Sparčiai šalyje plintant koronaviruso infekcijai, medikai skundžiasi likę be apsaugos priemonių. Vieni kaukes iš marlės savaitgaliais siuvasi namuose, kiti ginasi tik viltimi. Respiratorius gavę priešakinėse linijose stovintys infektologai sako – dalies respiratorių galiojimo laikas pasibaigęs. Tiesa, jie netrukus buvo pakeisti kitais.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) vieno iš chirurginių korpusų gydytojas Mantas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – LRT.lt) tikina, kad ligoninėje taupomos visos apsaugos priemonės. Anksčiau pacientai į operacinę būdavo vežami su vienkartiniais chalatais, antbačiais ir kepurėmis, o dabar šių apsauginių priemonių tiesiog atsisakyta.
„Pacientai vežami pusnuogiai arba su pižamomis. Kažkoks pavojus yra, bet, kaip suprantu, ligoninė privalo taupyti, nes priemonių ilgam laikui neužteks“, – sakė gydytojas.
Vienkartinės pirštinės šioje ligoninėje taupomos jau dešimtmečius, o plintant koronaviruso infekcijai pradėta taupyti dar labiau.
„Mes turime laikytis PSO rekomendacijų, yra pas mus iškabinti Higienos instituto nurodymai, apskritai, kad visos injekcijos į raumenis, į paodį leidžiamos be pirštinių. Ar mes rizikuojame? Higienos institutas mano kitaip. Teigia, kad nėra sąlyčio su krauju, nors realiai čia pažeidžiamas odos vientisumas“, – sakė Mantas.
Medicininių kaukių trūksta ne tik šioje ligoninėje, bet apskritai visoje Europoje, nekalbant apie respiratorius. Dėl vienkartinių medicininių kaukių ne kartą yra pasisakęs ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kad šios nuo koronaviruso neapsaugo. Tiesa, jos gali apsaugoti medikus nuo kitomis infekcinėmis ligomis sergančių asmenų, pavyzdžiui, gydant asmenį, sergantį tuberkulioze. Tačiau, anot RVUL mediko, kaukių skyriui skiriama mažiau, nei yra vienoje dėžutėje, o pastaroji laikoma administracijoje. Norintis procedūrai gauti kaukę medikas turi jos prašyti ir įrodyti to prašymo būtinybę.
„Anksčiau būdavo taip, kad tas kaukes gali gauti bet kas, jeigu mato tam tikslą. Pavyzdžiui, būna tuberkulioze sergantis ligonis, tai ta kaukė duodama jam. Arba tiesiog, jeigu tu įtari, kad pacientas gali sirgti kažkokia kvėpavimo liga, tu naudoji tą kaukę, arba pajutai peršalimo simptomus, dar kažką. Šiuo metu tos kaukės griežtai ribojamos. Apie respiratorius net kalbos nėra. Aš kiek dirbu, chirurginio profilio skyriuose respiratorių nemačiau. Bet tuberkulioze sergančių žmonių tikrai yra pasitaikę ir tai yra ta kvėpavimo takų liga, kuri yra pavojingiausia. Yra buvę ne kartą ir atvirų formų“, – skundėsi medikas.
Gauti medicininių kaukių medikai greitu laiku nesitiki, nes Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra raginusi priemonėmis iš anksto pasirūpinti pačias įstaigas. Iš rezervo medicininės apsaugos priemonės bus dalijamos tik tuomet, kai įstaigos nepajėgs jomis apsirūpinti pačios.
„Kaukių tiekimas visoje Europoje yra nutrūkęs. Jeigu tikėtume Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ar Vilniaus universiteto profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi, tai nelabai mes tų priemonių ir gausime iš SAM. Iš administracijos eina tokios kalbos, kad yra nutrūkęs tiekimas ir dėl to mes privalome taupyti ir mes visi turime suprasti ir nesiskųsti, nes šiuo metu yra tokia situacija“, – pasakojo Mantas.
