Lietuvoje

2020.03.03 05:30

Stresas, nekompetencija ar ydingas patikrinimas: mokyklų ir darželių vadovų neranda metų metus

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.03.03 05:30

Rasti vadovą vaikų darželiui ar bendrojo ugdymo mokyklai – sunkiai įveikiamas uždavinys. Su ugdymo įstaigų vadovų stygiumi susiduria daugelis savivaldybių. Į konkursus dažnu atveju ateina vos vienas kandidatas arba nesulaukiama nė vieno. Kaip viena svarbiausių priežasčių nurodoma tai, kad retas kandidatas įveikia kompetencijų patikrinimą. 

Kaip sako už tokius patikrinimus atsakingi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai, pretendentai sunkiai įveikia stresą, o tai, kad toks slenkstis neįveikiamas daugumai jų, iš kurių dalis – esami mokyklų vadovai, atveria gilią spragą – ir šios grandies silpnybes, ir tai, kad direktoriai nelinkę prašyti pagalbos.

Savivaldybių duomenimis, 2019 m. gruodžio 31 d. nuolatinių vadovų neturėjo 105 bendrojo ugdymo įstaigos ir 94 darželiai. 2020 m. vasario 1 d. buvo paskelbtas 121 konkursas į švietimo įstaigų vadovų pareigas.

Artimiausiais metais padėtis sunkės, mat daug vadovų baigs kadenciją. O ir pensinio amžiaus sulauks ne vienas.

Atsakymo laukė neramus

Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atlikti 184 asmenų, siekiančių eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, kompetencijų vertinimai. Iš jų 43 pretendentai (24 proc.) atitiko pakankamo lygio reikalavimus.

Antrąjį praėjusių metų pusmetį iš viso vertinti 224 pretendentai, iš jų reikiamą pažymą gavo 101 žmogus, o tai sudarė 45 proc. kandidatų.

Kaip LRT.lt pasakojo šiame patikrinime dalyvavę pedagogai, kompetencijų vertinimas trunka kelias valandas, per jį pateikiamos įvairios situacijos, o kandidatams tenka apibūdinti, kaip tomis aplinkybėmis jie elgtųsi.

Į švietimo įstaigų vadovus pretenduojantys pedagogai, kurie turi ilgametę patirtį, dalijosi, kad patikrinimas būna sunkus psichologiškai, anot jų, justi, lyg tyčia būtų norima sutrikdyti kandidatą.

„Susidarė įspūdis, kad ten tyčia esi baksnojamas, norima pasėti dvejonių, ar teisingai atsakai. Aš išėjau iš to patikrinimo nežinodamas, ar jį išlaikiau, ar ne. O paskui kelias dienas neramus laukiau atsakymo“, – pasakojo šią užkardą sėkmingai įveikęs patyręs mokyklos vadovas.

Pasakoti, kaip ir kas vyksta patikrinimo metu, jame dalyvavę pretendentai negali – įsipareigoja neskleisti tokios informacijos. Tad nenori ir kad jų pavardės būtų viešinamos.

Metų metus neranda vadovo

Vien Vilniuje šiuo metu reikia 13 bendrojo ugdymo mokyklų direktorių, 30 vadovų vaikų darželiams, vieno muzikos mokyklai, keturių jaunimo klubams ar moksleivių centrams, dviejų – sporto mokykloms.

Daliai šių įstaigų vadovauja laikini direktoriai. Kai kuriose toks laikinumas trunka jau kelerius metus. Konkursai skelbiami, bet arba nesulaukiama kandidatų, arba jie neįveikia kompetencijų patikrinimo.

„Būna, kad net kelerius metus nerandame vadovo“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Anot jos, pagrindinė problema – ne atlygis ir didelė atsakomybė, tenkanti einant tokias pareigas. Vilniaus vaikų darželių vadovų atlyginimai, priklausomai nuo pedagoginio stažo, gali būti 900–1300 eurų.

Kad galėtum dalyvauti konkurse tokiai vietai užimti, reikia įveikti kompetencijų įvertinimo patikrinimą ir pateikti jo rezultatą. Tai – trumpas įrašas, ar atitinki direktoriui keliamus reikalavimus. Jei atsakymas teigiamas, gali varžytis konkurse. Jei ne, konkurso durys užsitrenkia.

