Lietuvoje

2020.03.31 05:30

Mokslininko prognozė Lietuvai: piką pasieksime, kai priartėsime prie 2,5 tūkst. užsikrėtimų

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.03.31 05:30

Artimiausias dvi savaites koronaviruso piko tikėtis neturėtume, portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto matematikos profesorius Alfredas Račkauskas, atliekantis koronaviruso plitimo prognozes. Anot jo, dar kylame į kalną, o užsikrėtimų piką turėtume pasiekti gegužės viduryje. Prognozuojama, kad iki to laiko Lietuvoje bus fiksuota iki 2,5 tūkst. užsikrėtimų.

Kartu su kitais VU mokslininkais A. Račkauskas remiasi įvairiais skaičiavimais ir prognozuoja, kaip plis koronavirusas. Tokių prognozavimo modelių darymas yra nuolatinis procesas, todėl prie jų bus dirbama dar ilgai. Vis dėlto trumpalaikiai ir ilgalaikiai pirminiai koronaviruso pandemijos modeliai jau yra.

Pasak A. Račkausko, trumpojo laikotarpio prognozės gaunamos iš gana paprastų modelių, todėl jos yra pakankamai tikslios – patikimumas siekia 95 proc. Tai leidžia kiekvieną dieną nustatyti, kiek užsikrėtimų galima tikėtis. Tokios prognozės sudaro galimybes gana tiksliai pasakyti, kokia situacija bus po trijų dienų, vėliau patikimumo procentas jau mažėja.

Ilgalaikis prognozavimas vyksta sudėtingiau. Galimų scenarijų pagrindu taikomas modelis turi nemažai parametrų, kurių dėl duomenų trūkumo negalima įvertinti, čia remiamasi jau esama koronaviruso plitimo istorija. Vis dėlto šis modelis veikia ir rodo rezultatus, kuriais planuodama savo veiksmus gali remtis Vyriausybė.

„Kadangi tai yra scenarijų modeliai, aišku, kad Vyriausybės reikalas pasirinkti, kuris scenarijus atrodo realistiškiausias, ir juo naudotis“, – tvirtina A. Račkauskas.

Prieš pasiekiant piką – iki 2,5 tūkst. užsikrėtimų

Matematikos profesorius pabrėžia nenorintis spekuliuoti, kada sulauksime koronaviruso piko, tačiau sako, kad per artimiausias dvi savaites tai neturėtų nutikti, kadangi užsikrėtimų dar daugėja.

„Dar kylame į kalną, o kada kalnas bus pasiektas ir prasidės nusileidimas, tais klausimais geriau pasakytų epidemiologai. (...) Jei galėčiau tik savo asmeninę nuomonę pasakyti, manau, kad piką pasieksime apie gegužės vidurį, o jei Vyriausybė geriau tvarkysis, tai pikas gali būti pasiektas ir pirmomis gegužės dienomis“, – svarsto A. Račkauskas.

Pasiekus užsikrėtimų piką – viršūnę – laukia leidimasis nuo kalno žemyn – užsikrėtimų skaičius pradės mažėti. Tai taip pat lemia daugybė parametrų, pavyzdžiui, Vyriausybės veiksmai, žmonių sąmoningumas.

„Įsivaizduokite, jei mes užrakintume visą Lietuvą, iš karto aptvertume, nieko neįsileistume, visus patikrintume – vos ne tris milijonus per dieną patikrintume, – tai uždarome klausimą, nėra problemos. Bet tai nerealu, dėl to atsiranda įvairūs scenarijai, kas būtų, jei būtų“, – aiškina profesorius.

Pasak A. Račkausko, Lietuvoje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius priklauso nuo įvairių scenarijų, bet susirgimų skaičius iki pasiekto piko neturėtų viršyti 2,5 tūkst. užsikrėtusiųjų. Pasiekus tokį skaičių užsikrėtimų, jų skaičius turėtų pradėti mažėti ir ristis į pakalnę, tikina profesorius.

Norint sužinoti, kas laukia, – atsigręžti į Šiaurės Makedoniją

A. Račkauskas įžvelgia koronaviruso eigos panašumų su kitomis valstybėmis. Anot jo, mūsų užsikrėtimų istorija labai panaši į Šiaurės Makedonijos. Jei žmogus nori sužinoti, kokia situacija bus rytoj ar poryt, gali drąsiai žiūrėti, kas prieš porą dienų įvyko Šiaurės Makedonijoje, kalba profesorius.

A. Račkauskas pažymi, kad užsikrėtimų istorija Lietuvoje taip pat koreliuoja su situacija Izraelyje, Belgijoje, Suomijoje ar Švedijoje. Šių šalių užsikrėtimų istorijos yra šiek tiek ilgesnės, todėl rodo, kas mūsų dar laukia.

