Lietuvoje

2020.03.30 17:39

Aukštosios mokyklos: brandos egzaminai galėtų vykti net rugpjūtį, o studijos prasidėtų spalį

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.03.30 17:39

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius praėjusią savaitę patikino, kad abiturientai turėtų būti ramūs: jei karantinas dėl koronaviruso grėsmės baigsis iki birželio pabaigos, visi spės išlaikyti brandos egzaminus įprastu būdu, o tuomet ir stojimas į aukštąsias mokyklas nestrigs. O aukštųjų mokyklų atstovai mano, kad egzaminai galėtų būti dar labiau atidedami, jei to prireiktų. 

A. Monkevičius subūrė ir darbo grupę, kuri turės nuspręsti, kaip elgtis, jei koronavirusas neatleistų gniaužtų ilgiau.

Kai kurios kitos šalys nutarė taikyti tokią tvarką: mokytojai išvestų metinius pažymius, kuriais turėtų kliautis aukštosios mokyklos.

Priėmimą galėtų vykdyti ir rugsėjį

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka mano, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturėtų daryti skubotų sprendimų remdamasi dabartine situacija – anot jo, niekas nežino, gal jau birželio pradžioje situacija normalizuosis.

„Mano nuomone, tik tuomet, kai bus aiškiai pasiektas viruso plitimo pikas, galima bus nuspręsti dėl konkrečių egzaminų organizavimo datų. Tokios taktikos laikosi nemažai Europos valstybių.

Taip pat skaitykite

Jeigu virusą galutinai suvaldyti pavyks tik birželio pabaigoje, kaip rodo kai kurie modeliavimai, manau, kad jokios tragedijos neatsitiktų, jeigu egzaminus organizuotume rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje.

Tuomet priėmimą į aukštąsias galėtume vykdyti rugsėjo mėnesį, o studijos, pavyzdžiui, startuotų nuo spalio 1 dienos, kaip kad įprasta kitose šalyse“, – sakė rektorius.

Jis pabrėžė, kad šiame etape ministerijos suformuota ekspertų grupė turėtų išsamiai apsvarstyti visus galimus scenarijus ir artimiausiu metu pateikti aiškų veiksmų planą, siekiant nuraminti abiturientus ir jų artimuosius.

„Abiturientai, tikiu, turi didelį atsparumą koronavirusui, tačiau apsaugokime juos nuo visuotinio nerimo viruso“, – sakė E. Valatka.

Metiniai pažymiai netinka

KTU rektorius pritarė kolegoms iš aukštųjų mokyklų, kad metiniai pažymiai dažnai neatspindi realių moksleivių žinių ir gebėjimų.

O jei būtų nuspręsta imti tik metinius pažymius, tai, anot rektoriaus, verstų vykdyti kitokį priėmimą į aukštąsias mokyklas, jau vien dėl susidariusių nevienodų sąlygų stojantiesiems, kurie baigė mokyklas anksčiau.

„Jokios tragedijos neatsitiktų, jeigu egzaminus organizuotume rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje“, – mano E. Valatka.

„Atsižvelgiant į dabartines švietimo sistemos realijas, egzaminai yra tikrai reikalingi siekiant kuo objektyviau įvertinti abiturientų pasiekimus, nes jau daugelį metų LAMA BPO atliktos analizės rodo didelį neatitikimą tarp valstybinių brandos egzaminų rezultatų ir mokinio metinių pažymių.

Beje, penktadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių posėdyje aptarta, kad valstybiniai brandos egzaminai yra reikalingi, o su jų organizavimu susijęs klausimai artimiausiu metu bus sprendžiami. Dabartinė asmeninė mano žinutė abiturientams būtų tokia – ramiai, susikaupę ruoškitės valstybinių brandos egzaminų laikymui“, – ragino E. Valatka.

Rektorius neatmeta ir varianto ir kad pačios aukštosios mokyklos rengtų stojamuosius egzaminus.

„Tikrai svarstytinas variantas. Žinoma, geriausias būdas yra realus egzaminas, tačiau nagrinėjamos ir nuotolinio egzaminavimo galimybės – tarkim, priėmimą vykdant į atskiras studijų programas, taip užtikrinant asmeninį bendravimą su kiekvienu stojančiuoju.

Taip pat skaitykite

Tai reikalautų dabartinės bendrojo priėmimo sistemos atsisakymo ir studijų vietų kvotavimo aukštosiose mokyklose, antraip tokie stojamieji egzaminai prarastų prasmę ir mokyklos priiminėtų visus norinčius.

Bet neskubinkime įvykių“, – sakė E. Valatka.

Aukštosioms mokykloms – pagundos pavojus

Be to, E. Valatka įžvelgia dar vieną grėsmę.

„Kaip žinote, šiuo metu finansavimas priklauso nuo studentų skaičiaus, todėl ir kyla pavojus dėl aukštųjų mokyklų veiksmų priimant nepasiruošusius studijoms moksleivius.

Tikrai nesu šalininkas idėjos priimti visus norinčius, nes labai tikėtina, kad aukštosioms mokykloms kils pagunda bet kokia kaina išlaikyti kuo didesnį studentų skaičių, taip užsitikrinant kuo didesnes pajamas.

Tokiu atveju dar aštriau iškiltų studijų kokybės užtikrinimo klausimas, nepaisant to, kad aukštosios ir siūlo papildomus mokymus silpniau pasirengusiems studentams“, – kalbėjo rektorius.

Nemato kitos išeities – tik atidėti egzaminus

„Be abejonės, priėmimą norėtųsi užbaigti iki rugsėjo, nes taip sudarytas ir studijų procesas bei nesusidurtume su nesklandumais. Bet kokiu atveju rengiamės įvairiems scenarijams“, – sakė Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Anot jo, jei Lietuvoje būtų pritaikyta metinių uždavinių taikymo stojant sistema, pagrindinis iššūkis būtų tai, kad vertinimai skirtingose mokyklose gali turėti skirtingas reikšmes.

„Tai reiškia, kad dešimtukas vienoje mokykloje nebūtinai reikš dešimtuką kitoje. Egzaminai visuomet padėdavo žinias patikrinti pagal vienodesnį standartą. Jeigu tokio standarto neliktų, tai taptų milžinišku iššūkiu aukštosioms mokykloms, tad šiam klausimui reikia kur kas didesnio pasirengimo“, – sakė prorektorius.

Jis pabrėžė, kad abitūros įgijimo sistema Lietuvoje grindžiama abitūros egzaminais, todėl jų atsisakymas iš esmės griautų sistemos pagrindus.

„Nematome šioje situacijoje nieko kito, kaip atidėti brandos egzaminus arba juos keisti žinių patikrinimo testais – tokia sistema taikoma didelėje dalyje užsienio šalių“, – sakė V. Jaskūnas.

Pasigirdo pasvarstymų, kad aukštosios mokyklos galėtų priimti visus norinčius, o paskui, pirmame kurse, jie natūraliai nubyrėtų. Tačiau dvejojama, ar aukštosioms mokykloms nepristigtų valios po pirmojo semestro prastų studentų atsisakyti, juk aukštosios mokyklos dabar galvoja ir apie finansinę pusę kaip išlikimo garantą.

„Šiam klausimui taip pat yra visiškai nepasiruošta, nes toks pokytis paliestų visą sistemą iš pagrindų. Todėl toks lengvas šių scenarijų svarstymas būtų neatsakingas bei demonstruotų atsainų požiūrį į visą aukštojo mokslo sistemą.

Jeigu taip būtų daroma, abiturientai, atsakingai besiruošiantys studijuoti universitetuose, vienareikšmiškai nukentėtų, nes auditorijose atsidurtų su tais, kurie į aukštąjį mokslą pakliuvo tik dėl laimingo atsitiktinumo.

Toks socialinis eksperimentas įmanomas tik studijų kokybės sąskaita. Tikrai nerasime tokių, kurie šio eksperimento rezultatais džiaugtųsi“, – pabrėžė V. Jaskūnas.

Priėmimą būtų galima vėlinti ir iki spalio

Kauno kolegija taip pat laikosi pozicijos, kad pirmakursių priėmimas galėtų vykti iki spalio 1-osios.

„Brandos egzaminų atšaukimas, jei taip būtų nutarta, tikrai turėtų ilgalaikes neigiamas pasekmes visai švietimo sistemai. Juk šių metų abiturientai dalyvautų stojime dar ne vienus metus.

Mokyklų mokymo lygis nėra vienodas. Metiniai pažymiai nebūtų teisinga mokinių atžvilgiu. Akivaizdu, kad išaugtų stojančiųjų konkursinis balas, todėl dar didesnė abiturientų dalis pasirinktų universitetines studijas“, – sakė Kauno kolegijos atstovė Smiltė Juraitė.