„Didžioji dalis kandidatų neįveikia kompetencijų ir gebėjimų patikrinimo. Žinau, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto, kad psichologai įvertintų ir išduotų žmogui aprašą, kokių kompetencijų žmogus turi, kokių turi iš dalies, kokių visiškai neturi.

Ir tuomet komisija, kuri susidėtų iš ministerijos, savivaldybės, tėvų bendruomenės atstovų, atrinktų tinkamą kandidatą.

Mums, kaip steigėjui, tai palengvintų padėtį“, – išeitį siūlė E. Tamošiūnaitė.

Parklupdo stresas

Vicemerė E. Tamošiūnaitė mano, kad galimus kandidatus parklupdantis patikrinimas sukelia nereikalingą stresą.

„Tokie dalykai sunkiai pamatuojami. Kiekvieną žmogų stresas veikia kitaip. Tokiame patikrinime pati nedalyvavau, bet man susidarė įspūdis, kad vertintojas vertina pagal save – taip, kaip jis veiktų tokioje situacijoje, jis tikisi, kad kandidatas tai atspės. O juk kiekvienas vadovas gali veikti skirtingai, bet taip pat gerai arba taip pat blogai“, – kokią nuomonę susidarė iš pokalbių su tokiame patikrinime dalyvavusiais žmonėmis, pasakojo vicemerė.

Savivaldybė rengia mokymus

Švietimo įstaigų vadovų trūkumo problemą jaučia ir Kaunas. Šiuo metu šiame mieste ieškoma dviejų vadovų mokykloms, dviejų neformaliojo švietimo įstaigoms, 26 vadovų lopšeliams-darželiams. Du konkursai skelbiami pirmą kartą, visi kiti – pakartotinai, po antrą ar trečią kartą.

„Dalis pretendentų vadovauti ugdymo įstaigoms tiesiog neįveikia Nacionalinės švietimo agentūros rengiamo privalomo kompetencijų vertinimo“, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti vedėjo funkcijas, Ona Gucevičienė.

Direktoriaus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas atsižvelgiant į mokinių skaičių ir pedagoginio darbo stažą. Pagal tai darbo užmokestis svyruoja nuo 1584 iki 2164 eurų neatskaičius mokesčių.

Problema dar paaštrės po dvejų metų

Panevėžyje šiuo metu paskelbti šeši konkursai užimti vaikų darželių vadovo vietai užimti. Trys iš jų skelbiami šeštą kartą.

„Neturime kandidatų. O jei būna, tai būna vos vienas. Kodėl taip yra? Ne viena priežastis. Pirma, tai susiję su penkerių metų kadencijomis. Žmonių netraukia tokios perspektyvos, tai juk laikina.

Antra, yra žmonių, kurie turėdami didelį stažą nuvyko į agentūrą ir neįveikė kompetencijų patikrinimo“, – vardijo Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis.

Jis pabrėžė, kad bėgant metams vis daugiau miesto švietimo įstaigų vadovų baigs kadenciją, tad reikės arba pamainos jiems, arba kad jie vėl dalyvautų konkurse. Anot jo, Panevėžiui 2022 metų pabaigoje reikės 27 švietimo įstaigų vadovų.

Daugiausia dėl kompetencijų vertinimo į Vilnių praėjusių metų pirmąjį pusmetį vyko pedagogai, kuriems – per 50 metų. Geriausiai pasirodė tie, kuriems – 40–49 m., ir tie, kuriems – per 50 metų. Patikrinimą įveikė 27–28 proc. šių amžiaus grupių pretendentų.

Po pusšimtį tarp pretendentų praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo tie, kurie jau turi direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojo patirties. Iš šios grupės palankų atsakymą gavo apie 28 proc. pretendentų.

Iš 54 kandidatų, kuriems 30–39 metai, patikrinimą įveikė 7 žmonės. Pirmąjį etapą kelyje į vadovo postą mėgino įveikti ir trys pedagogai iki 29 metų. Iš jų palankiai įvertintos vieno kompetencijos.

Dėl galimybės dalyvauti konkurse į vadovo vietą kovojo 156 moterys ir 28 vyrai.

Konkrečių pavyzdžių nepateikia

Toks patikrinimas rengiamas nuo 2011-ųjų. Jis trunka apie keturias valandas, jo metu pateikiamos ir individualios, ir grupinės užduotys. Vieną žmogų vertina du ne žemesnį nei magistro laipsnį turintys psichologai. O po kelių dienų pateikiamas atsakymas, ar pretendento kompetencijos atitinka švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus.