Gydytojas neslepia, kad visi ligoninės medikai yra sunerimę, būgštauja dėl savo sveikatos. Būgštauja ne be reikalo – Rietavo savivaldybėje koronavirusu užsikrėtęs jaunuolis, šiuo metu gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, prieš tai lankėsi pas šeimos gydytoją. Rietavo medikai nė neįtarė galintys užsikrėsti, nes apie tai, kad yra infekuotas, nežinojo ir pats vyras.
Mantas įsitikinęs, kad panašus pavojus kyla bet kuriam jo kolegai, bendraujančiam su pacientais, bet apsisaugoti nuo užkrato jie neturi galimybių. Mat dar praėjusią savaitę RVUL, jo tikinimu, daugelyje skyrių buvo vykdomos planinės operacijos, pacientų srautas – didžiulis.
„Mes nežinome, kas bus rytoj. Tiesiog nedėkinga situacija, bet neturime kitos išeities. Mes turime suprasti, kad po tų 3 savaičių išvis nebeliks tų pirštinių ir mes jų niekur negausime. Todėl taupome, daugiau rankų higieną akcentuojame. Pavyzdžiui, perrišimui mes anksčiau naudodavome vienkartinius chalatus, nes yra pavojus apsitaškyti krauju, tai dabar mes nebenaudojame ir tikimės, kad neapsitaškysime. Nelabai pavyksta, tai yra pavojus, tiesiog dabar jau keiti pižamą“, – pasakojo Mantas.
Medikas suvokia, kokia rizika užsikrėsti koronavirusu jam pačiam kyla. Juo labiau kad Kinijoje, Uhano mieste, kuris laikomas viso COVID-19 viruso plitimo židiniu pasaulyje, medikų mirčių nebuvo išvengta. VU Medicinos fakulteto profesorius V. Kasiulevičius anksčiau yra minėjęs, kad Kinijoje, ištyrus Uhane 138 hospitalizuotus pacientus, paaiškėjo, kad 41 proc. pacientų užsikrėtė ligoninėje.
Mantas tikina apie blogiausią scenarijų negalvojantis ir teigia, kad jei tik bus pranešta apie infekuotą asmenį ligoninėje, jis ketina izoliuotis su šeima. Matydamas, kokia yra administracijos pozicija bei SAM požiūris į medikų bendruomenę, gydytojas svarsto keisti profesiją ir apskritai trauktis iš medicinos.
„Aš matau, kokia yra situacija, koks atsakas yra iš Sveikatos apsaugos ministerijos, iš A. Verygos, iš administracijos – tu esi paskutinė grandis. Pirmoje vietoje yra žmogaus sveikata, o tu esi kažkur. Kai buvo tik pradžia, kai buvo A. Verygos posakis, kad rūpinsis seneliais, vaikais, būkite išradingi, tai tu jau supratai požiūrį į save“, – apmaudo neslėpė medikas.
Kaip RVUL sprendžia apsaugos priemonių klausimą, LRT.lt naujienų portalas teiravosi ligoninės administracijos. Pastaroji žadėjo atsakymus pateikti iki pirmadienio vakaro.
Kuris pacientas infekuotas – atskirti dabar sunku
RVUL ligoninė yra ne vienintelė, susidurianti su apsaugos priemonių trūkumu. Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė patikino, kad praktiškai visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos apsaugos priemonių turi labai mažai ir jas taupo.
Pavyzdžiui, jos žiniomis, Kauno klinikų kardiologė, atliekanti ir echoskopiją, savaitgalį kaukes siuvosi namuose iš marlės.
„Ji yra kardiologė, bet echoskopuoja. Tai suprantate – labai artimas kontaktas, pacientas labai forsuotai kvėpuoja praktiškai į veidą 15 minučių. Jos specialybei apsaugos priemonių nėra, net tų kaukių vienkartinių. Tai ji siuvosi marlinę pati, nešis į darbą ir naudos“, – sakė J. Sejonienė.
Jos teigimu, visi medikai, turintys bet kokį kontaktą su pacientais, privalo dirbti su respiratoriais. Mat Rietavo atvejis – ne vienintelis, kai medikams kilo pavojus užsikrėsti koronavirusu.
„Ir Kauno atvejis, kur žmonės grįžo iš Italijos. Jie juk irgi buvo pas šeimos gydytoją. Dabar jau šioje stadijoje nebežinai, kuris ateina užsikrėtęs, kuris – ne. Tai faktiškai mažiausiai medikai turėtų dirbti su kaukėmis, bet, aišku, idealiausia – su respiratoriais“, – įsitikinusi Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė.
Specialiais respiratoriais, saugančiais medikus nuo koronaviruso infekcijos, aprūpinti tik 5 Lietuvos infekcinių ligoninių medikai, turintys tiesioginį kontaktą su infekuotais asmenimis.
„Medikai rašo, tose įstaigose, kurios yra dedikuotos koronavirusui, kad iš to rezervo respiratoriais yra aprūpinti. Iš rezervo dalį tų priemonių gavo pasibaigusio galiojimo. Tie respiratoriai turi savo galiojimą, tai aš nežinau, kada buvo pirkti, bet dalis jų yra pasibaigusio galiojimo. Gali būti, kad neveikia tinkamai“, – abejonių neslėpė Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė. Pirmadienio vakare ji patikslino informaciją, kad nebegaliojantys respiratoriai buvo pakeisti kitais.
Vienintelė medikų viltis esant tokiai situacijai – SAM pastangos per Lietuvos ambasadą Kinijoje susitarti su respiratorių ir kitų apsauginių priemonių gamintojais dėl jų tiekimo. J. Sejonienės žiniomis, tuo rūpinasi sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Turint omenyje, kad priemonių trūksta ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, realios mūsų šalies galimybės jų įsigyti daugiau, anot J. Sejonienės, nėra didelės.
Veryga: medikų apsaugos priemonių poreikis – nerealus
Pirmadienį spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tikino, kad priemonėmis yra aprūpinti tik priešakinėse linijose su koronavirusu kovojantys medikai, kitiems priemonių būtinybė yra teorinė.
„Įstaigos, kurios realiai dirba su užkrėstais pacientais, tos pagrindinės ligoninės, greitosios pagalbos medikai, jie tas priemones turi, jas reguliariai gauna iš rezervo, jeigu jos pasibaigia. Viis kiti medikai apie priemones galvoja teoriškai, nes realiai jie šiandien su pacientais nedirba“, – sakė A. Veryga. Apie tai, kad buvo iš pradžių išdalinti negaliojantys respiratoriai, jis neužsiminė.
Sveikatos priežiūros įstaigų įvardintą apsaugos priemonių kiekį ministras vadino nerealiu, jo tokio apskritai rinkoje gauti neįmanoma.
Tiesa, viena iš medikų praėjusią savaitę prašytų apsaugos priemonių – socialinės garantijos, kurias koronaviruso akivaizdoje užtikrintų koronaviruso pripažinimas ypatingai užkrečiama infekcine liga. Tai virusu užsikrėtusiems medikams garantuotų ligos išmokas, atitinkančias 100 proc. jų uždarbio bei didesnes kompensacijas jų šeimoms, jei medikas mirtų.
A.Veryga tikina, kad įstatymai, susiję su koronaviruso pripažinimu ypatingai užkrečiama liga bus keičiami, kada jie įsigalios – neaišku.
„Vyriausybei šiandien buvo pateiktos įstatymo pataisos dėl garantijų darbuotojams, kurie yra ne tik medicinos darbuotojai, ne tik sveikatos priežiūros darbuotojai, bet tiems, kuriems tenka dirbti karantino sąlygomis, tenka dirbti su ypatingai pavojinga užkrečiama liga, į kurį šis virusas dabar ir yra įtrauktas, kad jiems patyrus kažkokias sveikatos problemas, galiotų tokios pačios garantijos. Aišku, tas pataisas dar turėtų Seimas priimti“, – sakė A. Veryga.
