Lietuvoje prasidedant antrajai Vyriausybės įvesto karantino savaitei, prezidentas Gitanas Nausėda surengė nuotolinę spaudos konferenciją. Per ją šalies vadovas pareiškė kritikos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, vadovaujančiam ekstremaliosios situacijos valdymo centrui. Vis dėlto G. Nausėda tvirtino, kad nepritaria opozicijos siūlymui šiose pareigose A. Verygą pakeisti.
„Ponas Veryga, kaip medikas, <...> ypač pirmosiomis koronaviruso proveržio ir reakcijos savaitėmis elgėsi adekvačiai ir pakankamai kompetentingai. <...> Deja, ne visos kompetencijos buvo vienodo lygio ir šiandien turime, ką turime“, – teigė G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad prezidentūros darbuotojai patys buvo priversti įsitraukti į koronaviruso reagentų įsigijimo procesą, nes ekstremaliosios situacijos valdymo centro žmonės nebuvo pakankamai kompetentingi.
„Tenka pripažinti, kad buvo sprendimas (pirkimus – LRT.lt) atiduoti į tų žmonių rankas, kurie turėjo labai ribotą supratimą, kas yra pirkimai, kas yra elektroninės pirkimų sistemos ir panašiai“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, vadybinės kompetencijos buvo pagrindinė kliūtis, užvilkinusi visą įsigijimų procesą ir padariusį jį tokį, kad šiandien Lietuva gyvena padidėjusios įtampos sąlygomis.
„Štai kodėl mes neturėjome nei suplanuoto proceso, neturėjome aiškaus plano, nei ką perkame, nei už kiek perkame“, – tvirtino prezidentas.
Į Lietuvą sekmadienį buvo atgabenti 5 tūkst. koronaviruso testų, tačiau jų, tyrimus atliekančios laboratorijos vadovo Vytauto Zimnicko teigimu, užteks savaitei.
Vyriausybė žadėjo, jog šią savaitę šalį pasieks dar 10–30 tūkst. reagentų, tačiau neaišku, ar jų tiekimas neužstrigs.
„Išaiškėjo, kad mes net bendroje ES platformoje nesame pateikę elektroninėje sistemoje prašymo įsigyti priemones, susijusias su reagentais. Ten buvo dvi valstybės, bet Lietuvos tarp jų nebuvo.
Mūsų (prezidentūros darbuotojų – LRT.lt) pastangomis Lietuva buvo įtraukta kaip trečioji valstybė, atsišaukė viena iš šalių, kurios galėtų šitą reagentą suteikti, bet kadangi toje šalyje sprendimas priklauso nuo atitinkamo ministro sprendimo, mes stovime eilėje su kitomis valstybėmis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad už reagentų ir medicininių priemonių įsigijimus atsakinga struktūra šiuo metu yra pernelyg biurokratinė. Šalies vadovas paragino verslo bendruomenės atstovus įsitraukti į pirkimų procesą savo patarimais.
Nepritaria siūlymui pakeisti Verygą kariškiu
Prezidentas taip pat pareiškė nepritariantis kai kurių opozicijos politikų siūlymui A. Verygą ekstremalios situacijos valdymo vadovo poste pakeisti kariškiu ar krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.
„Keisti dabar arklius brastoje ir dar viduryje upės iš tikrųjų yra savotiškas eksperimentavimas su visuomenės sveikata ir nemanau, kad šiuo metu valdžios institucijos galėtų sau tai leisti“, – sakė G. Nausėda, argumentuodamas, kodėl A. Verygos nereikėtų keisti krašto apsaugos ministru.
Tuo tarpu kariškis negalėtų užimti tokių pareigų, nes jie jokiomis sąlygomis negali vadovauti civilinėms institucijoms, tvirtino prezidentas.
„Net ir nepaprastosios padėties sąlygomis neišėję į atsargą karininkai, sukarintų tarnybų žmonės negali vadovauti civilinėms institucijoms, nes tai nekonstituciška“, – sakė G. Nausėda.
Jis tvirtino nepritariantis siūlymui Lietuvoje įvesti nepaprastąją padėtį, nes dabartinių situacijos valdymo problemų priežastys glūdi kitur.
Opozicinių partijų lyderiai pirmadienį taip pat paprašė prezidento sušaukti Valstybės gynimo tarybą įvertinti, kaip galima būtų taisyti kovojant su koronavirusu padarytas klaidas.
Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad visuomenė artimiausiu metu sulauks griežtesnių ribojimų, nei kad per pirmąją karantino savaitę.
Šiuo metu Lietuvoje patvirtinti 154 koronaviruso atvejai. Viena liga užsikrėtusi moteris mirė.
G. Nausėda sakė, kad antradienį tikisi pasikalbėti su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu. Prezidentas žada paprašyti, kad šalis atsiųstų savo specialistų į Lietuvą konsultuoti.
Nepritaria maisto kainų reguliavimui
Šalies vadovas taip pat sakė nepritariantis maisto produktų kainų reguliavimui. Apie tokią galimybę, jeigu kils kainos, anksčiau yra užsiminęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Man įdomu, kiek kartų dar lipsime ant to grėblio, <...> o šito grėblio esmė yra labai paprasta – jeigu imamės įšaldyti kainas arba jas reguliuoti, lauk, kol šiti produktai, kurių kainos reguliuojamos, dings iš lentynų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Nausėda.
Anot jo, norint, kad prekių kainos neaugtų, reikia užtikrinti, kad sumažėtų eilės pasienio zonose, nestrigtų tiekimo grandinės.
„Nėra jokių esminių fundamentalių priežasčių maisto produktų kainoms staigiai didėti, kaip nėra priežasčių didėti ir kitų produktų kainoms, kadangi žmonių pajamos pastaruoju metu augo sparčiai, bet, įvertinus grėsmes, kurios kyla ekonomikai, ateityje jos tokiu tempu augti negalės“, – teigė prezidentas.