Psichologinę dalį sudaro keturių kompetencijų vertinimas, penktoji kompetencija – dalykinė.

Būtent dalykinė pretendentų kompetencija, kaip rodo praėjusių metų pirmojo pusmečio vertinimų analizė, įvertinta prasčiausiai.

„Psichologai nesinaudoja trafaretu ir klausimų akmeniniu veidu nepateikinėja. Vyksta gyvas bendravimas“, – patikino NŠA Vertinimo skyriaus vadovė Snieguolė Vaičekauskienė.

Ji patikino, kad visos situacijos, aptariamos per vertinimą, yra iš realaus mokyklos gyvenimo, tiesa, negalėjo to iliustruoti pavyzdžiais.

„Visa tai yra konfidencialu. Rūpinamės, kad informacija nenutekėtų, kad žmonės jaustųsi saugūs“, – sakė NŠA atstovė.

Ji pasakojo kartais pati po patikrinimo pakalbindavusi kandidatus, paklausdavusi, kaip jie jaučiasi.

„Nemažai jų pasakydavo, kad daug ką daro jaudulys. Jie sakydavo: „Dabar jau atsakyčiau kitaip. Kodėl tada taip atsakiau, pats nesuprantu.“ Kartais atrodo, kad žmogus neadekvačiai reaguoja“, – perpasakojo NŠA atstovė.

Anot jos, koją neretai pakiša psichologinis veiksnys, be to, žvelgiant į kelerių metų rezultatus, matyti, kad nėra sinergijos tarp pedagogo ir vadovo darbo.

„Pedagogo darbas sau, vadovo – sau. O kai nėra sinergijos, tai nėra pojūčio, kuo gyvena vadovas, kokius dalykus jis turi daryti užtikrindamas kokybišką mokymąsi, ugdymą, personalo valdymą. O tai yra ir tos kompetencijos, kurios vertinamos“, – sakė S. Vaičekauskienė, kalbėdama apie tuos pedagogus, kurie atvyksta į vertinimą neturėdami mokyklos vadovo patirties.

Apsaugo nuo politikų interesų

Tai, kad mažiau nei 30 proc. esamų direktorių įveikia šį patikrinimą, anot NŠA specialistės, rodo, kad vadovams reikia pagalbos, o ją turėtų suteikti savivaldybės, mokyklų vadovų asociacija, turėtų būti įvesta mentorystės sistema.

„Tačiau mūsų žmonės mano, kad jeigu pasikviesiu mentorių, tai reikš, kad aš nieko nesugebu. Tai yra baimė įvardinti, kad man reikia pagalbos, kad patiriu problemų. Manoma, kad geriau ignoruoti problemas. Bet paskui duomenys rodo, kad yra ne taip“, – kalbėjo S. Vaičekauskienė.

Savivaldybių siekiui, kad NŠA pateiktų ne vienžodį verdiktą, apibūdinantį, ar pretendentas gali toliau varžytis vadovo konkurse, o kompetencijų aprašą ir paliktų sprendimo teisę komisijai, suburtai iš ministerijos, savivaldos, tėvų atstovų, S. Vaičekauskienė linkusi nepritarti.

„Yra daug subjektyvumo. Galiu remtis ankstesne patirtimi. Politikų vaidmuo mokyklos vadovo gyvenime buvo ir turbūt vis dar yra kiekvienoje savivaldybėje nemenkas.

Šie konkursai, vertinimai uždėjo kartelę, kad iš politikų, galbūt pažeidusių viešuosius ir privačius interesus, direktorių postuose nebeturime arba jų ateina mažiau“, – sakė S. Vaičekauskienė.

Užsimojo keisti tvarką

Neseniai ŠMSM paskelbė kartu su aukštųjų mokyklų dėstytojais, mokslininkais rengianti atnaujintą vadovų kompetencijų modelį, kuriame apibrėžiami vadovui keliami išsilavinimo ir kiti reikalavimai.

Ministerija tikina, kad atranka bus greitesnė, administracinė našta mažesnė, vadovai sulauks daugiau pagalbos.

Bus koreguojama kompetencijų vertinimo metodika: pretendentams pateikiamos užduotys, reikalavimai vertintojams, vertinimo procedūros ir kt.

Siūloma, kad per antrą pretendento vertinimo etapą savivaldybėje būtų vertinama tik tai, ar jo kompetencijos tinkamos vadovauti konkrečiai mokyklai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt