako ji.
Skurdą karantinas tik paaštrins
Baisiausia, sako R. Dičpetrienė, kad tokią situaciją pamatėme realiai per savaitę ar dvi: „Juk ne vakar tai atsitiko, ne dėl karantino ar dėl viruso (atsirado skurdas – LRT.lt), juk tai visą laiką buvo šalia mūsų. Tik toks jausmas, kad užslėpta, šešėlyje, kad tai nieko tokio. Mane tikrai šokiravo šie skaičiai“, – sako ji.
Išbristi iš skurdo – sudėtinga. Paprastai pavyksta pagerinti buitį, kad žmonės bidonais ar su arkliu nesivežiotų vandens, tačiau tada atsiranda darbo klausimas – nesusiradus darbo, nepavyks visiškai atsistoti ant kojų, tvirtina „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
R. Dičpetrienė apgailestauja, kad situaciją dar labiau pablogins karantinas, jau dabar žmonės praranda darbus. Pavyzdžiui, sako ji, viename kaimelyje vieniša mama augina penkis vaikus, ji vos susirado pardavėjos darbą, o dabar ją atleido dėl karantino. Ši mama sako, kad maisto užteks dviem savaitėms, o susirasti darbą kaimo vietovėje dabar bus be galo sunku, tvirtina R. Dičpetrienė.
Lietuvoje tarp mokyklų jaučiamas labai didelis atotrūkis, o apie 20 proc. Lietuvos gyventojų neturi prieigos prie interneto arba kompiuterio, sako A. Adomavičienė. Anot jos, pagal šį rodiklį Europoje esame gana atsilikę.
Vaikų skurdas mažėja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad, remiantis paskutiniais skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų skurdo rizikos lygis Lietuvoje mažėja: 2017 m. jis siekė 25,7 proc., o 2018 m. – 23,9 proc. Paskutiniai paskelbti oficialūs skurdo rodikliai už 2018 metus atskleidžia situaciją apie 2017 m. gautas pajamas.
Kaip rašoma ministerijos atsiųstuose atsakymuose, dažniausiai su skurdo rizika susiduria šeimos, kuriose gyvena vienas suaugęs žmogus su vienu ar daugiau vaikų. 2018 metų duomenimis, 46,8 proc. tokių šeimų susidūrė su skurdo rizika. Daugiau sunkumų kyla ir šeimoms, kurios susideda iš dviejų suaugusių žmonių ir trijų ar daugiau vaikų. 2018 metų duomenimis, 32 proc. tokių šeimų patyrė skurdo riziką.
Kokia pagalba teikiama?
Pagrindinės šiuo metu įgyvendinamos priemonės:
VAIKO PINIGAI. Pastaraisiais metais viena iš pagrindinių priemonių, mažinančių vaikų skurdo rizikos lygį, – vaiko pinigai, taip pat papildomos išmokos vaikams ir apsisprendimas plėsti galimybes šeimoms gauti papildomą išmoką vaikui, teigiama ministerijos atsakyme.
Nuo 2020 m. vaiko pinigai paaugo iki 60 eurų, papildoma išmoka – iki 40 eurų.
Papildoma išmoka mokama, kai:
• Vaikas yra neįgalus;
• Vaikas auga nepasiturinčioje šeimoje;
• Vaikas auga gausioje šeimoje.
Tai reiškia, kad neįgalus vaikas ar vaikas iš gausios arba nepasiturinčios šeimos kas mėnesį gauna po 100 eurų vaiko pinigų (kartu su papildoma išmoka).
Svarbu ir tai, kad nuo 2020 m. žymiai išplėstos galimybės nepasiturinčioms šeimoms gauti didesnius vaiko pinigus – su papildoma išmoka. Dėl šios priežasties papildomos išmokos gavėjų skaičius išaugo 28 tūkst. vaikų.
VAIKŲ DIENOS CENTRŲ PLĖTRA. Šios paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų, tačiau, norėdama plėsti vaikų dienos centrų tinklą, Ministerija prisideda prie šių paslaugų plėtros valstybės biudžeto lėšomis.
Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2019 m. Lietuvoje veikė 401 vaikų dienos centras, iš kurių 345 vaikų dienos centrai buvo finansuoti valstybės biudžeto lėšomis (skirta 5,2 mln. eurų). 2019 m. iš viso vaikų dienos centrų projektuose dalyvavo 9 320 vaikų (5 744 šeimos).
Pasak ministerijos atstovų, vaikų dienos centrai prisideda prie vaikų skurdo mažinimo, padeda ugdyti vaiko ir jo šeimos narių socialinius ir gyvenimo įgūdžius, prisideda prie visapusiško vaiko asmenybės tobulinimo, padeda įveikti krizes, vaikui adaptuotis šeimoje bei visuomenėje, sudaro sąlygas tėvams derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
NEMOKAMAS MAITINIMAS. Nuo rugsėjo mėnesio nemokami pietūs bus tiekiami visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams – tiek mokyklose, tiek darželiuose. Karantino metu nemokamas maitinimas užtikrinamas maisto daviniais.
Šiuo metu nemokamas maitinimas priklauso:
• bet kokio amžiaus nepasiturinčių šeimų vaikams, kai šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 187,5 euro (neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio).
• priešmokyklinukams 314-oje bendrojo ugdymo mokyklų 51-oje savivaldybėje (mokyklas atrinko pačios bandomajame projekte dalyvaujančios savivaldybės).
ŠEIMOS KORTELĖ. Šeimos kortelės pagrindinis tikslas – praplėsti gausių ir negalią turinčius vaikus auginančių šeimų galimybes. Pasak Ministerijos, Šeimos kortelės turėtojams teikiamos tokios privilegijos, kaip nuolaidos ar lojalumo programos didžiuosiuose prekybos centruose, nuolaidos kasdienėms maisto prekėms, laisvalaikio ir pramogų paslaugoms, kanceliarinėms prekėms bei vaikų užimtumo paslaugoms.
KOMPLEKSINĖS PASLAUGOS ŠEIMAI. Savivaldybėse teikiamos kompleksinės paslaugos, kurios apima psichosocialinę pagalbą, psichologo konsultacijas, pagalbą įveikiant priklausomybes, pozityvios tėvystės mokymus, šeimos įgūdžių ugdymą ir sociokultūrines paslaugas. Taip pat teikiamos mediacijos paslaugos, siekiant taikaus tarpusavio konfliktų sprendimo; vaikų priežiūros paslaugos ir pavėžėjimo paslaugos, jei šeimos nariai lanko užsiėmimus ir negali patys į juos atvykti ir neturi, kur palikti mažų vaikų.
PIRMAS BŪSTAS JAUNOMS ŠEIMOMS REGIONUOSE. Skiriant finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, atsižvelgiama į vaikų skaičių – kuo jų daugiau, tuo didesnė būsto įsigijimo subsidija: neauginančioms vaikų – 15 proc.; auginančioms 1 vaiką – 20 proc.; auginančioms 2 vaikus – 25 proc.; auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