Nors išskirti, kaip situacija Lietuvoje atrodo kitų valstybių kontekste, sudėtinga, tačiau A. Račkauskas tvirtina, kad skaičiavimai rodo, jog priėmėme gana griežtas priemones, be kurių situacija būtų sudėtingesnė.

Vis dėlto, akcentuoja jis, labai daug faktorių priklauso nuo žmonių sąmoningumo – jei žmonės nebus sąmoningi ir patys nesisaugos, nepadės nei prognozės, nei Vyriausybė, sako A. Račkauskas. Jo teigimu, viruso plitimui įtakos turi ir tai, kaip tankiai žmonės būriuojasi – kuo daugiau žmonių renkasi vienoje vietoje, tuo sunkesnė gali būti situacija.

Kiek anksčiau savo „Facebook“ paskyroje profesorius Vytautas Kasiulevičius citavo prancūzų ir švedų epidemiologus, kurie teigė, kad Italija epidemijos piką pasieks balandžio 9 dieną, Prancūzija – balandžio 14 dieną, Vokietija – gegužės 1 dieną, o Švedija – tarp gegužės 26 dienos iki birželio 5 dienos.

Pasiteiravus, kodėl taip skiriasi koronaviruso piko datos, A. Račkauskas aiškina, kad tai priklauso nuo viruso plitimo istorijos. Pasak jo, Lietuvoje pirmasis užsikrėtimas koronavirusu užfiksuotas vėliau nei šiose valstybėse, todėl natūralu, kad jose procesas vyksta ilgiau, o pikas bus pasiektas anksčiau. Tose valstybėse, kurios imasi griežtesnių priemonių, viruso pikas bus pasiektas anksčiau, priduria profesorius.

Vienas infekuotas užkrečia dar daugiau nei du žmones

Ilgalaikės prognozės atliekamos atsižvelgiant į tokius rodiklius, kaip infekuotų ir pasveikusių žmonių skaičius, skaičius, kiek žmonių turėjo kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis, ar žmonės imlūs, ar neimlūs virusams.

Atsižvelgiama į vidutinį apkrėtimų skaičių – kai jis tampa mažesnis už vienetą, reiškia, kad kiekvienas infekuotas užkrečia mažiau nei vieną žmogų, o taip epidemija slūgsta. Kol kas toks vidutinis skaičius Lietuvoje yra nuo 2,4 iki 2,6 ir yra pakankamai didelis, sako A. Račkauskas.

Mirtingumo rodikliai apskaičiuojami remiantis kitų šalių istorija – jau dabar matome, kad virusas pavojingiausias vyresniems nei 65 metų žmonėms, sako profesorius.

Pasveikimų skaičius Lietuvoje kol kas neįtikėtinas

Darant trumpalaikes prognozes, taip pat atsižvelgiama į kitų šalių užsikrėtimų istoriją. Sudaromos tam tikros lygtys, iš turimų duomenų įvertinami įvairūs parametrai. Tačiau A. Račkauskas apgailestauja, kad Lietuvoje neturime detalių duomenų – kuo tikslesnius duomenis statistikas gauna, tuo geresnį modelį ir gali padaryti.

„Pasveikimų skaičius Lietuvoje kol kas yra neįtikėtinas – neįsivaizduoju, kad su tokia ligos istorija gali būti tik vienas pasveikęs. Labai praverstų duomenys apie tai, iš kokių šalių atvyko infekuoti asmenys, kiek jų, galų gale praverstų duomenys, ar užsikrėtę yra vyrai ar moterys, vaikai.

Kuo daugiau duomenų, tuo geriau. Dabar turime tik gana gerus duomenis apie nustatytus susirgimus, jie tikslūs, juos naudojame, dėl to galime nustatyti dvi–tris dienas į priekį“, – pasakoja A. Račkauskas.

Tokių rodiklių, kaip žmonių sąmoningumas ar tinkamas karantinavimo laikas, kol kas neįmanoma įvertinti, apie tai bus galima kalbėti, kai koronaviruso pandemija pasibaigs ir ruošimės kitai epidemijai. Tada būsime labiau pasiruošę, kadangi dabar su tokia situacija susiduriame pirmą kartą, svarsto profesorius.

„Matematinis statistinis modelis naudingiausias pamokoms. Kai matysime, kaip modeliavome, kaip viskas vystėsi, tada galėsime daryti žymiai sudėtingesnius modelius, kurie galės paaiškinti, kaip viskas vyko. Tai reikalinga ateitiems pamokoms, kad kitą kartą nedarytume tokių klaidų“, – aiškina A. Račkauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt